Plungės žydų likimas
1941 m. vasarą Plungėje buvo žiauriai sunaikinta beveik visa vietos žydų bendruomenė daugiau nei 1800 žmonių. Žmonės buvo kalinami baisiomis sąlygomis, marinami badu ir galiausiai sušaudyti Kaušėnų miške. Masines žudynes vykdė vietiniai kolaborantai.
1941 m. birželio 22 d. įžengus vokiečių kariuomenei į Sovietų Sąjungą, žydai pradėjo bėgti iš Plungės į aplinkinius kaimus, tačiau sugebėjo pabėgti tik 30 šeimų. Traukinys, važiavęs iš Plungės, buvo užpultas vokiečių kareivių, visi jo keleiviai nužudyti. Tarp jų buvo dešimtys žydų šeimų.
Vokiečiai pasiekė Plungę 1941 m. birželio 25 d. Jau antrąją jų atėjimo dieną žydams buvo įsakyta palikti savo namus ir susirinkti sinagogoje. Šalia durų stovėjo ginkluota apsauga, kuri neleido įkalintiems žydams gauti jų buvusių lietuvių darbdavių, draugų atnešamo maisto. Sinagogoje, kurioje buvo įkalinti žydai, situacija buvo baisi: purvas, smarvė, badas.
1941 m. liepos 13 d. žydai pradėti varyti į vietas, kuriose jau buvo paruoštos duobės. Pirmąją grupę sudarė 60 vyrų, kurie ėjo pėsčiomis. Maždaug 40 iš jų buvo nužudyti pakeliui, likusi aukų dalis nuvaryta į nužudymo vietą. Ten jie buvo priversti nusirengti ir sėdėti ant duobių krašto, kur buvo nušauti iš nugaros. Merginų grupes taip pat vedė į nužudymo vietą. Kai praėjo Plungės bažnyčią, studentė Urla Zin pasakė kelis piktus žodžius apie lietuvius. Žudikai ant jos užpylė žibalo ir sudegino gyvą. Tarp nužudytųjų buvo ir 60 mergaičių gimnazisčių grupė, kurios sutiko pasikrikštyti ir tapti katalikėmis, kad tik išsigelbėtų. Tačiau visos jos taip pat buvo nužudytos ir užkastos bendrame kape, netoli savo nužudytų šeimų duobių Kaušėnuose. Žudynės vyko nuo sekmadienio ryto visą naktį iki kitos dienos. Ryte žudikai sulipo į sunkvežimius ir dainuodami sugrįžo į miestą. Du vokiečiai, buvę mieste, šiose žudynėse nedalyvavo. Visą „darbą“ atliko vietiniai nacių pagalbininkai, dauguma jų – miesto ir apylinkių gyventojai.
Nuo mirties išsigelbėjo tik vienas žydas kartu su savo vaikais, nes dar prieš karą buvo priėmęs krikščionių tikėjimą ir vedęs lietuvę. Jo žmona buvo laisva, ji maldavo kanauninką Povilą Pukį išgelbėti jos šeimą. Padedant P. Pukiui, jos vyras su vaikais buvo paleisti iš sinagogos. Kai sovietai sugrįžo į Plungę, jis valdžios institucijoms atskleidė žudikų vardus ir padėjo jiems ieškoti nusikaltėlių.
Iš visų Plungės žydų tik 221 išgyveno karo metu. Tai buvo tie, kurie slėpėsi pas lietuvius, tie, kurie buvo Šiaulių gete ir tie, kurie pasitraukė į Tarybų Sąjungos gilumą. Po to, kai iš Lietuvos buvo išvyti vokiečiai, maždaug 30 žydų šeimų grįžo į savo namus, kuriuos rado išplėštus.
