Paminklai Lietuvos Nepriklausomybei. Roberto Antinio sukurtų paminklų istorijos: (III) atgimimas
Viena iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio epochoje besikeičiančios visuomenės apraiškų buvo ir 1988 m. prasidėjusios sovietmečiu sunaikintų Nepriklausomybės paminklų paieškos ir atkūrimas. Lietuvos miestuose ir miesteliuose vėl iškilo Nepriklausomybės, Laisvės ir Valstybingumo ženklai.
1987 m. Lietuvoje pradėjo kurtis pirmosios nuo valdžios institucijų nepriklausomos visuomeninės organizacijos. Jų veiklos laukas buvo sovietinės sanklodos ir visuomenės skauduliai – aplinkosaugos ir paveldosaugos problemos. Netrukus pradėjo rastis ir dar rimtesnių iššūkių sovietiniam režimui metusių organizacijų. 1988 m. susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (birželio 3 d. susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, o spalio 22–23 d. įvyko ir steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas). Šių judėjimų veikla atvedė Lietuvą prie valstybingumo atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.
Gimstant Sąjūdžiui visuomenė pradėjo vis drąsiau kalbėti apie būtą Lietuvos Laisvę ir Valstybingumą, pradėjo busti sovietų numarinti istoriniai naratyvai ir atmintys. Žmonių žvilgsniai nukrypo ir į sovietmečiu sunaikintus Lietuvos Nepriklausomybės paminklus. Tai buvo dar vienas iš visuomenės budimo ženklų. Pasidalinsime keliomis istorijomis, sekant skulptoriaus Roberto Antinio (vyresniojo) sukurtų Nepriklausomybės paminklų likimus (nuoroda į pirmą dalį ir antrą dalį).
Širvintos. Širvintų miesto aikštėje stovėjęs paminklas vietinių sovietinių aktyvistų buvo nugriautas XX a. 6 deš. Praėjo trys dešimtmečiai ir buvo mestas iššūkis šiai sovietinei atminties ir kraštovaizdžio cenzūrai. 1988 m. vasarą širvintiškių iniciatyva pradėta ieškoti sunaikinto paminklo liekanų. 1989 m. pradžioje buvo atkastas jo postamentas, surasta viena iš jo detalių – skulptūros ranką. Tapo akivaizdu, kad senasis tarpukario metų paminklas prarastas. Nuspręsta sukurti ir pastatyti jo kopiją. Paminklas atstatytas 1991 m. Jo skulptūrinę dalį (senosios skulptūros kopiją) sukūrė jau anapilin iškeliavusio skulptoriaus Roberto Antinio (vyresniojo) sūnus, taip pat skulptorius, Robertas Antinis (jaunesnysis).
Biržai. Paminklas buvo sunaikintas antrosios sovietinės okupacijos pradžioje, 1946 m. pavasarį. 1988 m. rudenį biržiečiams reikalaujant ir jiems dalyvaujant buvo atkastos sunaikinto paminklo liekanos. Nuspręsta, kad paminklo duženų restauruoti nebepavyks. Buvo sukurta jo kopija. Tik pastatyta ji buvo jau nebe pirminėje vietoje, o greta jos. Buvusio paminklo vietą buvo užėmusios okupacinės sovietinės kariuomenės karių kapinės ir memorialas. Paminklas atstatytas 1990 m. Paminklo kopiją pagal išlikusias liekanas sukūrė Robertas Antinis (jaunesnysis).
Rokiškis. Centrinėje miesto aikštėje pastatytas Nepriklausomybės paminklas nebuvo nugriautas ir išstovėjo per visą sovietmetį. Jį tereikėjo tik restauruoti. 1989 m. paminklą restauravo Robertas Antinis (jaunesnysis). Buvo atidengti sovietmečiu užtinkuoti jo elementai – paminklo intenciją liudijantis užrašas „1918–1928“ ir svastikos ženklas.
Kretinga. Kretingoje stovėjusio Nepriklausomybės paminklo autoriumi taip pat laikytas Robertas Antinis (vyresnysis). Paminklas nuverstas 1948 m. 1989 m. valant Akmenos upės vagą buvo surastas paminklo akmeninis obeliskas. Obeliskas rastas apdaužytas, be jį puošusių bronzinių detalių. Nuspręsta, kad dėl labai prastos būklės autentiško elemento restauruoti nebeįmanoma. Tad buvo sukurta ir pastatyta jo kopija. Paminklas atidengtas 1990 m. vasario 16 d. Atstatyto paminklo postamente užfiksuotos trys datos – paminklo pastatymo, sunaikinimo ir atstatymo. Paminklo puošmenas atkūrė Robertas Antinis (jaunesnysis). Šis taip pat suabejojo, ar Kretingoje stovėjęs Nepriklausomybės paminklas buvo jo tėvo projektas: nebūdingas stilius, paminklo brėžinių nerasta asmeniniame skulptoriaus archyve. Dabar šio paminklo autoriumi laikomas kretingiškis akmenkalys Jonas Akinskas.
Tarpukario metais visi šie paminklai buvo pastatyti vietos žmonių iniciatyva ir pastangomis. Iškalbinga ir simboliška, kad ir jų atgimimas 1988–1991 m. taip pat vyko vietos žmonių valia. Deja, sunaikintus paminklus dažnai jau tekdavo kurti iš naujo, statyti jų kopijas, tačiau ir senųjų paminklų reliktai nepamiršti: Biržuose ir Širvintose išlikusios autentiškos paminklų dalys eksponuojamos greta naujai pastatytų paminklų, o Kretingos paminklo obeliskas saugomas vietos muziejuje.
