Plungės žydų likimas
1941 m. vasarą Plungėje buvo žiauriai sunaikinta beveik visa vietos žydų bendruomenė daugiau nei 1800 žmonių. Žmonės buvo kalinami baisiomis sąlygomis, marinami badu ir galiausiai sušaudyti Kaušėnų miške. Masines žudynes vykdė vietiniai kolaborantai.
1941 m. birželio 22 d. įžengus vokiečių kariuomenei į Sovietų Sąjungą, žydai pradėjo bėgti iš Plungės į aplinkinius kaimus, tačiau sugebėjo pabėgti tik 30 šeimų. Traukinys, važiavęs iš Plungės, buvo užpultas vokiečių kareivių, visi jo keleiviai nužudyti. Tarp jų buvo dešimtys žydų šeimų.
Vokiečiai pasiekė Plungę 1941 m. birželio 25 d. Jau antrąją jų atėjimo dieną žydams buvo įsakyta palikti savo namus ir susirinkti sinagogoje. Šalia durų stovėjo ginkluota apsauga, kuri neleido įkalintiems žydams gauti jų buvusių lietuvių darbdavių, draugų atnešamo maisto. Sinagogoje, kurioje buvo įkalinti žydai, situacija buvo baisi: purvas, smarvė, badas.
1941 m. liepos 13 d. žydai pradėti varyti į vietas, kuriose jau buvo paruoštos duobės. Pirmąją grupę sudarė 60 vyrų, kurie ėjo pėsčiomis. Maždaug 40 iš jų buvo nužudyti pakeliui, likusi aukų dalis nuvaryta į nužudymo vietą. Ten jie buvo priversti nusirengti ir sėdėti ant duobių krašto, kur buvo nušauti iš nugaros. Merginų grupes taip pat vedė į nužudymo vietą. Kai praėjo Plungės bažnyčią, studentė Urla Zin pasakė kelis piktus žodžius apie lietuvius. Žudikai ant jos užpylė žibalo ir sudegino gyvą. Tarp nužudytųjų buvo ir 60 mergaičių gimnazisčių grupė, kurios sutiko pasikrikštyti ir tapti katalikėmis, kad tik išsigelbėtų. Tačiau visos jos taip pat buvo nužudytos ir užkastos bendrame kape, netoli savo nužudytų šeimų duobių Kaušėnuose. Žudynės vyko nuo sekmadienio ryto visą naktį iki kitos dienos. Ryte žudikai sulipo į sunkvežimius ir dainuodami sugrįžo į miestą. Du vokiečiai, buvę mieste, šiose žudynėse nedalyvavo. Visą „darbą“ atliko vietiniai nacių pagalbininkai, dauguma jų – miesto ir apylinkių gyventojai.
Nuo mirties išsigelbėjo tik vienas žydas kartu su savo vaikais, nes dar prieš karą buvo priėmęs krikščionių tikėjimą ir vedęs lietuvę. Jo žmona buvo laisva, ji maldavo kanauninką Povilą Pukį išgelbėti jos šeimą. Padedant P. Pukiui, jos vyras su vaikais buvo paleisti iš sinagogos. Kai sovietai sugrįžo į Plungę, jis valdžios institucijoms atskleidė žudikų vardus ir padėjo jiems ieškoti nusikaltėlių.
Iš visų Plungės žydų tik 221 išgyveno karo metu. Tai buvo tie, kurie slėpėsi pas lietuvius, tie, kurie buvo Šiaulių gete ir tie, kurie pasitraukė į Tarybų Sąjungos gilumą. Po to, kai iš Lietuvos buvo išvyti vokiečiai, maždaug 30 žydų šeimų grįžo į savo namus, kuriuos rado išplėštus.
