Paminklai Lietuvos Nepriklausomybei. Roberto Antinio sukurtų paminklų istorijos: (III) atgimimas
Viena iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio epochoje besikeičiančios visuomenės apraiškų buvo ir 1988 m. prasidėjusios sovietmečiu sunaikintų Nepriklausomybės paminklų paieškos ir atkūrimas. Lietuvos miestuose ir miesteliuose vėl iškilo Nepriklausomybės, Laisvės ir Valstybingumo ženklai.
1987 m. Lietuvoje pradėjo kurtis pirmosios nuo valdžios institucijų nepriklausomos visuomeninės organizacijos. Jų veiklos laukas buvo sovietinės sanklodos ir visuomenės skauduliai – aplinkosaugos ir paveldosaugos problemos. Netrukus pradėjo rastis ir dar rimtesnių iššūkių sovietiniam režimui metusių organizacijų. 1988 m. susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (birželio 3 d. susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, o spalio 22–23 d. įvyko ir steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas). Šių judėjimų veikla atvedė Lietuvą prie valstybingumo atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.
Gimstant Sąjūdžiui visuomenė pradėjo vis drąsiau kalbėti apie būtą Lietuvos Laisvę ir Valstybingumą, pradėjo busti sovietų numarinti istoriniai naratyvai ir atmintys. Žmonių žvilgsniai nukrypo ir į sovietmečiu sunaikintus Lietuvos Nepriklausomybės paminklus. Tai buvo dar vienas iš visuomenės budimo ženklų. Pasidalinsime keliomis istorijomis, sekant skulptoriaus Roberto Antinio (vyresniojo) sukurtų Nepriklausomybės paminklų likimus (nuoroda į pirmą dalį ir antrą dalį).
Širvintos. Širvintų miesto aikštėje stovėjęs paminklas vietinių sovietinių aktyvistų buvo nugriautas XX a. 6 deš. Praėjo trys dešimtmečiai ir buvo mestas iššūkis šiai sovietinei atminties ir kraštovaizdžio cenzūrai. 1988 m. vasarą širvintiškių iniciatyva pradėta ieškoti sunaikinto paminklo liekanų. 1989 m. pradžioje buvo atkastas jo postamentas, surasta viena iš jo detalių – skulptūros ranką. Tapo akivaizdu, kad senasis tarpukario metų paminklas prarastas. Nuspręsta sukurti ir pastatyti jo kopiją. Paminklas atstatytas 1991 m. Jo skulptūrinę dalį (senosios skulptūros kopiją) sukūrė jau anapilin iškeliavusio skulptoriaus Roberto Antinio (vyresniojo) sūnus, taip pat skulptorius, Robertas Antinis (jaunesnysis).
Biržai. Paminklas buvo sunaikintas antrosios sovietinės okupacijos pradžioje, 1946 m. pavasarį. 1988 m. rudenį biržiečiams reikalaujant ir jiems dalyvaujant buvo atkastos sunaikinto paminklo liekanos. Nuspręsta, kad paminklo duženų restauruoti nebepavyks. Buvo sukurta jo kopija. Tik pastatyta ji buvo jau nebe pirminėje vietoje, o greta jos. Buvusio paminklo vietą buvo užėmusios okupacinės sovietinės kariuomenės karių kapinės ir memorialas. Paminklas atstatytas 1990 m. Paminklo kopiją pagal išlikusias liekanas sukūrė Robertas Antinis (jaunesnysis).
Rokiškis. Centrinėje miesto aikštėje pastatytas Nepriklausomybės paminklas nebuvo nugriautas ir išstovėjo per visą sovietmetį. Jį tereikėjo tik restauruoti. 1989 m. paminklą restauravo Robertas Antinis (jaunesnysis). Buvo atidengti sovietmečiu užtinkuoti jo elementai – paminklo intenciją liudijantis užrašas „1918–1928“ ir svastikos ženklas.
