Karinio paveldo turizmo maršrutai

Ekskursijos metu aplankomos karinio paveldo vietos netoli sostinės Talino ir muziejai, supažindinantys su įvairių laikų karų istorija ir sovietų okupacijos laikotarpiu visoje Estijoje.

Ekskursija supažindina su Latvijos ir Estijos kariniu paveldu, kuris skaičiuoja daugiau nei 100 metų – nuo Pirmojo pasaulinio karo iki šių dienų. Daugiausia dėmesio skiriama abiejų šalių atsiradimui Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, aiškinama, kaip jos apgynė savo buvimą Nepriklausomybės karuose, kaip abi šalys buvo sunaikintos Antrojo pasaulinio karo metu, kodėl partizanai daugiau nei dešimt metų po karo priešinosi sovietų okupacijai ir kaip po dešimtmečių okupacijos buvo atkurta nepriklausomybė.

Sarema ir Hyjuma yra dvi didžiausios Estijos salos, kurios sudaro Estijos sieną šalies vakaruose. Visą laiką buvo dedamos pastangos statyti ir gerinti pakrančių apsaugos infrastruktūrą salose. Tiek Pirmojo, tiek Antrojo pasaulinio karo metu vyko įvairių karinių pajėgų mūšiai. Partizanai Hyjuma saloje aktyviai veikė ir po karo.

Ekskursijos metu lankytojai aplankys karinio paveldo vietas ir anksčiau uždarytas vietoves, keliaudami per Lahemos nacionalinį parką, Rakverės miestą šiaurinėje šalies dalyje ir Narvą, Rusijos pasienio miestą rytuose.

Ekskursijos metu susipažįstama su sovietų kariuomenės ir KGB veikla per 50 sovietų okupacijos metų Latvijoje ir Estijoje. Tuo metu buvo statomos ir eksploatuojamos kariuomenės bazės, slapti kariniai objektai ir kariniai aerodromai, įkurtos uždaros karinės teritorijos. KGB tikrino šalies gyventojų lojalumą sovietiniam režimui, o pasipriešinusieji buvo morališkai ir fiziškai naikinami.

Maršruto metu galima susipažinti su pasipriešinimo sovietų ir vokiečių okupaciniams režimams liudijimais, autentiškai rekonstruotais partizanų bunkeriais, aplankyti sutvarkytas gyvenvietes, mūšių ir memorialines vietas, išgirsti audiogido pagalba kuršių prisiminimus, vietos istorijos ekspertų pasakojimus ir yra galimybė pernakvoti Rubenių bunkeryje.

Latvijos centrinės tarybos Ventspilio ryšių grupės veikla ir paminklai, skirti slaptiems pabėgėlių laivų žygiams iš Kuržemės pakrantės į Gotlandą (Švedija) atminti.

Maršruto metu galima susipažinti su ginkluoto pasipriešinimo judėjimo prieš sovietinį okupacinį režimą liudijimais Sėloje, rinktinių partizanų bunkerių vietomis, aplankyti mūšių ir memorialines vietas, išgirsti partizanų ir jų ryšininkų istorijas.

Šis maršrutas pasakoja apie 1919 m. Cėsių mūšių įvykius, kai Latvijos laikinosios vyriausybės ginkluotosios pajėgos kartu su Estijos kariuomene nugalėjo vokiečių Landesvero ir Geležinės divizijos dalinius. Estijos karo istorijoje šie mūšiai žinomi kaip Landesvero karas. Cėsių mūšiai yra vieni svarbiausių įvykių Latvijos nepriklausomybės kare, ginant 1918 m. lapkričio 18 d. paskelbtos naujai įkurtos Latvijos valstybės nepriklausomybę.

Pernu ir Lene apskritys yra Estijos vakarinėje pakrantėje. Osmusaras yra 4,8 km2 ploto Estijos sala, esanti Suomijos įlankos žiotyse. Ji buvo naudojama kaip pasienio postas. Po Antrojo pasaulinio karo saloje buvo dislokuotas sovietų kariuomenės dalinys ir sala tapo uždara karine zona.

Ekskursijos metu lankomos vietos, susijusios su Kalėdų mūšiais: latvių šaulių puolimu prieš vokiečių kariuomenės dalinius 1916 m. ypač atšiauriomis žiemos sąlygomis. Kalėdų mūšiai laikomi žinomiausiu ir dramatiškiausiu Pirmojo pasaulinio karo įvykiu Latvijos istorijoje.

