Paminklai Lietuvos Nepriklausomybei. Roberto Antinio sukurtų paminklų istorijos: (III) atgimimas
Viena iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio epochoje besikeičiančios visuomenės apraiškų buvo ir 1988 m. prasidėjusios sovietmečiu sunaikintų Nepriklausomybės paminklų paieškos ir atkūrimas. Lietuvos miestuose ir miesteliuose vėl iškilo Nepriklausomybės, Laisvės ir Valstybingumo ženklai.
1987 m. Lietuvoje pradėjo kurtis pirmosios nuo valdžios institucijų nepriklausomos visuomeninės organizacijos. Jų veiklos laukas buvo sovietinės sanklodos ir visuomenės skauduliai – aplinkosaugos ir paveldosaugos problemos. Netrukus pradėjo rastis ir dar rimtesnių iššūkių sovietiniam režimui metusių organizacijų. 1988 m. susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (birželio 3 d. susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, o spalio 22–23 d. įvyko ir steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas). Šių judėjimų veikla atvedė Lietuvą prie valstybingumo atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.
Gimstant Sąjūdžiui visuomenė pradėjo vis drąsiau kalbėti apie būtą Lietuvos Laisvę ir Valstybingumą, pradėjo busti sovietų numarinti istoriniai naratyvai ir atmintys. Žmonių žvilgsniai nukrypo ir į sovietmečiu sunaikintus Lietuvos Nepriklausomybės paminklus. Tai buvo dar vienas iš visuomenės budimo ženklų. Pasidalinsime keliomis istorijomis, sekant skulptoriaus Roberto Antinio (vyresniojo) sukurtų Nepriklausomybės paminklų likimus (nuoroda į pirmą dalį ir antrą dalį).
Širvintos. Širvintų miesto aikštėje stovėjęs paminklas vietinių sovietinių aktyvistų buvo nugriautas XX a. 6 deš. Praėjo trys dešimtmečiai ir buvo mestas iššūkis šiai sovietinei atminties ir kraštovaizdžio cenzūrai. 1988 m. vasarą širvintiškių iniciatyva pradėta ieškoti sunaikinto paminklo liekanų. 1989 m. pradžioje buvo atkastas jo postamentas, surasta viena iš jo detalių – skulptūros ranką. Tapo akivaizdu, kad senasis tarpukario metų paminklas prarastas. Nuspręsta sukurti ir pastatyti jo kopiją. Paminklas atstatytas 1991 m. Jo skulptūrinę dalį (senosios skulptūros kopiją) sukūrė jau anapilin iškeliavusio skulptoriaus Roberto Antinio (vyresniojo) sūnus, taip pat skulptorius, Robertas Antinis (jaunesnysis).
Biržai. Paminklas buvo sunaikintas antrosios sovietinės okupacijos pradžioje, 1946 m. pavasarį. 1988 m. rudenį biržiečiams reikalaujant ir jiems dalyvaujant buvo atkastos sunaikinto paminklo liekanos. Nuspręsta, kad paminklo duženų restauruoti nebepavyks. Buvo sukurta jo kopija. Tik pastatyta ji buvo jau nebe pirminėje vietoje, o greta jos. Buvusio paminklo vietą buvo užėmusios okupacinės sovietinės kariuomenės karių kapinės ir memorialas. Paminklas atstatytas 1990 m. Paminklo kopiją pagal išlikusias liekanas sukūrė Robertas Antinis (jaunesnysis).
Rokiškis. Centrinėje miesto aikštėje pastatytas Nepriklausomybės paminklas nebuvo nugriautas ir išstovėjo per visą sovietmetį. Jį tereikėjo tik restauruoti. 1989 m. paminklą restauravo Robertas Antinis (jaunesnysis). Buvo atidengti sovietmečiu užtinkuoti jo elementai – paminklo intenciją liudijantis užrašas „1918–1928“ ir svastikos ženklas.
Kretinga. Kretingoje stovėjusio Nepriklausomybės paminklo autoriumi taip pat laikytas Robertas Antinis (vyresnysis). Paminklas nuverstas 1948 m. 1989 m. valant Akmenos upės vagą buvo surastas paminklo akmeninis obeliskas. Obeliskas rastas apdaužytas, be jį puošusių bronzinių detalių. Nuspręsta, kad dėl labai prastos būklės autentiško elemento restauruoti nebeįmanoma. Tad buvo sukurta ir pastatyta jo kopija. Paminklas atidengtas 1990 m. vasario 16 d. Atstatyto paminklo postamente užfiksuotos trys datos – paminklo pastatymo, sunaikinimo ir atstatymo. Paminklo puošmenas atkūrė Robertas Antinis (jaunesnysis). Šis taip pat suabejojo, ar Kretingoje stovėjęs Nepriklausomybės paminklas buvo jo tėvo projektas: nebūdingas stilius, paminklo brėžinių nerasta asmeniniame skulptoriaus archyve. Dabar šio paminklo autoriumi laikomas kretingiškis akmenkalys Jonas Akinskas.
Tarpukario metais visi šie paminklai buvo pastatyti vietos žmonių iniciatyva ir pastangomis. Iškalbinga ir simboliška, kad ir jų atgimimas 1988–1991 m. taip pat vyko vietos žmonių valia. Deja, sunaikintus paminklus dažnai jau tekdavo kurti iš naujo, statyti jų kopijas, tačiau ir senųjų paminklų reliktai nepamiršti: Biržuose ir Širvintose išlikusios autentiškos paminklų dalys eksponuojamos greta naujai pastatytų paminklų, o Kretingos paminklo obeliskas saugomas vietos muziejuje.
