Plungės žydų likimas
1941 m. vasarą Plungėje buvo žiauriai sunaikinta beveik visa vietos žydų bendruomenė daugiau nei 1800 žmonių. Žmonės buvo kalinami baisiomis sąlygomis, marinami badu ir galiausiai sušaudyti Kaušėnų miške. Masines žudynes vykdė vietiniai kolaborantai.
1941 m. birželio 22 d. įžengus vokiečių kariuomenei į Sovietų Sąjungą, žydai pradėjo bėgti iš Plungės į aplinkinius kaimus, tačiau sugebėjo pabėgti tik 30 šeimų. Traukinys, važiavęs iš Plungės, buvo užpultas vokiečių kareivių, visi jo keleiviai nužudyti. Tarp jų buvo dešimtys žydų šeimų.
Vokiečiai pasiekė Plungę 1941 m. birželio 25 d. Jau antrąją jų atėjimo dieną žydams buvo įsakyta palikti savo namus ir susirinkti sinagogoje. Šalia durų stovėjo ginkluota apsauga, kuri neleido įkalintiems žydams gauti jų buvusių lietuvių darbdavių, draugų atnešamo maisto. Sinagogoje, kurioje buvo įkalinti žydai, situacija buvo baisi: purvas, smarvė, badas.
1941 m. liepos 13 d. žydai pradėti varyti į vietas, kuriose jau buvo paruoštos duobės. Pirmąją grupę sudarė 60 vyrų, kurie ėjo pėsčiomis. Maždaug 40 iš jų buvo nužudyti pakeliui, likusi aukų dalis nuvaryta į nužudymo vietą. Ten jie buvo priversti nusirengti ir sėdėti ant duobių krašto, kur buvo nušauti iš nugaros. Merginų grupes taip pat vedė į nužudymo vietą. Kai praėjo Plungės bažnyčią, studentė Urla Zin pasakė kelis piktus žodžius apie lietuvius. Žudikai ant jos užpylė žibalo ir sudegino gyvą. Tarp nužudytųjų buvo ir 60 mergaičių gimnazisčių grupė, kurios sutiko pasikrikštyti ir tapti katalikėmis, kad tik išsigelbėtų. Tačiau visos jos taip pat buvo nužudytos ir užkastos bendrame kape, netoli savo nužudytų šeimų duobių Kaušėnuose. Žudynės vyko nuo sekmadienio ryto visą naktį iki kitos dienos. Ryte žudikai sulipo į sunkvežimius ir dainuodami sugrįžo į miestą. Du vokiečiai, buvę mieste, šiose žudynėse nedalyvavo. Visą „darbą“ atliko vietiniai nacių pagalbininkai, dauguma jų – miesto ir apylinkių gyventojai.
Nuo mirties išsigelbėjo tik vienas žydas kartu su savo vaikais, nes dar prieš karą buvo priėmęs krikščionių tikėjimą ir vedęs lietuvę. Jo žmona buvo laisva, ji maldavo kanauninką Povilą Pukį išgelbėti jos šeimą. Padedant P. Pukiui, jos vyras su vaikais buvo paleisti iš sinagogos. Kai sovietai sugrįžo į Plungę, jis valdžios institucijoms atskleidė žudikų vardus ir padėjo jiems ieškoti nusikaltėlių.
Iš visų Plungės žydų tik 221 išgyveno karo metu. Tai buvo tie, kurie slėpėsi pas lietuvius, tie, kurie buvo Šiaulių gete ir tie, kurie pasitraukė į Tarybų Sąjungos gilumą. Po to, kai iš Lietuvos buvo išvyti vokiečiai, maždaug 30 žydų šeimų grįžo į savo namus, kuriuos rado išplėštus.
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Kaušėnų Holokausto aukų memorialas
Kaušėnų kaime (Plungės r.) žydų žudynių vietoje įrengtas Kaušėnų Holokausto aukų memorialas. Memorialas yra skirtas II-ojo Pasaulinio karo metais sunaikintai Plungės ir aplinkinių kaimų žydų bendruomenei atminti.
Memorialas įkurtas paskutiniojo Plungės žydo Jakovo Bunkos iniciatyva. Pirmasis paminklas iškilo 1952 m. II Pasaulinio karo aukoms, o 1986-1989 m. įkurtas ir memorialas iš ąžuolinių paminklų žuvusiems žydams pagerbti. 2011 m. įrengta Atminties siena, kuri sumūryta iš 1800 nugriautos Plungės sinagogos plytų, kurių kiekviena skirta nužudytajam atminti, o prie sienos pritvirtintos plokštės su žinomomis 1200 (iš 1800) žydų pavardėmis. Greta memorialo sukurta Gelbėtojų alėja, kurioje ant atskirų vardinių stulpelių surašyti asmenys nacių okupacijos metais Plungėje ir jos apylinkėse gelbėję pasmerktuosius žydus.
1941 m. liepos 12-13 d. Kaušėnų kalnelyje buvo nužudyta ir palaidota apie 1800 Plungės krašto žydų, prieš tai 2 savaites laikytų Plungės sinagogoje žiauriomis sąlygomis. Genocido dieną galintys eiti buvo varomi pėsti 5 km į egzekucijos vietą, kiti buvo sunkvežimiais vežami atskiromis grupėmis. Aukoms buvo liepta išsikasti sau duobes po ko buvo sušaudomi. Kita grupė turėjo užkasti nužudytus ir iškasti naują duobę sau.
Memorialas yra įspūdingiausių Europos žydų tautos tragediją atspindinčių memorialų dešimtuke.
Litvakų atminimo sodas
Žemaitijos nacionaliniame parke, Medsėdžių kaime, maždaug už 2 km nuo Platelių miestelio centro Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas 2014 m. įkūrė Litvakų atminimo sodą. Tai paminklas skirtas sunaikintoms Lietuvos žydų bendruomenėms atminti.
