Karinio paveldo turizmo maršrutai

Ekskursijoje lankomos vietos, susijusios su Antrojo pasaulinio karo pabaigos įvykiais nuo 1944 m. spalio iki 1945 m. gegužės, kai vokiečių kariuomenė traukėsi iš Rygos į Kuržemę, kur skirtingose Kuržemės fronto dalyse vyko 6 dideli mūšiai. Dėl žiaurių mūšių šis karo laikotarpis vadinamas Kuršo katilu, Kuršo kišene arba Kuržemės tvirtove. Raudonajai armijai nepavyko užkariauti Kuržemės iki pat Vokietijos kariuomenės kapituliacijos.

Ekskursijos metu aplankomos karinio paveldo vietos netoli sostinės Talino ir muziejai, supažindinantys su įvairių laikų karų istorija ir sovietų okupacijos laikotarpiu visoje Estijoje.

Ekskursija supažindina su Latvijos ir Estijos kariniu paveldu, kuris skaičiuoja daugiau nei 100 metų – nuo Pirmojo pasaulinio karo iki šių dienų. Daugiausia dėmesio skiriama abiejų šalių atsiradimui Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, aiškinama, kaip jos apgynė savo buvimą Nepriklausomybės karuose, kaip abi šalys buvo sunaikintos Antrojo pasaulinio karo metu, kodėl partizanai daugiau nei dešimt metų po karo priešinosi sovietų okupacijai ir kaip po dešimtmečių okupacijos buvo atkurta nepriklausomybė.

Sarema ir Hyjuma yra dvi didžiausios Estijos salos, kurios sudaro Estijos sieną šalies vakaruose. Visą laiką buvo dedamos pastangos statyti ir gerinti pakrančių apsaugos infrastruktūrą salose. Tiek Pirmojo, tiek Antrojo pasaulinio karo metu vyko įvairių karinių pajėgų mūšiai. Partizanai Hyjuma saloje aktyviai veikė ir po karo.

Ekskursijos metu lankytojai aplankys karinio paveldo vietas ir anksčiau uždarytas vietoves, keliaudami per Lahemos nacionalinį parką, Rakverės miestą šiaurinėje šalies dalyje ir Narvą, Rusijos pasienio miestą rytuose.

Ekskursijos metu susipažįstama su sovietų kariuomenės ir KGB veikla per 50 sovietų okupacijos metų Latvijoje ir Estijoje. Tuo metu buvo statomos ir eksploatuojamos kariuomenės bazės, slapti kariniai objektai ir kariniai aerodromai, įkurtos uždaros karinės teritorijos. KGB tikrino šalies gyventojų lojalumą sovietiniam režimui, o pasipriešinusieji buvo morališkai ir fiziškai naikinami.

Maršruto metu galima susipažinti su pasipriešinimo sovietų ir vokiečių okupaciniams režimams liudijimais, autentiškai rekonstruotais partizanų bunkeriais, aplankyti sutvarkytas gyvenvietes, mūšių ir memorialines vietas, išgirsti audiogido pagalba kuršių prisiminimus, vietos istorijos ekspertų pasakojimus ir yra galimybė pernakvoti Rubenių bunkeryje.

Latvijos centrinės tarybos Ventspilio ryšių grupės veikla ir paminklai, skirti slaptiems pabėgėlių laivų žygiams iš Kuržemės pakrantės į Gotlandą (Švedija) atminti.

Maršruto metu galima susipažinti su ginkluoto pasipriešinimo judėjimo prieš sovietinį okupacinį režimą liudijimais Sėloje, rinktinių partizanų bunkerių vietomis, aplankyti mūšių ir memorialines vietas, išgirsti partizanų ir jų ryšininkų istorijas.

Šis maršrutas pasakoja apie 1919 m. Cėsių mūšių įvykius, kai Latvijos laikinosios vyriausybės ginkluotosios pajėgos kartu su Estijos kariuomene nugalėjo vokiečių Landesvero ir Geležinės divizijos dalinius. Estijos karo istorijoje šie mūšiai žinomi kaip Landesvero karas. Cėsių mūšiai yra vieni svarbiausių įvykių Latvijos nepriklausomybės kare, ginant 1918 m. lapkričio 18 d. paskelbtos naujai įkurtos Latvijos valstybės nepriklausomybę.

Pernu ir Lene apskritys yra Estijos vakarinėje pakrantėje. Osmusaras yra 4,8 km2 ploto Estijos sala, esanti Suomijos įlankos žiotyse. Ji buvo naudojama kaip pasienio postas. Po Antrojo pasaulinio karo saloje buvo dislokuotas sovietų kariuomenės dalinys ir sala tapo uždara karine zona.