- Juozas Banionis, „Biržai, Vytauto g. Žuvusių dėl Lietuvos laisvės paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 19–20.
- „Biržai – paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę“, in: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2020-03-18, prieiga internetu: https://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/lietuvos-valstybingumo-zenklai-panevezio-apskrityje-paminklai-laisvei-ir-nepriklausomybes-kovu-kariams-savanoriams-2/birzai-paminklas-zuvusiems-uz-lietuvos-nepriklausomybe/.
- Julius Kanarskas, „Kretinga, Rotušės a. Laisvės paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 87.
- Jolanta Klietkutė, „Paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui (1928–1928) paminėti Kretingoje (Laisvės paminklas)“, in: Kretingos krašto enciklopedija, 2014 (atnaujinta 2020-01-11), prieiga internetu: https://www.kretingosenciklopedija.lt/kultura/kulturos-paveldas/istorinis-paveldas/paminklai/paminklas-lietuvos-nepriklausomybes-desimtmeciui-1928-1928-pamineti-kretingoje-laisves-paminklas/.
- Girdas Paliulis, Eugenijus Žitlinskas, „Širvintos, Vilniaus g. Lietuvos karių paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 175.
- Aldona Pivoriūnienė, „Rokiškis, Nepriklausomybės a. Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 153.
- „Rokiškis – Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas“, in: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2020-04-16, prieiga internetu: https://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/lietuvos-valstybingumo-zenklai-panevezio-apskrityje-paminklai-laisvei-ir-nepriklausomybes-kovu-kariams-savanoriams-2/rokiskis-lietuvos-nepriklausomybes-desimtmecio-paminklas/.
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Nepriklausomybės aikštė Biržuose
Biržų miesto centre.
Kovų už Laisvę atminties vieta ir atminties karų liudininkė.
1931 m. greta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios buvusioje aikštėje Lietuvos šaulių sąjungos vietos rinktinės iniciatyva buvo pastatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę. Aikštei prigijo Nepriklausomybės aikštės pavadinimas, o pats paminklas biržiečių vadintas „Birute“ (Lietuvos didžiosios kunigaikštienės garbei). Aikštė tapo įvairių iškilmių ir minėjimų vieta. Prie paminklo dėtos gėlės, vykdavo šaulių ar skautų priesaikos. Sovietams okupavus Lietuvą, paminklas ilgai negyvavo – 1946 m. jis buvo susprogdintas ir užkastas, ten kur stovėjo. Nepriklausomybės paminklo vietoje įkurtos sovietų karių kapinės.
1988 m. biržiečiai iškasė sunaikinto paminklo liekanas. O 1990 m. buvo atkurta tiksli šio paminklo kopija, tik pastatytas jis buvo jau nebe savo pirminėje vietoje, o atokiau, greta sovietų karių kapinių. 2006–2007 m. paminklas restauruotas, o jo postamente pritvirtinta lentelė su 60 žuvusių Lietuvos savanorių, karių, partizanų ir šaulių pavardėmis. 2017 m. greta paminklo atidengta dar viena memorialinė lenta – 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų Biržų valsčiaus Vyčio kryžiaus kavalieriams ir savanoriams.
2011 m. atgabenti ir greta bažnyčios pradėti eksponuoti pirminio paminklo originalūs fragmentai.
2005–2010 m. aikštė rekonstruota. Manoma, kad XVI–XVII a. ši vieta turėjo būti tuščias laukas tarp pilies gynybinio griovio ir miestiečių sklypų. Vėliau plotas buvo išdalytas sklypais. Rekonstruojant aikštę norėta atspindėti ir šias istorijas: siauromis, įstrižomis lyg patrankų šūvių trajektorijų žymėmis aikštė semantiškai sujungta su pilimi, o aikštę kertančios platesnės juostos daugiau ar mažiau atitinka vėlesniais laikais čia buvusių miestiečių sklypų ribas.
2021 m. aikštei oficialiai suteiktas Nepriklausomybės aikštės pavadinimas. Aikštėje liko Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta, pažymėta obelisku ir memorialinėmis lentomis. Menama, kad čia buvo sulaidoti ir NKVD-MVD-MGB dalinių kareiviai bei stribai, žuvę 1945–1954 m. kautynėse su Biržų krašto partizanais.
Nepriklausomybės aikštė Rokiškyje
Rokiškio miesto centre.
Nepriklausomybės aikštės akcentas – 1929–1931 m. pastatytas paminklas Nepriklausomybės dešimtmečiui. Paminkle atvaizduoti vaidila, lietuvis karys ir lietuvaitė, pakeltose rankose laikanti skyde pavaizduotą saulę su svastika. Tai vienas iš tų retų atvejų, kai sovietmečiu Nepriklausomoje Lietuvoje pastatytas paminklas nebuvo sunaikintas. Tik 7 deš. buvo užtinkuoti įrašas „1918–1928“ ir svastika. 1989 m. paminklas restauruotas.
Nuo 1931 m. pastatyto paminklo aikštė gavo Nepriklausomybės aikštės vardą.
Apie vieną iš skaudžiausių šios aikštės istorijos etapų mena memorialinė plokštė su įrašu „Šioje aikštėje pokario metais (1944–1953) buvo niekinami nužudytų už Lietuvos laisvę kovotojų kūnai“. Bent trijuose aikštę supusiuose pastatuose 1944–1953 m. buvo įsikūrusios sovietų represinės struktūros, kalinusios, tardžiusios ir kankinusios Lietuvos žmones (Nepriklausomybės a. 5, 10, 15). Šie pastatai pažymėti atminimo lentomis.