Zugehörige Zeitleiste
Zugehörige Objekte
Holocaust-Denkmal in Kaušėnai
Im Dorf Kaušėnai (Bezirk Plungė) wurde an der Stelle, an der die Juden ermordet wurden, eine Gedenkstätte für die Opfer des Holocausts von Kaušėnai errichtet. Das Denkmal ist den jüdischen Gemeinden von Plungė und den umliegenden Dörfern gewidmet, die während des Zweiten Weltkriegs vernichtet wurden. Das Denkmal wurde auf Initiative des letzten Juden von Plungė, Jakov Bunka, errichtet. Das erste Denkmal für die Opfer des Zweiten Weltkriegs wurde 1952 errichtet, und in den Jahren 1986–1989 wurde ein Mahnmal für die getöteten Juden aus Eichenholz errichtet. Im Jahr 2011 wurden die 1800 Ziegelsteine der abgerissenen Plungė-Synagoge zum Bau der Gedenkmauer verwendet, an der jeder Ziegelstein dem Gedenken an die Ermordeten gewidmet ist; an der Wand sind Tafeln mit den bekannten 1200 (von 1800) jüdischen Namen angebracht. In der Nähe des Denkmals befindet sich die Allee der Retter, auf deren Pfosten die Namen derjenigen stehen, die während der Nazi-Besetzung die verurteilten Juden in Plungė und Umgebung gerettet haben. Am 12. und 13. Juli 1941 wurden etwa 1.800 Juden aus dem Kreis Plungė auf dem Kaušėnai-Hügel ermordet, nachdem sie zwei Wochen lang unter grausamen Bedingungen in der Synagoge von Plungė festgehalten worden waren. Am Tag des Völkermords wurden diejenigen, die zu Fuß gehen konnten, fünf Kilometer zum Ort der Hinrichtung getrieben, während die übrigen in getrennten Gruppen mit Lastwagen transportiert wurden. Den Opfern wurde befohlen, für sich Gruben zu graben, und dann wurden sie erschossen. Das Denkmal ist eine der zehn eindrucksvollsten Gedenkstätten in Europa, die an die Tragödie des jüdischen Volkes erinnern.
Gedenkgarten von Litvaks
Im Jahr 2014 richtete die Wohltätigkeits- und Unterstützungsstiftung Jakovas Bunka den Gedenkgarten von Litvaks (litauische Juden) im Nationalpark Samogitien ein, etwa zwei Kilometer vom Zentrum von Plateliai entfernt, im Dorf Medsėdžiai. Er ist ein Denkmal, das den zerstörten jüdischen Gemeinden Litauens gewidmet ist. Der Garten bildet die Konturen Litauens nach, während die Orte, an denen die jüdischen Gemeinden 1941–1944 zerstört wurden, durch schmiedeeiserne Apfelbäume gekennzeichnet sind. Die geschnitzten Apfelbäume stammen von Artūras Platakis. Die Äpfel auf den Bäumen sind Familien, die in Gemeinschaften gelebt haben. Litvaks in aller Welt können sich an dem Garten beteiligen, indem sie neue Apfelbäume und Äpfel zum Gedenken an ihre Vorfahren bestellen. Im Garten stehen auch karelische Granitsäulen, die die Leistungen von Litvaks weltweit würdigen. Im Jahr 2016 wurde die Initiative auf die Litvaken, die im gesamten Gebiet des Großfürstentum Litauen lebten, und auf die Retter der Juden während des Holocausts ausgeweitet. Eine Tafel am Eingang des Gartens erzählt die Geschichte der ehemaligen jüdischen Gemeinden in ganz Litauen. Derzeit „wachsen“ im Garten bereits Apfelbäume zum Gedenken an die jüdischen Gemeinden von Alytus, Alsėdžiai, Kalvarija, Mosėdis, Plateliai, Plungė, Telšiai, Vabalninkas, Viekšniai und andere.
Šateikių holokausto aukų kapai
Salantų žydų bendruomenės moterų ir vaikų žudynių vieta ir kapas -istorinės holokausto aukų kapinės šiaurės vakarinėje Plungės rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šateikių Rūdaičiuose (Platelių seniūnija), 0,5 km į šiaurės rytus nuo kelio Skuodas-Klaipėda, Šateikių girios šiaurės vakariniame pakraštyje.