Ekskursijos metu lankomos vietos, susijusios su Kalėdų mūšiais: latvių šaulių puolimu prieš vokiečių kariuomenės dalinius 1916 m. ypač atšiauriomis žiemos sąlygomis. Kalėdų mūšiai laikomi žinomiausiu ir dramatiškiausiu Pirmojo pasaulinio karo įvykiu Latvijos istorijoje.

Antrojo pasaulinio karo metais sovietų okupacijos laikotarpiu ir iškart po karo daugelis Latvijos ir Estijos gyventojų negalėjo susitaikyti su gyvenimu okupaciniame režime ir norėjo atkurti savo šalių nepriklausomybę. Jie išėjo į miškus, gyveno pačių pasistatytuose žeminėse ir rengė išpuolius prieš sovietų represines institucijas. Žmonės tikėjosi, kad Vakarų valstybės netoleruos sovietų okupacijos ir kad Latvija ir Estija netrukus vėl taps nepriklausomos. Nacionaliniai partizanai tęsė kovas iki šeštojo dešimtmečio pabaigos.

Sovietmečiu Baltijos jūros pakrantė buvo vakarinė šalies siena. Siena tarp SSRS ir Vakarų šalių buvo vadinama Geležine uždanga, nes ji izoliavo Sovietų Sąjungos gyventojus nuo likusio pasaulio. Dauguma Latvijos ir Estijos pakrančių, kuriose buvo įsikūrusios kariuomenės bazės, pakrančių apsaugos bokštai ir baterijos, sovietmečiu buvo uždarytos. Vietos gyventojams reikėjo specialių leidimų išvykti iš teritorijos ir į ją įvažiuoti. Nepaisant griežtų saugumo priemonių, dažnai buvo bandoma kirsti sieną ir pabėgti iš SSRS į Vakarus.

Ekskursijos metu aplankomos su Estijos nepriklausomybės karo įvykiais susijusios vietos nuo Pernu miesto Estijos vakaruose iki Latvijos pasienio miesto Valgos. Estijos nepriklausomybės karas vyko 1918-1920 m.

Latgale ir Latvijas, Baltijas un Eiropas Savienības austrumu pierobeža. Jau vēsturiski Latgale ir atradusies dažādu vēsturisko notikumu un teritoriju krustcelēs. 20. gs. to nav saudzējuši abi pasaules kari, ne arī pēdējam karam sekojošais padomju okupācijas peridods. Veicot maršrutu, var iepazīt ļoti daudzveidīgu militārā mantojuma objektu klāstu, jo reģionā ir atrodas objekti no visiem 20.gs. militārās vēstures laika posmiem.

Maršruts ved pa Latvijas dienviddaļu, tuvu Lietuvas robežai un tālāk pagriežas pa Eiropas savienības pierobežu - Latgali Balvu virzienā. Tas savieno divus tālākos punktus - Liepāju Latvijas dienvidrietumos ar Balviem valsts ziemeļaustrumos, iepazīstinot ar Otrā pasaules kara lieciniekiem gan Kurzemes katlā, gan Austrumlatvijā un karam sekojošo padomju okupāciju un tās sekām, kas atstājušas smagas pēdas 20. gs. cilvēku likteņos.

Maršruts izved cauri Latvijas dienviddaļai, tuvu Lietuvas robežai no galējiem rietumiem - Liepājas līdz dienvidaustrumiem - otrai Latvijas lielākai pilsētai - Daugavpilij. Maršruta tematika ir Pirmas pasaules karš un tam sekojošās Brīvības cīņas

Baltijas valstis padomju un aukstā kara laikā bija galējā padomju savienības rietumu robeža. Aiz tās atradās padomijas propogandas sludinātie “pūstošie rietumi”. Lai padomju cilvēki neredzētu un nepiedzīvotu - kā dzīvo cilvēki rietumos no padomju impērijas, ļoti rūpīgi tika sargātas PSRS robežas. Tika aizliegta pat individuālā zveja Baltijas jūrā, baidoties, ka cilvēki ar laivām bēgs pāri Baltijas jūrai uz Zviedriju. Tas bija laiks, kad Baltijas valstis bija t.s. Dzelzs priekškara teritorija, ko šķērsot izdevās g.k. “izredzētajiem” un bieži vien režīmam pietuvinātām personām. Sabrūkot totalitāram padomju režīmam, sabruka arī Dzelzs priekškars. Kaut arī šī maršruta pamattēma ir Otrais pasaules karš un tā sekas - padomju okupācija, aukstais karš un Dzelzs priekškars, maršrutā ir iekļauti arī objekti no citiem 20.gs. militārajiem periodiem un arī no mūsdienām.