Kretinga. Kretingoje stovėjusio Nepriklausomybės paminklo autoriumi taip pat laikytas Robertas Antinis (vyresnysis). Paminklas nuverstas 1948 m. 1989 m. valant Akmenos upės vagą buvo surastas paminklo akmeninis obeliskas. Obeliskas rastas apdaužytas, be jį puošusių bronzinių detalių. Nuspręsta, kad dėl labai prastos būklės autentiško elemento restauruoti nebeįmanoma. Tad buvo sukurta ir pastatyta jo kopija. Paminklas atidengtas 1990 m. vasario 16 d. Atstatyto paminklo postamente užfiksuotos trys datos – paminklo pastatymo, sunaikinimo ir atstatymo. Paminklo puošmenas atkūrė Robertas Antinis (jaunesnysis). Šis taip pat suabejojo, ar Kretingoje stovėjęs Nepriklausomybės paminklas buvo jo tėvo projektas: nebūdingas stilius, paminklo brėžinių nerasta asmeniniame skulptoriaus archyve. Dabar šio paminklo autoriumi laikomas kretingiškis akmenkalys Jonas Akinskas.
Tarpukario metais visi šie paminklai buvo pastatyti vietos žmonių iniciatyva ir pastangomis. Iškalbinga ir simboliška, kad ir jų atgimimas 1988–1991 m. taip pat vyko vietos žmonių valia. Deja, sunaikintus paminklus dažnai jau tekdavo kurti iš naujo, statyti jų kopijas, tačiau ir senųjų paminklų reliktai nepamiršti: Biržuose ir Širvintose išlikusios autentiškos paminklų dalys eksponuojamos greta naujai pastatytų paminklų, o Kretingos paminklo obeliskas saugomas vietos muziejuje.
- Juozas Banionis, „Biržai, Vytauto g. Žuvusių dėl Lietuvos laisvės paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 19–20.
- „Biržai – paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę“, in: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2020-03-18, prieiga internetu: https://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/lietuvos-valstybingumo-zenklai-panevezio-apskrityje-paminklai-laisvei-ir-nepriklausomybes-kovu-kariams-savanoriams-2/birzai-paminklas-zuvusiems-uz-lietuvos-nepriklausomybe/.
- Julius Kanarskas, „Kretinga, Rotušės a. Laisvės paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 87.
- Jolanta Klietkutė, „Paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui (1928–1928) paminėti Kretingoje (Laisvės paminklas)“, in: Kretingos krašto enciklopedija, 2014 (atnaujinta 2020-01-11), prieiga internetu: https://www.kretingosenciklopedija.lt/kultura/kulturos-paveldas/istorinis-paveldas/paminklai/paminklas-lietuvos-nepriklausomybes-desimtmeciui-1928-1928-pamineti-kretingoje-laisves-paminklas/.
- Girdas Paliulis, Eugenijus Žitlinskas, „Širvintos, Vilniaus g. Lietuvos karių paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 175.
- Aldona Pivoriūnienė, „Rokiškis, Nepriklausomybės a. Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 153.
- „Rokiškis – Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas“, in: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2020-04-16, prieiga internetu: https://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/lietuvos-valstybingumo-zenklai-panevezio-apskrityje-paminklai-laisvei-ir-nepriklausomybes-kovu-kariams-savanoriams-2/rokiskis-lietuvos-nepriklausomybes-desimtmecio-paminklas/.
Saistītās laikalīnijas
Saistītie objekti
Neatkarības laukums Biržos
Biržu pilsētas centrā.
Brīvības cīņu piemiņas vieta un atmiņu karu lieciniece.