Saistītās laikalīnijas
Saistītie objekti
Kaušēnu Holokausta upuru memoriāls
Kaušēnu ciemā (Pluņģes raj.) ebreju noslepkavošanas vietā ir iekārtots Kaušēnu Holokausta upuru memoriāls. Piemiņas memoriāls ir veltīts Otrā pasaules kara laikā iznīcināto Pluņģes un apkārtējo ciemu ebreju kopienu piemiņai. Memoriāls tika izveidots pēc pēdējā Pluņģes ebreja Jakova Bunkas iniciatīvas. Pirmais piemineklis Otrā pasaules kara upuriem tika uzstādīts 1952. gadā, bet 1986.–1989. gadā no ozolkoka pieminekļiem tika izveidots arī memoriāls bojāgājušo ebreju piemiņai. 2011. gadā no nojauktās Pluņģes sinagogas 1800 ķieģeļiem tika uzcelta Piemiņas siena, kur katrs ķieģelis ir veltīts noslepkavotā piemiņai, pie sienas ir piestiprinātas plāksnes ar zināmajiem 1200 (no 1800) ebreju uzvārdiem. Pie memoriāla atrodas Glābēju aleja, uz tās stabiņiem ir uzrakstīti to cilvēku vārdi, kuri nacistu okupācijas laikā glāba notiesātos ebrejus Pluņģē un tās apkārtnē. 1941. gada 12. un 13. jūlijā Kaušēnu kalnā tika noslepkavoti apmēram 1800 Pluņģes novada ebreju, kuri pirms tam divas nedēļas nežēlīgos apstākļos tika turēti Pluņģes sinagogā. Genocīda dienā tos, kuri varēja iet kājām, piecus kilometrus dzina uz nāvessoda vietu, bet pārējos atsevišķās grupās nogādāja ar kravas automobili. Upuriem tika pavēlēts pašiem izrakt sev bedres, pēc tam viņi tika nošauti. Memoriāls ir viens no desmit Eiropā iespaidīgākajiem piemiņas memoriāliem, kas atspoguļo ebreju tautas traģēdiju
Litvaku memoriālais dārzs
Žemaitijas Nacionālajā parkā, apmēram divu kilometru attālumā no Plateļu centra, Medsedžu ciemā, Jakova Bunkas labdarības un atbalsta fonds 2014. gadā izveidoja litvaku (Lietuvas ebreju) memoriālo dārzu. Tas ir iznīcinātajām Lietuvas ebreju kopienām veltīts piemineklis. Dārzs atveido Lietuvas kontūras, bet vietas, kur 1941.– 1944. gadā tika iznīcinātas ebreju kopienas, ir iezīmētas ar kalta metāla ābelēm. Izkalto ābeļu autors ir Artūrs Plataķis. Āboli kokos ir kopienās dzīvojušās ģimenes. Visas pasaules litvaki var piedalīties dārza veidošanā, pasūtot jaunas ābeles un ābolus savu senču piemiņai. Dārzā tiek uzstādīti arī Karēlijas granīta stabiņi, kas individuāli godina litvaku sasniegumus visā pasaulē. 2016. gadā šī iniciatīva paplašinājās – ābeles kļuva par piemiņas simbolu arī litvakiem, kuri dzīvoja visā Lietuvas Dižkunigaitijas teritorijā un ebreju glābējiem holokausta laikā. Stends pie ieejas dārzā stāsta par bijušajām ebreju kopienām visā Lietuvā. Šobrīd dārzā jau “izaugušas” ābeles Alītas, Alsēdžu, Kalvarijas, Mosēdas, Plateļu, Pluņģes, Telšu, Vabalninkas, Viekšņu un citu ebreju kopienu piemiņai.
Šateikių holokausto aukų kapai
Salantų žydų bendruomenės moterų ir vaikų žudynių vieta ir kapas -istorinės holokausto aukų kapinės šiaurės vakarinėje Plungės rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šateikių Rūdaičiuose (Platelių seniūnija), 0,5 km į šiaurės rytus nuo kelio Skuodas-Klaipėda, Šateikių girios šiaurės vakariniame pakraštyje.