Antrojo pasaulinio karo metais sovietų okupacijos laikotarpiu ir iškart po karo daugelis Latvijos ir Estijos gyventojų negalėjo susitaikyti su gyvenimu okupaciniame režime ir norėjo atkurti savo šalių nepriklausomybę. Jie išėjo į miškus, gyveno pačių pasistatytuose žeminėse ir rengė išpuolius prieš sovietų represines institucijas. Žmonės tikėjosi, kad Vakarų valstybės netoleruos sovietų okupacijos ir kad Latvija ir Estija netrukus vėl taps nepriklausomos. Nacionaliniai partizanai tęsė kovas iki šeštojo dešimtmečio pabaigos.

Ekskursijos metu aplankomos su Estijos nepriklausomybės karo įvykiais susijusios vietos nuo Pernu miesto Estijos vakaruose iki Latvijos pasienio miesto Valgos. Estijos nepriklausomybės karas vyko 1918-1920 m.

Maršrutā iepazīsiet liecības par bruņoto un nevardarbīgo pretošanās kustību padomju okupācijas režīmam Zemgalē, skolu jaunatnes un nacionālo partizānu darbības un piemiņas vietas, iepazīsiet pretošanās kustības dalībnieku un viņu atbalstītāju atmiņu stāstus.

Maršrutas supažindina su nacionalinių partizanų veikla Lietuvoje. Sovietų okupacijos metais vyko partizaninis karas, kurio metu Lietuvos teritorija buvo suskirstyta į 9 partizanų apygardas. Lietuvos nacionaliniai partizanai buvo gerai organizuoti ir ginkluoti, dėvėjo karines uniformas ir tęsė tarpukario Lietuvos kariuomenės tradicijas. Jie kovojo su stribais, NKVD ir Raudonosios armijos daliniais, rengė pasalas ir išpuolius. Slėpdamiesi nuo persekiojimų ir pašalinių žvilgsnių, Lietuvos partizanai statėsi sau bunkerius miškų tankmėse, pelkėse ir kitose nuošaliose vietose. Šiame maršrute galima pamatyti partizanų gyvenimą Lietuvoje, bet taip pat yra ir kitų objektų, priklausančių kitiems XX a. karinės istorijos laikotarpiams. Maršrutą ar jo dalį galima sujungti su šiais maršrutais Latvijoje: „Latgala – sritis prie Latvijos rytinės sienos“, „Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai – sovietinė okupacija Pietų Latvijoje ir Latgaloje“, „Pirmasis pasaulinis karas ir nepriklausomybės kovos Pietų Latvijoje“.

Maršrutas driekiasi per pietinę Latvijos dalį, netoli Lietuvos sienos, o vėliau pasuka link Europos Sąjungos pasienio – per Latgalą link Balvų. Jis sujungia du tolimiausius Latvijos taškus – Liepoją pietvakariuose ir Balvius šiaurės rytuose, kviesdamas pažinti Antrojo pasaulinio karo įvykius liudijančias vietas: tiek Kuržemės katile, tiek Rytų Latvijoje. Maršrutas atskleidžia karo pasekmes – sovietinę okupaciją ir jos slegiantį poveikį XX amžiaus žmonių likimams. Maršrutą arba jo dalį galima sujungti su kitais maršrutais Lietuvoje: „Šaltojo karo ir sovietinės okupacijos palikimas Žemaitijoje“,  „Sovietinės Lietuvos paveikslas“ ir „Karinis paveldas palei Geležinę uždangą“.

Maršrutas padeda geriau suprasti sovietinės okupacijos mastą ir jos paliktus pėdsakus Lietuvos istorijoje. Jis atskleidžia žmonių pastangas išsaugoti savo tapatybę ir kovoti už laisvę. Sovietų okupacija Lietuvoje truko daugiau nei keturis dešimtmečius. Po Antrojo pasaulinio karo šalyje prasidėjo represijos, kilo nacionalinių partizanų pasipriešinimas, vėliau sekė militarizacija Šaltojo karo metais ir galiausiai – Lietuvos nepriklausomybės atgavimas. Dėl savo strateginės padėties netoli Vakarų sienos Lietuva buvo ypač svarbi SSRS, todėl čia buvo įkurta daug karinių objektų. Taip pat yra keletas objektų, priklausančių kitiems XX a. karinės istorijos laikotarpiams. Maršrutą ar jo dalį galima sujungti su šiais maršrutais Latvijoje: „Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai – sovietinė okupacija Pietų Latvijoje ir Latgaloje“, „Pirmasis pasaulinis karas ir nepriklausomybės kovos Pietų Latvijoje“.