Kapavietė stačiakampio plano, 10 x 10 m dydžio, apjuosta vielos tinklo tvora. Jos šiaurės vakarinėje dalyje įrengti metaliniai, ažūriniai, vienvėriai varteliai, kurių viršutinėje dalyje pavaizduota Dovydo žvaigždė. Paminklinėje granito plokštėje iškalta Dovydo žvaigždė bei memorialinis užrašas jidiš ir lietuvių kalbomis. 1980 m. pastatyta medinė skulptūra, vaizduojanti stovintį žydą surištomis rankomis (autorius – tautodailininkas Jakovas Bunka). Teritorijos plotas – 0,01 ha.
Šioje vietoje 1941 m. liepos–rugpjūčio mėn. Salantų ir Šateikių pagalbiniai policininkai žudė Salantų žydų bendruomenės moteris ir vaikus. Egzekucija vyko trimis etapais. Pirmosios žudynės įvyko apie 1941 m. liepos 20 d. Policijos nurodymu paryčiais prie Salantų sinagogos, kurioje buvo laikomos žydės su vaikais, iš kaimų atvyko vežikai su vežimais, kurie, lydimi pagalbinių policininkų, į Šateikių girią išvežė apie 60–70 moterų. Antrųjų žudynių metu liepos mėn. pabaigoje buvo nužudytos paskutinės gete likusios daugiau kaip 50 moterų su vaikais. Rugpjūčio mėn. pabaigoje pagalbiniai policininkai į Šateikių girią konvojavo sušaudymui apie 100 Salantų žydų moterų, kurios nuo liepos mėn. dirbo pagalbinius žemės ūkio darbus Šalyno dvare ir pas Salantų valsčiaus ūkininkus.
Holokausto Lietuvoje atlaso duomenimis čia palaidotos 95 aukos. Kapavietės paminklinėje lentoje ir dokumentų rinkinyje „Masinės žudynės Lietuvoje“ nurodyta, jog čia žuvo 100 žydų vyrų, moterų ir vaikų. Salantų istorijos tyrinėtojas Paulius Vaniuchinas nustatė, kad šioje vietoje buvo nužudyta 210–220 moterų ir vaikų.
Žudynių ir laidojimo vieta 1970 m. paskelbta vietinės reikšmės istorijos paminklu, 1993 m. registruota kultūros vertybių registre.
Ort und Gräber des Judenmassakers in Platelia (Jazmínu kalnas)
Ein Hügel namens Jazminų-Hügel, der am Rande der Stadt Plateli liegt. Am Fuße des Berges im Juli 1941. 30 Platelia-Juden wurden erschossen (einige der Platelia-Juden wurden auf der Laumalenki-Halbinsel erschossen). Zwischen den Kriegen lebten etwa 100 Juden in Platlei, aber „[…] das Schicksal aller ist das gleiche.“ Zuerst versammelten sie die Männer, wie üblich, genau hier in der Nähe von Platelia, wo das Denkmal steht, und erschossen sie dort. „Nach ein paar Wochen brachten sie die Frauen, Kinder und alten Leute hierher, außerhalb von Platelia, ein paar Kilometer in den Wald, und erschossen sie dort alle“, sagte Eugenijus Bunka, Sohn des Holocaust-Überlebenden Jakov Bunka.
Um 1985 schnitzte sein Vater, der Volkskünstler Jakov Bunka, eine dekorative Skulptur von Moses und platzierte sie auf dem Berg. Im Jahr 2016 stürzte die Skulptur ein und im Jahr 2018 wurde eine Kopie gebaut, die vom Volkskünstler Antanas Vaškis geschnitzt wurde.
Am Fuße des Berges wurde zur Erinnerung an den jüdischen Völkermord außerdem eine Gedenkplatte aus Granit errichtet, auf der sich Inschriften auf Jiddisch und Litauisch befinden: „Hier wurde das Blut von 30 Juden – Kindern, Frauen, Männern – vergossen.“ Sie wurden im Juli 1941 von Nationalisten und ihren örtlichen Anhängern brutal ermordet. Möge die Erinnerung an die unschuldigen Toten heilig sein. Im Jahr 2019 wurden zwei weitere Granitplatten mit einer Liste der Juden hinzugefügt, die 1939 in Platelia lebten.