Šilėnų bombardavimo poligonas
Tarpukariu Šilėnų pelkėtoje vietovėje prie Šiaulių veikė bombardavimo poligonas, kuriame buvo vykdomi Lietuvos karo aviacijos bombų mėtymo ir šaudymo pratimai. Iki šių dienų išlikę betoniniai stebėjimo bokšteliai primena šio poligono egzistavimą.
Šilėnų poligonas, įsikūręs apie 6 kilometrus nuo Zoknių aerodromo Radviliškio kryptimi, buvo svarbi Lietuvos karo aviacijos mokymo bazė. 1939 m. vasarą čia vyko svarbūs bandymai, kuriuos karo lakūnas Antanas Mikutis aprašo taip: "vieną gražią dieną į Zoknius atskrido su mums nematytu lėktuvu aviacijos viršininkas gen. A. Gustaitis. Tai buvo bandymų stadiją praeinantis lengvo tipo smogiamasis bombonešis ANBO-VIII." Jis pasakoja, kad "baigiamąją bandymų fazę A. Gustaitis nutarė perkelti į Šilėnų poligoną, t.y. išmesti mokomųjų bombų seriją į taikinį žemėje pikiruojant."
Poligone buvo įrengta speciali stebėjimo sistema, kurią Mikutis detaliai aprašo: "Žemėje (sekimo punkte) buvo pastatyti trys bokštai, išdėstyti trikampio kampuose, maždaug vienas nuo kito kilometro atstumu, o centre – taikinys. Sekėjai turėjo iš savo sektorių tam tikro taikiklio pagalba su apskritimo laipsnių padalomis užfiksuoti bombos nukritimo vietą ir užsirašyti."
Apie pačius pratimus lakūnas pasakoja: "Žvalgo sėdynėje buvo įstatytas pro lėktuvo dugną nejudomas optinis taikiklis (ilgas vamzdis – žiūronas), kurio pagalba buvo nusitaikoma į žemėje esanti objektą. Taiklumas labai priklausė nuo to, kaip pilotas vykdė žvalgo komandas, nes jis po savim taikinio nematydavo." Skrydžiai vykdavo 1000 m aukštyje, o "vieno skridimo metu virš poligono buvo daromi keli užėjimai (konkrečiai – S ratai) ir kiekvieno tokio užėjimo virš taikinio metu buvo išmetama viena, cementinė bomba, kuri nukritusi sprogdavo ir sukeldavo dūmų debesėlį."
Be bombardavimo pratimų, poligone vyko ir kiti mokymai. Anot Mikučio, "pavasarėjant dar prisidėjo naujų pratimų – tai šaudymas į žemės taikinius Šilėnų poligone, oro kautynės su foto kulkosvaidžiais, artilerijos ugnies koregavimas ir panašiai." Ypatingi pratimai buvo vykdomi virš Rėkyvos ežero: "Keletą kartų teko skristi virš Rėkyvos ežero ir šaudyti į kito lėktuvo šešėlį ant vandens. Pozuotoju lėktuvu buvo ANBO-51, o jo žvalgas žymėdavo ant popieriaus lapo šaudančio lėktuvo pataikymus, nes iš viršaus labai gerai buvo matyti."
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Zoknių aerodromas
Šiaulių miesto dalyje, vadinamoje Zokniais, nuo tarpukario laikų veikė aerodromas, vėliau tapęs oro uostu.
1931 m. Zokniuose nuspręsta įkurti aerodromą, lygūs laukai ir žvyruotas gruntas puikiai tiko lėktuvams. Birželio 1 d. iš Kauno į Zoknius perkelta 3-oji ir 4-oji žvalgybos eskadrilės, kurioms priklausė lėktuvai LVG C.VI ir Albatros C.XV. Buvo pastatyti angarai, štabo pastatas ir kareivinės, o pirmuoju bazės viršininku tapo majoras Leonardas Peseckas.
...Zoknių aviacijos bazės angaras (KVR)
Zoknių aviacijos bazės angaras, dar vadinamas Antano Gustaičio angaru pastatytas Šiauliuose netoli geležinkelio linijos.
Angaras pastatytas apie 1936 m., manoma, kad projekto autorius – inžinierius Antanas Gustaitis. Angaras buvo skirtas karo aviacijos bazės orlaiviams. Tai yra vienas pirmųjų pastatytų Pirmosios Lietuvos respublikos angarų, atspindintis tarpukario aviacijos raidą – jame buvo surenkami lietuviški ANBO lėktuvai.
...