Ekskursijoje lankomos vietos, susijusios su Antrojo pasaulinio karo pabaigos įvykiais nuo 1944 m. spalio iki 1945 m. gegužės, kai vokiečių kariuomenė traukėsi iš Rygos į Kuržemę, kur skirtingose Kuržemės fronto dalyse vyko 6 dideli mūšiai. Dėl žiaurių mūšių šis karo laikotarpis vadinamas Kuršo katilu, Kuršo kišene arba Kuržemės tvirtove. Raudonajai armijai nepavyko užkariauti Kuržemės iki pat Vokietijos kariuomenės kapituliacijos.

Maršrutas driekiasi vadinamuoju Baltijos kelio koridoriumi. Baltijos kelio akcija įvyko 1989 m. rugpjūčio 23 d. apie 19 valandą – tuomet du milijonai žmonių trijose Baltijos valstybėse 15 minučių susikibo rankomis, sudarydami gyvą, apie 670 km besitęsiančią žmonių grandinę nuo Vilniaus per Rygą iki Talino. Į maršrutą įtrauktos ir kitos XX a. karinio paveldo vietos, susijusios su įvairiais istoriniais laikotarpiais. Maršrutą arba kurią nors jo dalį galima sujungti su šiais maršrutais Latvijoje ir Lietuvoje: „Karinis paveldas palei Geležinę uždangą“, „Sovietinės Lietuvos paveikslas“, „Pirmasis pasaulinis karas ir nepriklausomybės kovos Pietų Latvijoje“, „Kelionė Latvijos ir Lietuvos partizanų – miško brolių – kovų vietomis“, „Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai – sovietinė okupacija Pietų Latvijoje ir Latgaloje“ ir „Priešinimasis sovietinės okupacijos režimui Žiemgaloje“.

Maršruto tema – Latvijos nacionaliniai partizanai, kurie priešinosi sovietų okupacijai ir siekė atkurti nepriklausomą Latvijos valstybę. Šie partizanai buvo vadinami miško broliais, nes jų grupės gyveno miškuose ir pelkėse įrengtuose bunkeriuose ir rengė išpuolius prieš okupacinę valdžią. Kai kurie partizanai bunkeriuose gyveno dar ilgai po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Maršrutas apima svarbiausias nacionalinių partizanų kovų, palaidojimo ir atminimo vietas pietryčių Latvijoje ir šiaurės rytų Lietuvoje. Maršrutą arba kurią nors jo dalį galima sujungti su kitais maršrutais arba jų dalimis Latvijoje ir Lietuvoje: „Baltijos keliu nuo Vilniaus iki Rygos“, „Partizanų keliai ir takai Aukštaitijoje“, „Sovietinės Lietuvos paveikslas“, „Latgala – sritis prie Latvijos rytinės sienos“, „Pirmasis pasaulinis karas ir nepriklausomybės kovos Pietų Latvijoje“, „Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai – sovietinė okupacija Pietų Latvijoje ir Latgaloje“, „Didysis pasienio karinio paveldo maršrutas Latvijoje ir Lietuvoje: 100 metų nepriklausomybės“.

Maršrutas driekiasi per pietinę Latvijos dalį, artėja prie Lietuvos sienos ir jungia du svarbius Latvijos miestus – labiausiai į vakarus nutolusią Liepoją ir pietryčiuose esantį Daugpilį, antrą pagal dydį Latvijos miestą. Maršruto tema – Pirmasis pasaulinis karas ir po jo vykusios Latvijos nepriklausomybės kovos. Maršrutą arba jo dalį galima sujungti su šiais maršrutais Lietuvoje: „Šaltojo karo ir sovietinės okupacijos palikimas Žemaitijoje“, „Sovietinės Lietuvos paveikslas“ ir „Karinis paveldas palei Geležinę uždangą“.

Maršrute tyrinėjamas sovietų okupacijos ir Šaltojo karo palikimas. Antrojo pasaulinio karo metais, po vokiečių okupacijos, sovietų valdžia antrą kartą sugrįžo į Lietuvą. Šiuo laikotarpiu Lietuva kaip atskira valstybė neegzistavo, nes buvo įjungta į SSRS sudėtį. Prasidėjo pasipriešinimas okupaciniam režimui ir sovietų vykdytos masinės trėmimų operacijos. Šaltojo karo metais, augant ginklavimosi varžyboms, Sovietų sąjunga dislokavo branduolinius ginklus ir Lietuvoje. Maršrute taip pat yra keletas objektų, priklausančių kitiems XX a. karinės istorijos laikotarpiams. Maršrutą ar jo dalį galima sujungti su šiais maršrutais Latvijoje: „Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai – sovietinė okupacija Pietų Latvijoje ir Latgaloje“, „Pirmasis pasaulinis karas ir nepriklausomybės kovos Pietų Latvijoje“.