- Juozas Banionis, „Biržai, Vytauto g. Žuvusių dėl Lietuvos laisvės paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 19–20.
- „Biržai – paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę“, in: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2020-03-18, prieiga internetu: https://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/lietuvos-valstybingumo-zenklai-panevezio-apskrityje-paminklai-laisvei-ir-nepriklausomybes-kovu-kariams-savanoriams-2/birzai-paminklas-zuvusiems-uz-lietuvos-nepriklausomybe/.
- Julius Kanarskas, „Kretinga, Rotušės a. Laisvės paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 87.
- Jolanta Klietkutė, „Paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui (1928–1928) paminėti Kretingoje (Laisvės paminklas)“, in: Kretingos krašto enciklopedija, 2014 (atnaujinta 2020-01-11), prieiga internetu: https://www.kretingosenciklopedija.lt/kultura/kulturos-paveldas/istorinis-paveldas/paminklai/paminklas-lietuvos-nepriklausomybes-desimtmeciui-1928-1928-pamineti-kretingoje-laisves-paminklas/.
- Girdas Paliulis, Eugenijus Žitlinskas, „Širvintos, Vilniaus g. Lietuvos karių paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 175.
- Aldona Pivoriūnienė, „Rokiškis, Nepriklausomybės a. Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 153.
- „Rokiškis – Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas“, in: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2020-04-16, prieiga internetu: https://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/lietuvos-valstybingumo-zenklai-panevezio-apskrityje-paminklai-laisvei-ir-nepriklausomybes-kovu-kariams-savanoriams-2/rokiskis-lietuvos-nepriklausomybes-desimtmecio-paminklas/.
Seotud objektid
Iseseisvuse väljak Biržais
Biržai linna keskuses.
Vabadusvõitluste mälestuspaik ja mälusõdade tunnistaja.
1931. aastal kõrval St. Ristija Johannese kiriku endisele platsile püstitati Leedu Laskurliidu kohaliku meeskonna eestvõttel monument Leedu iseseisvuse eest hukkunutele. Väljak sai tuntuks Iseseisvuse väljakuna ja monumenti ennast nimetasid Biržai rahvas "Birute" (Leedu suurhertsoginna auks). Väljakust sai erinevate pidustuste ja mälestuste tähistamise koht. Ausamba juurde asetati lilled ning laskurid või skaudid andsid vande. Pärast seda, kui Nõukogude võim Leedu okupeeris, ei püsinud monument kaua – 1946. aastal. See lasti õhku ja maeti sinna, kus see seisis. Iseseisvussamba kohale rajati Nõukogude sõdurite kalmistu.
1988. aasta Biržailased kaevasid hävinud monumendi jäänused välja. Ja 1990. aastal. Selle monumendi täpne koopia taastati, ainult et seda ei püstitatud enam algsesse asukohta, vaid kaugemale, Nõukogude sõdurite kalmistu kõrvale. 2006–2007 Monument on taastatud, selle postamendile on kinnitatud tahvel 60 hukkunud Leedu vabatahtliku, sõduri, partisani ja laskuri nimedega. 2017. aasta Monumendi kõrval avati veel üks mälestustahvel – 1919–1920. Biržai koguduse Vytise Risti rüütlitele ja vabatahtlikele iseseisvusvõitluste ajal.
2011. aastal Toodi originaalmonumendi originaalfragmendid ja eksponeeriti neid kiriku juurde.
2005–2010 Väljak on rekonstrueeritud. Arvatakse, et 16.–17. See koht pidi olema tühi väli lossi kaitsevallikraavi ja linlaste kruntide vahel. Hiljem jagati ala kruntideks. Väljaku rekonstrueerimisel sooviti neid lugusid kajastada: kitsad, diagonaalsed, kahurikuuli trajektoore meenutavad märgid seovad semantiliselt väljaku lossiga, platsi ületavad laiemad sõidurajad vastavad aga enam-vähem siin hilisemal ajal elanud linlaste kruntide piiridele.
2021. aasta Väljak nimetati ametlikult Iseseisvuse väljakuks. Väljak jääb II maailmasõja Nõukogude sõdurite matmispaigaks, mida tähistavad obelisk ja mälestustahvlid. Arvatakse, et siia maeti ka aastatel 1945–1954 hukkunud NKVD-MVD-MGB üksuste sõdureid ja kaadreid. lahingutes Biržai piirkonna partisanidega.
Iseseisvuse väljak Rokiškises
Rokiškise linna keskuses.
Iseseisvuse väljaku tipphetk – 1929–1931. Iseseisvuse 10. aastapäeva mälestuseks püstitati monument. Monumendil on kujutatud Leedu sõdurit ja leedulannat, kes hoiavad ülestõstetud kätes kilbil kujutatud haakristiga päikest. See on üks neid haruldasi juhtumeid, kui Nõukogude ajal Iseseisvas Leedus püstitatud monument jäi hävitamata. Ainult 7 tosinat. Üle krohviti kiri "1918–1928" ja haakrist. 1989 Monument on taastatud.
Alates 1931. aastast. Väljak, kuhu monument püstitati, nimetati Iseseisvuse väljakuks.
Mälestustahvel kirjaga "Sellel väljakul rüvetati sõjajärgsetel aastatel (1944–1953) Leedu vabaduse eest tapetud võitlejate surnukehi" meenutab üht valusamat etappi selle väljaku ajaloos. Aastatel 1944–1953 hävis vähemalt kolm väljakut ümbritsevat hoonet. Loodi nõukogude repressiivstruktuurid, mis vangistasid, kuulasid üle ja piinasid leedulasi (Iseseisvusaastad 5, 10, 15). Need hooned on tähistatud mälestustahvlitega.
