Šilenu bombardēšanas poligons
Starpkaru periodā Šilēnu purvā netālu no Šauļiem darbojās bombardēšanas poligons, kur tika veiktas Lietuvas gaisa spēku bombardēšanas un šaušanas mācības. Par šī poligona esamību atgādina līdz mūsdienām saglabājušies betona novērošanas torņi.
Šilēnu mācību poligons, kas atradās aptuveni 6 kilometrus no Zokņu lidlauka Radvilišķu virzienā, bija nozīmīga Lietuvas militārās aviācijas mācību bāze. 1939. gadā 1945. gada vasarā šeit tika veiktas svarīgas pārbaudes, kuras militārais pilots Antans Mikutis apraksta šādi: "Kādā jaukā dienā aviācijas priekšnieks ģenerālis A. Gustaitis aizlidoja uz Zokņiem ar lidmašīnu, kādu mēs nekad iepriekš nebijām redzējuši. Tas bija vieglais uzbrukuma bumbvedējs ANBO-VIII, kas tika testēts." Viņš stāsta, ka "A. Gustaitis nolēma pārcelt testu pēdējo fāzi uz Šilēnu poligonu, tas ir, niršanas laikā nomest virkni treniņbumbu uz mērķi uz zemes".
Testa vietā tika uzstādīta īpaša novērošanas sistēma, ko Mikutis detalizēti apraksta: "Uz zemes (izsekošanas punktā) tika uzcelti trīs torņi, kas izvietoti trīsstūra stūros aptuveni kilometra attālumā viens no otra, ar mērķi centrā. Izsekotājiem ar noteikta tēmēkļa ar apļveida grādu dalījumiem palīdzību bija jāfiksē bumbas krišanas vieta no saviem sektoriem un jāpieraksta tā."
Pilots par pašiem vingrinājumiem stāsta: "Izlūka sēdeklī caur lidmašīnas apakšu bija uzstādīts fiksēts optiskais tēmēklis (garš caurule - binoklis), ar kura palīdzību tika notēmēts uz zemes esošs objekts. Precizitāte lielā mērā bija atkarīga no tā, kā pilots izpildīja izlūka komandas, jo viņš nevarēja redzēt mērķi zem sevis." Lidojumi notika 1000 m augstumā, un "viena lidojuma laikā virs daudzstūra tika veiktas vairākas pieejas (konkrēti, S veida apļi), un katras šādas pieejas laikā virs mērķa tika nomesta viena cementa bumba, kas trieciena brīdī eksplodēja un izraisīja dūmu mākoni".
Papildus bombardēšanas vingrinājumiem poligonā tika veiktas arī citas mācības. Pēc Mikuta teiktā, "pavasarī tika pievienoti jauni vingrinājumi - šaušana pa sauszemes mērķiem Šilēnu poligonā, gaisa kaujas ar foto ložmetējiem, artilērijas uguns regulēšana un tamlīdzīgi." Virs Rēkivas ezera tika veikti speciāli vingrinājumi: "Vairākas reizes mums nācās lidot virs Rēkivas ezera un šaut uz citas lidmašīnas ēnu uz ūdens. Pozējošā lidmašīna bija ANBO-51, un tās izlūks atzīmēja šaujošās lidmašīnas trāpījumus uz papīra lapas, jo tā bija ļoti labi redzama no augšas."
Saistītās laikalīnijas
Saistītie objekti
Zoknių aerodromas
Šiaulių miesto dalyje, vadinamoje Zokniais, nuo tarpukario laikų veikė aerodromas, vėliau tapęs oro uostu.
1931 m. Zokniuose nuspręsta įkurti aerodromą, lygūs laukai ir žvyruotas gruntas puikiai tiko lėktuvams. Birželio 1 d. iš Kauno į Zoknius perkelta 3-oji ir 4-oji žvalgybos eskadrilės, kurioms priklausė lėktuvai LVG C.VI ir Albatros C.XV. Buvo pastatyti angarai, štabo pastatas ir kareivinės, o pirmuoju bazės viršininku tapo majoras Leonardas Peseckas.
Augant Lietuvos karo aviacijos pajėgumams, Zoknių aerodromas plėtėsi: čia buvo pastatyti nauji angarai, lėktuvų remonto dirbtuvės, įkurtas poligonas bombų mėtymui netoli Šilėnų. 1937 m. į Zoknius buvo perkelta 5-oji eskadrilė su naikintuvais „Letov Š-20“ ir FIAT C.R.20, o 1938 m. šiuos senus naikintuvus pakeitė modernūs Gloster Gladiator, pasižymėję puikiais rezultatais Suomijos–SSRS (Žiemos) kare.
1936 m., vykdant S. Raštikio kariuomenės reformas, karo aviacija buvo decentralizuota, o Zoknių aerodromas tapo viena iš pagrindinių šalies karinių bazių. Karo aviacijos pajėgos čia plėtėsi, įsteigtos aviacinės dirbtuvės, kurios prisidėjo prie lėktuvų priežiūros ir remonto, o vėliau jose dirbo žymūs konstruktoriai, kaip Bronius Oškinis. Zoknių aerodromas tapo strateginiu tašku, kurio svarba augo dėl šalia esančių branduolinių ginklų dislokacijos sovietmečiu.
2005 m., reikalaujant miesto verslininkams, buvo įsteigta Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“. Lietuvai tapus NATO nare prasidėjo ir aerodromo pakilimo takų remontas: 2005 m. atlikta atsarginio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija. Lėšas skyrė NATO.
Pagrindinio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija oficialiai baigta 2006 m. spalio 26 d. iškilmingu tako atidarymu. Rekonstruoto aerodromo apskraidymą ir sertifikavimą atlikę specialistai pripažino jį geriausiu visoje Rytų Europoje.
Zoknių aviacijos bazės angaras (KVR)
Zoknių aviacijos bazės angaras, dar vadinamas Antano Gustaičio angaru pastatytas Šiauliuose netoli geležinkelio linijos.
Angaras pastatytas apie 1936 m., manoma, kad projekto autorius – inžinierius Antanas Gustaitis. Angaras buvo skirtas karo aviacijos bazės orlaiviams. Tai yra vienas pirmųjų pastatytų Pirmosios Lietuvos respublikos angarų, atspindintis tarpukario aviacijos raidą – jame buvo surenkami lietuviški ANBO lėktuvai.
ANBO (Antanas Nori Būti Ore abreviatūra) – to paties inžinieriaus A. Gustaičio sukonstruoti ir Kauno aviacijos dirbtuvėse gaminti lėktuvai. 1925–39 m. buvo pagaminti 66 lėktuvai (vienviečiai sportiniai, dviviečiai mokomieji ir žvalgybiniai, dvivietis lengvasis bombonešis su automatiškai keičiamo žingsnio sraigtu). Visų tipų lėktuvai buvo pusiau metalinės konstrukcijos su oru aušinamais varikliais. 1934-06-25 – 07-19 trys lėktuvai ANBO IV apskrido Europą.
Vėliau angare pradėti remontuoti Karinių oro pajėgų (KOP) lėktuvai ir malūnsparniai: jų bakuose esantis kuras ir tepalai iš anksto perpumpuojami į atokiau angaro esančias požemines gelžbetonines talpyklas, o remonto metu lėktuvai ir malūnsparniai transportuoti automobiliniu vilkiku.
Statinys iki šiol tebenaudojamas Šiaulių aviacijos bazės reikmėms. 2010 m. jame buvo paminėta Aviacijos bazės diena.