Sovietmečiu Baltijos jūros pakrantė buvo vakarinė šalies siena. Siena tarp SSRS ir Vakarų šalių buvo vadinama Geležine uždanga, nes ji izoliavo Sovietų Sąjungos gyventojus nuo likusio pasaulio. Dauguma Latvijos ir Estijos pakrančių, kuriose buvo įsikūrusios kariuomenės bazės, pakrančių apsaugos bokštai ir baterijos, sovietmečiu buvo uždarytos. Vietos gyventojams reikėjo specialių leidimų išvykti iš teritorijos ir į ją įvažiuoti. Nepaisant griežtų saugumo priemonių, dažnai buvo bandoma kirsti sieną ir pabėgti iš SSRS į Vakarus.

Maršrutas jungia dvi sostines – Rygą ir Vilnių – bei du didžiausius miestus po jų: Kauną ir Daugpilį. Jis veda per penkis istorinius regionus ir kviečia pažinti svarbias karinio paveldo vietas, susijusias su praėjusio ir šio šimtmečio pradžios istoriniais įvykiais. Tai maršruto „Didysis pasienio karinio paveldo maršrutas Latvijoje ir Estijoje: 100 metų nepriklausomybės“, einančio per Estiją ir Latvijos regionus – Vidžemę bei Kuržemę – tęsinys. Maršrutą arba kurią nors jo dalį galima sujungti su šiais maršrutais Latvijoje ir Lietuvoje: „Karinis paveldas palei Geležinę uždangą“, „Sovietinės Lietuvos paveikslas“, „Pirmasis pasaulinis karas ir nepriklausomybės kovos Pietų Latvijoje“, „Kelionė Latvijos ir Lietuvos partizanų – miško brolių – kovų vietomis“, „Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai – sovietinė okupacija Pietų Latvijoje ir Latgaloje“, „Partizanų keliai ir takai Aukštaitijoje“, „Latgala – sritis prie Latvijos rytinės sienos“ ir „Priešinimasis sovietinės okupacijos režimui Žiemgaloje“.

Latgala yra regionas rytinėje Latvijos dalyje, prie Baltijos šalių ir Europos Sąjungos rytinės sienos. Istoriškai ši teritorija buvo daugelio įvykių ir skirtingų kultūrų sankirta. XX a. Latgalos neaplenkė nei du pasauliniai karai, nei po paskutiniojo prasidėjęs sovietinės okupacijos laikotarpis. Maršrute galima aplankyti daugybę karinio paveldo vietų, kuriose yra visų XX a. karinės istorijos laikotarpių objekų. Taip pat galima daugiau sužinoti apie valstybės sienos formavimą ir jos apsaugą tiek istoriniais, tiek šiais laikais. Maršrutą arba jo dalį galima sujungti su maršrutais Lietuvoje: „Partizanų keliai ir takai Aukštaitijoje“, „Latvijos ir Lietuvos partizanų – miško brolių – kovų vietomis“.

Sovietmečiu ir Šaltojo karo laikotarpiu Baltijos šalys buvo labiausiai nutolusi į vakarus Sovietų sąjungos dalis. Už jų buvo tai, ką sovietų propaganda vadino „pūvančiais Vakarais“. SSRS sienos buvo griežtai saugomos, kad sovietų žmonės nematytų ir nepatirtų, kaip gyvena žmonės Vakaruose. Net individuali žvejyba Baltijos jūroje buvo uždrausta, baiminantis, kad žmonės bandys pabėgti valtimis per Baltijos jūrą į Švediją. Tai buvo laikotarpis, kai Baltijos šalys atsidūrė už vadinamosios Geležinės uždangos – ribos, kurią peržengti galėjo tik „išrinktieji“, dažnai tik režimui priimtini asmenys. Žlugus totalitariniam sovietų režimui, griuvo ir Geležinė uždanga. Nors pagrindinė šio maršruto tema yra Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai – sovietų okupacija, Šaltasis karas ir Geležinė uždanga – maršrutas apima ir kitų XX a. karinių laikotarpių bei šių laikų objektus. Tai to paties pavadinimo maršruto, prasidedančio Estijoje, Taline, ir einančio palei Estijos ir Latvijos pakrantę, tęsinys: „Karinis paveldas palei Geležinę uždangą automobiliu iš Talino į Liepoją“. Maršrutą arba tam tikras jo dalis galima sujungti su šiais maršrutais Latvijoje ir Lietuvoje: „Sovietinės Lietuvos paveikslas“, „Šaltojo karo ir sovietinės okupacijos palikimas Žemaitijoje“, „Pirmasis pasaulinis karas ir nepriklausomybės kovos Pietų Latvijoje“, „Baltijos keliu nuo Vilniaus iki Rygos“, „Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai – sovietinė okupacija Pietų Latvijoje ir Latgaloje“.