Kapavietė stačiakampio plano, 10 x 10 m dydžio, apjuosta vielos tinklo tvora. Jos šiaurės vakarinėje dalyje įrengti metaliniai, ažūriniai, vienvėriai varteliai, kurių viršutinėje dalyje pavaizduota Dovydo žvaigždė. Paminklinėje granito plokštėje iškalta Dovydo žvaigždė bei memorialinis užrašas jidiš ir lietuvių kalbomis. 1980 m. pastatyta medinė skulptūra, vaizduojanti stovintį žydą surištomis rankomis (autorius – tautodailininkas Jakovas Bunka). Teritorijos plotas – 0,01 ha.
Šioje vietoje 1941 m. liepos–rugpjūčio mėn. Salantų ir Šateikių pagalbiniai policininkai žudė Salantų žydų bendruomenės moteris ir vaikus. Egzekucija vyko trimis etapais. Pirmosios žudynės įvyko apie 1941 m. liepos 20 d. Policijos nurodymu paryčiais prie Salantų sinagogos, kurioje buvo laikomos žydės su vaikais, iš kaimų atvyko vežikai su vežimais, kurie, lydimi pagalbinių policininkų, į Šateikių girią išvežė apie 60–70 moterų. Antrųjų žudynių metu liepos mėn. pabaigoje buvo nužudytos paskutinės gete likusios daugiau kaip 50 moterų su vaikais. Rugpjūčio mėn. pabaigoje pagalbiniai policininkai į Šateikių girią konvojavo sušaudymui apie 100 Salantų žydų moterų, kurios nuo liepos mėn. dirbo pagalbinius žemės ūkio darbus Šalyno dvare ir pas Salantų valsčiaus ūkininkus.
Holokausto Lietuvoje atlaso duomenimis čia palaidotos 95 aukos. Kapavietės paminklinėje lentoje ir dokumentų rinkinyje „Masinės žudynės Lietuvoje“ nurodyta, jog čia žuvo 100 žydų vyrų, moterų ir vaikų. Salantų istorijos tyrinėtojas Paulius Vaniuchinas nustatė, kad šioje vietoje buvo nužudyta 210–220 moterų ir vaikų.
Žudynių ir laidojimo vieta 1970 m. paskelbta vietinės reikšmės istorijos paminklu, 1993 m. registruota kultūros vertybių registre.
Ebreju slaktiņa vieta un kapi Platēlijā (Jazmīnu kalnā)
Kalns, ko sauc par Jazminų kalnu, kas atrodas Plateli pilsētas nomalē. Kalna pakājē 1941. g jūlijā 30 Platēlijas ebreji tika nošauti (daži Platēlijas ebreji tika nošauti Laumaļenku pussalā). Starp kariem Platlejos dzīvoja ap 100 ebreju, bet "[…] visu liktenis ir vienāds. Sākumā, kā jau ierasts, sapulcināja vīrus, tepat pie Platēlijas, redz, kur stāv piemineklis – tur viņus nošāva. Pēc pāris nedēļām viņi sievietes, bērnus un sirmgalvjus aizveda šeit, ārpus Platēlijas, dažus kilometrus tālāk, uz mežu un tur visus nošāva,» stāstīja holokaustu pārdzīvojušā Jakova Bunkas dēls Jevgeņijs Bunka.
Apmēram 1985. gads viņa tēvs tautas mākslinieks Jakovs Bunka izgrebja un kalnā novietoja dekoratīvu Mozus skulptūru. 2016. gadā skulptūra sabruka, 2018 uzbūvēta tautas mākslinieka Antana Vaška grebta kopija.
Kalna pakājē ebreju genocīda piemiņai uzcelta arī piemiņas granīta plāksne, uz kuras ir uzraksti jidišā un lietuviešu valodā: «Šeit tika izlietas 30 ebreju – bērnu, sieviešu, vīriešu asinis. 1941. gada jūlijā viņus brutāli noslepkavoja nacionālisti un viņu vietējie atbalstītāji. Lai nevainīgo mirušo piemiņa ir svēta." 2019. gadā vēl divas granīta plātnes ar pievienotu 1939. g. ar Platelē dzīvojošo ebreju sarakstu.