1931. gads blakus Sv. Pēc Lietuvas strēlnieku savienības vietējās komandas iniciatīvas bijušajā Svētā Jāņa Kristītāja baznīcas laukumā tika uzstādīts piemineklis par Lietuvas neatkarību kritušajiem. Laukums kļuva pazīstams kā Neatkarības laukums, un pašu pieminekli biržieši sauca par "Birutu" (par godu Lietuvas lielhercogienei). Laukums kļuva par dažādu svinību un piemiņas vietu. Pie pieminekļa tika nolikti ziedi, strēlnieki vai skauti nodeva zvērestu. Pēc tam, kad padomju okupēja Lietuvu, piemineklis nebija ilgi – 1946. gadā. Tas tika uzspridzināts un aprakts vietā, kur tas stāvēja. Neatkarības pieminekļa vietā tika ierīkota padomju karavīru kapsēta.
1988. gads Biržnieki izraka iznīcinātā pieminekļa paliekas. Un 1990. gadā. Precīza šī pieminekļa kopija tika atjaunota, tikai tā vairs netika uzcelta sākotnējā vietā, bet gan tālāk, blakus padomju karavīru kapiem. 2006.–2007 Piemineklis ir atjaunots, un pie tā postamenta piestiprināta plāksne ar 60 bojāgājušo Lietuvas brīvprātīgo, karavīru, partizānu un strēlnieku vārdiem. 2017. gads Pie pieminekļa tika atklāta vēl viena piemiņas plāksne – 1919.–1920. Biržu draudzes Vytis krusta kavalieriem un brīvprātīgajiem neatkarības cīņu laikā.
2011. gads Oriģinālā pieminekļa fragmenti tika atvesti un izstādīti pie baznīcas.
2005.–2010 Laukums ir rekonstruēts. Tiek uzskatīts, ka 16.–17.gs. Šai vietai vajadzēja būt tukšam laukam starp pils aizsarggrāvi un pilsētnieku zemes gabaliem. Vēlāk teritorija tika sadalīta gabalos. Rekonstruējot skvēru, mērķis bija atspoguļot šos stāstus: šauras, diagonālas zīmes, kas atgādina lielgabala lodes trajektorijas, semantiski savieno laukumu ar pili, savukārt platākās joslas, kas šķērso laukumu, vairāk vai mazāk atbilst vēlākos laikos šeit dzīvojošo pilsētnieku zemes gabalu robežām.
2021. gads Laukums tika oficiāli nosaukts Neatkarības laukums. Laukums joprojām ir Otrā pasaules kara padomju karavīru apbedīšanas vieta, ko iezīmē obelisks un piemiņas plāksnes. Domājams, ka šeit apglabāti arī 1945.–1954.gadā kritušie NKVD-MVD-MGB vienību karavīri un kadri. kaujās ar Biržu novada partizāniem.
Neatkarības laukums Rokišķos
Rokišķu pilsētas centrā.
Neatkarības laukuma spilgtākais punkts – 1929.–1931. Neatkarības 10. gadadienai tika uzcelts piemineklis. Piemineklis attēlo lietuviešu karavīru un lietuvieti, kas paceltās rokās tur sauli ar uz vairoga attēlotu svastiku. Šis ir viens no retajiem gadījumiem, kad Neatkarīgajā Lietuvā padomju laikā uzceltais piemineklis netika iznīcināts. Tikai 7 desmiti. Tika apmests uzraksts "1918–1928" un svastika. 1989. gads Piemineklis ir atjaunots.
Kopš 1931. gada. Laukums, kurā tika uzcelts piemineklis, tika nosaukts par Neatkarības laukumu.
Piemiņas plāksne ar uzrakstu "Šajā laukumā pēckara gados (1944–1953) tika apgānīti par Lietuvas brīvību nogalināto cīnītāju līķi" piemin vienu no sāpīgākajiem posmiem šī laukuma vēsturē. Vismaz trīs ēkas, kas ieskauj laukumu, tika iznīcinātas laikā no 1944. līdz 1953. gadam. Tika izveidotas padomju represīvās struktūras, kas ieslodzīja, pratināja un spīdzināja lietuviešus (Neatkarības gadi 5, 10, 15). Šīs ēkas ir apzīmētas ar piemiņas plāksnēm.
