Šilėnai pommitamispolügoon
Sõdadevahelisel perioodil tegutses Šiauliai lähedal Šiauliai soostikus pommitamispolügoon, kus viidi läbi Leedu õhuväe pommitamis- ja laskeharjutusi. Selle treeningvälja olemasolu meenutavad tänapäevani säilinud betoonist vaatetornid.
Šilėnai polügoon, mis asus Zokniai lennuväljast umbes 6 kilomeetri kaugusel Radviliškise suunas, oli Leedu sõjalennunduse oluline väljaõppebaas. 1939 1945. aasta suvel viidi siin läbi olulisi katsetusi, mida sõjaväe piloot Antanas Mikutis kirjeldab järgmiselt: "Ühel ilusal päeval lendas lennuväeülem kindral A. Gustaitis Zokniaisse lennukiga, mida me polnud varem näinud. See oli katsetustel olev kerge ründepommitaja ANBO-VIII." Ta ütleb, et „A. Gustaitis otsustas katsetuste viimase etapi viia Šilėnai polügoonile ehk heita sukeldudes maapinnal asuvale sihtmärgile rea treeningpomme.“
Katseplatsile paigaldati spetsiaalne jälgimissüsteem, mida Mikutis üksikasjalikult kirjeldab: "Maapinnale (jälgimispunkti) ehitati kolm torni, mis paiknesid umbes kilomeetri kaugusel teineteisest moodustava kolmnurga nurkades, mille keskel oli sihtmärk. Jälitajad pidid oma sektoritest pommi langemiskoha registreerima teatud ringikujulise kraadijaotusega sihiku abil ja selle üles kirjutama."
Piloot ütleb harjutuste endi kohta: "Lennuki põhja kaudu paigaldati luuraja istmesse fikseeritud optiline sihik (pikk toru – binokkel), mille abil sihtiti maapinnal asuvat objekti. Täpsus sõltus suuresti sellest, kuidas piloot luuraja käske täitis, sest ta ei näinud enda all olevat sihtmärki." Lennud toimusid 1000 m kõrgusel ja "ühe lennu jooksul tehti polügooni kohale mitu lähenemist (täpsemalt S-ringe) ning iga sellise sihtmärgi kohale lähenemise ajal visati üks tsemendipomm, mis löögil plahvatas ja tekitas suitsupilve".
Lisaks pommitamisharjutustele viidi polügoonil läbi ka muud väljaõpet. Mikutise sõnul „lisati kevadel uusi harjutusi – maapealsete sihtmärkide pihta laskmine Šilėnai polügoonil, õhulahingud fotokuulipildujatega, suurtükitule reguleerimine ja muu selline“. Rėkyva järve kohal viidi läbi eriharjutusi: "Mitu korda pidime Rėkyva järve kohal lendama ja vee peal teise lennuki varju laskma. Poseeriv lennuk oli ANBO-51 ja selle luureüksus märkis tulistava lennuki tabamused paberilehele, sest see oli ülalt väga hästi nähtav."
Seotud ajajoon
Seotud objektid
Zoknių aerodromas
Šiaulių miesto dalyje, vadinamoje Zokniais, nuo tarpukario laikų veikė aerodromas, vėliau tapęs oro uostu.
1931 m. Zokniuose nuspręsta įkurti aerodromą, lygūs laukai ir žvyruotas gruntas puikiai tiko lėktuvams. Birželio 1 d. iš Kauno į Zoknius perkelta 3-oji ir 4-oji žvalgybos eskadrilės, kurioms priklausė lėktuvai LVG C.VI ir Albatros C.XV. Buvo pastatyti angarai, štabo pastatas ir kareivinės, o pirmuoju bazės viršininku tapo majoras Leonardas Peseckas.
Augant Lietuvos karo aviacijos pajėgumams, Zoknių aerodromas plėtėsi: čia buvo pastatyti nauji angarai, lėktuvų remonto dirbtuvės, įkurtas poligonas bombų mėtymui netoli Šilėnų. 1937 m. į Zoknius buvo perkelta 5-oji eskadrilė su naikintuvais „Letov Š-20“ ir FIAT C.R.20, o 1938 m. šiuos senus naikintuvus pakeitė modernūs Gloster Gladiator, pasižymėję puikiais rezultatais Suomijos–SSRS (Žiemos) kare.
1936 m., vykdant S. Raštikio kariuomenės reformas, karo aviacija buvo decentralizuota, o Zoknių aerodromas tapo viena iš pagrindinių šalies karinių bazių. Karo aviacijos pajėgos čia plėtėsi, įsteigtos aviacinės dirbtuvės, kurios prisidėjo prie lėktuvų priežiūros ir remonto, o vėliau jose dirbo žymūs konstruktoriai, kaip Bronius Oškinis. Zoknių aerodromas tapo strateginiu tašku, kurio svarba augo dėl šalia esančių branduolinių ginklų dislokacijos sovietmečiu.
2005 m., reikalaujant miesto verslininkams, buvo įsteigta Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“. Lietuvai tapus NATO nare prasidėjo ir aerodromo pakilimo takų remontas: 2005 m. atlikta atsarginio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija. Lėšas skyrė NATO.
Pagrindinio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija oficialiai baigta 2006 m. spalio 26 d. iškilmingu tako atidarymu. Rekonstruoto aerodromo apskraidymą ir sertifikavimą atlikę specialistai pripažino jį geriausiu visoje Rytų Europoje.
Zoknių aviacijos bazės angaras (KVR)
Zoknių aviacijos bazės angaras, dar vadinamas Antano Gustaičio angaru pastatytas Šiauliuose netoli geležinkelio linijos.
Angaras pastatytas apie 1936 m., manoma, kad projekto autorius – inžinierius Antanas Gustaitis. Angaras buvo skirtas karo aviacijos bazės orlaiviams. Tai yra vienas pirmųjų pastatytų Pirmosios Lietuvos respublikos angarų, atspindintis tarpukario aviacijos raidą – jame buvo surenkami lietuviški ANBO lėktuvai.
ANBO (Antanas Nori Būti Ore abreviatūra) – to paties inžinieriaus A. Gustaičio sukonstruoti ir Kauno aviacijos dirbtuvėse gaminti lėktuvai. 1925–39 m. buvo pagaminti 66 lėktuvai (vienviečiai sportiniai, dviviečiai mokomieji ir žvalgybiniai, dvivietis lengvasis bombonešis su automatiškai keičiamo žingsnio sraigtu). Visų tipų lėktuvai buvo pusiau metalinės konstrukcijos su oru aušinamais varikliais. 1934-06-25 – 07-19 trys lėktuvai ANBO IV apskrido Europą.
Vėliau angare pradėti remontuoti Karinių oro pajėgų (KOP) lėktuvai ir malūnsparniai: jų bakuose esantis kuras ir tepalai iš anksto perpumpuojami į atokiau angaro esančias požemines gelžbetonines talpyklas, o remonto metu lėktuvai ir malūnsparniai transportuoti automobiliniu vilkiku.
Statinys iki šiol tebenaudojamas Šiaulių aviacijos bazės reikmėms. 2010 m. jame buvo paminėta Aviacijos bazės diena.