12 arų ploto sodas atkartoja Lietuvos kontūrą, o vietos, kuriose 1941-1944 metais sunaikintos žydų bendruomenės, pažymėtos kalto metalo obelimis. Kaltinių obelų autorius – Artūras Platakis. Obuoliai medžiuose – bendruomenėse gyvenusios šeimos. Viso pasaulio litvakai gali prisidėti prie sodo kūrimo, užsakydami naujas obelis ir obuolius savo protėviams atminti. Sode taip pat statomi Karelijos granito stulpeliai, skirti individualiai pagerbti litvakų pasiekimus pasaulyje.
2016 m. ši iniciatyva išplėsta – obelimis pradėtas įamžinti visos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės litvakų bei žydų gelbėtojų Holokausto metu atminimas. Stendas prie įėjimo į sodą skaičiais pasakoja apie visos Lietuvos buvusias žydų bendruomenes.
Šiuo metu sode jau „išaugo“ obelys Alytaus, Alsėdžių, Kalvarijos, Mosėdžio, Platelių, Plungės, Telšių, Vabalninko, Viekšnių ir kitoms žydų bendruomenėms atminti.
Šateikių holokausto aukų kapai
Salantų žydų bendruomenės moterų ir vaikų žudynių vieta ir kapas -istorinės holokausto aukų kapinės šiaurės vakarinėje Plungės rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šateikių Rūdaičiuose (Platelių seniūnija), 0,5 km į šiaurės rytus nuo kelio Skuodas-Klaipėda, Šateikių girios šiaurės vakariniame pakraštyje.
Kapavietė stačiakampio plano, 10 x 10 m dydžio, apjuosta vielos tinklo tvora. Jos šiaurės vakarinėje dalyje įrengti metaliniai, ažūriniai, vienvėriai varteliai, kurių viršutinėje dalyje pavaizduota Dovydo žvaigždė. Paminklinėje granito plokštėje iškalta Dovydo žvaigždė bei memorialinis užrašas jidiš ir lietuvių kalbomis. 1980 m. pastatyta medinė skulptūra, vaizduojanti stovintį žydą surištomis rankomis (autorius – tautodailininkas Jakovas Bunka). Teritorijos plotas – 0,01 ha.
Šioje vietoje 1941 m. liepos–rugpjūčio mėn. Salantų ir Šateikių pagalbiniai policininkai žudė Salantų žydų bendruomenės moteris ir vaikus. Egzekucija vyko trimis etapais. Pirmosios žudynės įvyko apie 1941 m. liepos 20 d. Policijos nurodymu paryčiais prie Salantų sinagogos, kurioje buvo laikomos žydės su vaikais, iš kaimų atvyko vežikai su vežimais, kurie, lydimi pagalbinių policininkų, į Šateikių girią išvežė apie 60–70 moterų. Antrųjų žudynių metu liepos mėn. pabaigoje buvo nužudytos paskutinės gete likusios daugiau kaip 50 moterų su vaikais. Rugpjūčio mėn. pabaigoje pagalbiniai policininkai į Šateikių girią konvojavo sušaudymui apie 100 Salantų žydų moterų, kurios nuo liepos mėn. dirbo pagalbinius žemės ūkio darbus Šalyno dvare ir pas Salantų valsčiaus ūkininkus.
Holokausto Lietuvoje atlaso duomenimis čia palaidotos 95 aukos. Kapavietės paminklinėje lentoje ir dokumentų rinkinyje „Masinės žudynės Lietuvoje“ nurodyta, jog čia žuvo 100 žydų vyrų, moterų ir vaikų. Salantų istorijos tyrinėtojas Paulius Vaniuchinas nustatė, kad šioje vietoje buvo nužudyta 210–220 moterų ir vaikų.
Žudynių ir laidojimo vieta 1970 m. paskelbta vietinės reikšmės istorijos paminklu, 1993 m. registruota kultūros vertybių registre.
Platelių žydų žudynių vieta ir kapai (Jazminų kalnas)
Jazminų kalnu praminta kalva, esanti Platelio miestelio pakraštyje. Kalno papėdėje 1941 m. liepos mėn. sušaudyta 30 Platelių žydų (dalis Platelių žydų sušaudyti Laumalenkų pusiasalyje). Tarpukariu Plateliuose gyveno apie 100 žydų, tačiau „[…] likimas visų tas pats. Iš pradžių, kaip būdavo įprasta, surinko vyrus, čia pat prie Platelių, matėt, paminklas kur stovi – ten juos sušaudė. Po poros savaičių moteris, vaikus, senius išvedė čia, už Platelių, už kelių kilometrų į mišką, ir ten visus sušaudė“, – pasakojo Eugenijus Bunka, išgyvenusio holokaustą tautodailininko Jakovo Bunkos sūnus.
Apie 1985 m. jo tėvas tautodailininkas Jakovas Bunka išskaptavo ir ant kalno pastatė dekoratyvinę Mozės skulptūrą. 2016 m. skulptūra sugriuvo, 2018 m. buvo pastatyta kopija, išskaptuota tautodailininko Antano Vaškio.
Kalno papėdėje žydų genocido atminimui taip pat pastatyta paminklinė granito plokštė, ant kurios yra užrašai jidiš ir lietuvių kalbomis: ,,Čia buvo pralietas 30 žydų – vaikų, moterų, vyrų kraujas. Juos 1941 liepą žiauriai nužudė nacionalistai ir jų vietiniai talkininkai. Tebūnie šventas nekaltai žuvusiųjų atminimas“. 2019 m. pridėtos dar dvi granitinės plokštės su 1939 m. žydų, gyvenusių Plateliuose, sąrašu.