Maršruts savieno divas galvaspilsētas - Rīgu un Viļņu, kā arī divas lielākās valstu pilsētas aiz galvaspilsētām - Kauņu un Daugavpili, šķērsojot piecus etnogrāfiskos reģionus. Veicot maršrutu, var iepazīt nozīmīgākus militārus objektus, kas atspoguļo vēsturiskos notikumus pagājušā gadsimtā un šī gadsimta sākumā.

Maršruts ved pa t.s. Baltijas ceļa koridoru. Baltijas ceļš notika 1989. g. 23. augustā ap 19 00, kad divi miljoni cilvēku trīs Baltijas valstīs sadevās rokās uz 15 minūtēm, veidojot ap 670 km garu dzīvo ķēdi starp trīs Baltijas valstu galvaspilsētām - Viļņu, Rīgu un Tallinu. Maršrutā ir iekļauti arī daži objekti no citiem 20.gs. militārās vēstures periodiem.

 Maršruta tēma ir Latvijas nacionālie partizāni, kas pretojās padomju okupācijas varai, dziļos mežos un purvos ierīkojot pazemes bunkurus, kuros tie dzīvoja vēl ilgu laiku pēc Otrā pasaules kara laika beigām. Maršrutā iekļautas nacionālo partizānu kauju, atdusas un piemiņas vietas dienvidaustrumu Latvijā un ziemeļaustrumu Lietuvā.

Po vokiečių okupacijos antrą sykį grįžo sovietinė valdžia. Šiuo periodu Lietuva kaip atskira valstybė neegzistavo, o buvo prijungta prie SSRS sudėties. Prasidėjo pasipriešinimas okupaciniam režimui ir didžiosios trėmimų operacijos. Vis labiau įsibėgėjant Šaltojo karo metu vykusioms ginklavimosi varžyboms, sovietinė valdžia ir Lietuvoje dislokavo savo branduolinę ginkluotę. Šiame maršrute – Šaltasis karas ir sovietų okupacijos palikimas Žemaitijoje – galima pamatyti sudėtingą sovietmečio situaciją ir ginklavimosi varžybų palikimą, bet taip pat yra ir kitų XX a. laikotarpių objektų.

Sovietų okupacijos laikotarpiu vyko partizaninis karas, kurio metu Lietuvos teritorija buvo suskirstyta į 9 partizanų apygardas. Lietuvos partizanai buvo gerai organizuoti ir ginkluoti, nešiojo karines uniformas ir tęsė tarpukario Lietuvos kariuomenės tradicijas, kovojo su stribais, NKVD ir Raudonosios Armijos daliniais, rengė pasalas ir išpuolius. Slėpdamiesi nuo persekiojimų ir pašalinių žvilgsnių Lietuvos partizanai statėsi bunkerius miškų tankmėse, pelkėse ir kt. Šiame maršrute galima pamatyti partizanų gyvenimą Lietuvoje, bet taip pat yra ir kitų XX a. laikotarpių objektų.

Sovietų okupacija Lietuvoje truko daugiau negu keturis dešimtmečius, palikdama gilų pėdsaką visos šalies istorijoje. Tuo laikotarpiu vyko represijos, partizaninis pasipriešinimas, militarizacija ir nepriklausomybės atgavimas. Lietuva taip pat buvo strategiškai svarbi SSRS dėl savo geografijos (artumo Vakarams), todėl čia buvo dislokuoti kariniai objektai. Maršrutas leidžia suprasti sovietų okupacijos mastą ir jos paliktą žymę Lietuvos istorijoje, kartu atskleidžiant tautos gebėjimą išsaugoti savo tapatybę ir kovoti už nepriklausomybę. Šiame maršrute galima pamatyti sovietinį palikimą Lietuvoje, bet taip pat yra ir kitų XX a. laikotarpių objektų.

Maršrutā iepazīsiet liecības par bruņoto un nevardarbīgo pretošanās kustību padomju okupācijas režīmam Zemgalē, skolu jaunatnes un nacionālo partizānu darbības un piemiņas vietas, iepazīsiet pretošanās kustības dalībnieku un viņu atbalstītāju atmiņu stāstus.