Plungės žydų likimas
1941 m. vasarą Plungėje buvo žiauriai sunaikinta beveik visa vietos žydų bendruomenė daugiau nei 1800 žmonių. Žmonės buvo kalinami baisiomis sąlygomis, marinami badu ir galiausiai sušaudyti Kaušėnų miške. Masines žudynes vykdė vietiniai kolaborantai.
1941 m. birželio 22 d. įžengus vokiečių kariuomenei į Sovietų Sąjungą, žydai pradėjo bėgti iš Plungės į aplinkinius kaimus, tačiau sugebėjo pabėgti tik 30 šeimų. Traukinys, važiavęs iš Plungės, buvo užpultas vokiečių kareivių, visi jo keleiviai nužudyti. Tarp jų buvo dešimtys žydų šeimų.
Vokiečiai pasiekė Plungę 1941 m. birželio 25 d. Jau antrąją jų atėjimo dieną žydams buvo įsakyta palikti savo namus ir susirinkti sinagogoje. Šalia durų stovėjo ginkluota apsauga, kuri neleido įkalintiems žydams gauti jų buvusių lietuvių darbdavių, draugų atnešamo maisto. Sinagogoje, kurioje buvo įkalinti žydai, situacija buvo baisi: purvas, smarvė, badas.
1941 m. liepos 13 d. žydai pradėti varyti į vietas, kuriose jau buvo paruoštos duobės. Pirmąją grupę sudarė 60 vyrų, kurie ėjo pėsčiomis. Maždaug 40 iš jų buvo nužudyti pakeliui, likusi aukų dalis nuvaryta į nužudymo vietą. Ten jie buvo priversti nusirengti ir sėdėti ant duobių krašto, kur buvo nušauti iš nugaros. Merginų grupes taip pat vedė į nužudymo vietą. Kai praėjo Plungės bažnyčią, studentė Urla Zin pasakė kelis piktus žodžius apie lietuvius. Žudikai ant jos užpylė žibalo ir sudegino gyvą. Tarp nužudytųjų buvo ir 60 mergaičių gimnazisčių grupė, kurios sutiko pasikrikštyti ir tapti katalikėmis, kad tik išsigelbėtų. Tačiau visos jos taip pat buvo nužudytos ir užkastos bendrame kape, netoli savo nužudytų šeimų duobių Kaušėnuose. Žudynės vyko nuo sekmadienio ryto visą naktį iki kitos dienos. Ryte žudikai sulipo į sunkvežimius ir dainuodami sugrįžo į miestą. Du vokiečiai, buvę mieste, šiose žudynėse nedalyvavo. Visą „darbą“ atliko vietiniai nacių pagalbininkai, dauguma jų – miesto ir apylinkių gyventojai.
Nuo mirties išsigelbėjo tik vienas žydas kartu su savo vaikais, nes dar prieš karą buvo priėmęs krikščionių tikėjimą ir vedęs lietuvę. Jo žmona buvo laisva, ji maldavo kanauninką Povilą Pukį išgelbėti jos šeimą. Padedant P. Pukiui, jos vyras su vaikais buvo paleisti iš sinagogos. Kai sovietai sugrįžo į Plungę, jis valdžios institucijoms atskleidė žudikų vardus ir padėjo jiems ieškoti nusikaltėlių.
Iš visų Plungės žydų tik 221 išgyveno karo metu. Tai buvo tie, kurie slėpėsi pas lietuvius, tie, kurie buvo Šiaulių gete ir tie, kurie pasitraukė į Tarybų Sąjungos gilumą. Po to, kai iš Lietuvos buvo išvyti vokiečiai, maždaug 30 žydų šeimų grįžo į savo namus, kuriuos rado išplėštus.
Seotud ajajoon
Seotud objektid
Kaušėnai holokausti memoriaal
Kaušėnai holokausti ohvrite mälestusmärk on paigaldatud Kaušėnai külla (Plungė rajoon) juutide veresauna paika. Mälestusmärk on pühendatud Teises maailmasõjas hävinud Plunge ja seda ümbritsevate külade juudi kogukonna mälestusele.
Mälestusmärk rajati viimase Plunge juudi Jakov Bunka initsiatiivil. Esimene monument püstitati 1952. aastal. Teise maailmasõja ohvrite eest ning 1986.–1989 rajati ka tammepuust monumentidest mälestusmärk surnud juutide austamiseks. aastal 2011 paigaldati mälestussein, mis ehitati lammutatud Plunge sünagoogi 1800 tellisest, millest igaüks on pühendatud mõrvatud inimese mälestusele, ning plaadile on kinnitatud plaadid 1200 (1800-st) juudi teadaolevate nimedega. seina. Mälestusmärgi juurde on loodud Päästjate allee, kus eraldi nimeveergudel on kirjas natside okupatsiooni ajal Plunges ja selle ümbruses hukkamõistetud juute päästnud isikud.
aastal 1941 12.-13.juuli Kaušėnai mäele tapeti ja maeti Plunge piirkonnast umbes 1800 juuti, keda oli varem 2 nädalat jõhkrates tingimustes Plunge sünagoogis hoitud. Genotsiidipäeval sõidutati need, kes suutsid kõndida, kõndima 5 km hukkamispaika, teised veeti veoautodega eraldi rühmadena. Ohvritel kästi kaevata endale augud, misjärel nad tulistati. Teine rühm pidi surnud matma ja endale uue augu kaevama.
Mälestusmärk on Euroopa juudi rahvuse tragöödiat kajastavate kõige muljetavaldavamate mälestusmärkide esikümnes.
Litvaki mälestusaed
Žemaitija rahvuspargis Medsedžiai külas, umbes 2 km kaugusel Plateliai linna keskusest, Jakov Bunka heategevus- ja toetusfond 2014.a. asutas litvaki mälestusaia. See monument on pühendatud hävitatud Leedu juudi kogukondade mälestusele.
12 aakri suurune aed jäljendab Leedu piirjooni ning sepistatud metallist õunapuudega on tähistatud juudi kogukondade hävitamise kohad aastatel 1941-1944. Sepistatud õunte autor on Artūras Platakis. Õunad puudel – pered, kes elasid kogukondades. Litvakad üle maailma saavad aia loomisele kaasa aidata, tellides oma esivanemate mälestuseks uusi õunapuid ja õunu. Aeda püstitatakse ka Karjala graniidist sambaid, et üksikult austada litvakate saavutusi maailmas.
aastal 2016 seda algatust laiendati – õunapuid kasutati kogu Leedu Suurvürstiriigi leedulastest ja juutidest päästjate mälestuseks holokausti ajal. Aia sissepääsu juures olev stend räägib arvuliselt Leedu endistest juudi kogukondadest.
Hetkel on aias juba "kasvanud" õunapuu Alytuse, Alsėdžii, Kalvarija, Mosėdise, Platelia, Plungė, Telšiai, Vabalninka, Viekšnii jt juudi kogukondade mälestuseks.
Šateikių holokausto aukų kapai
Salantų žydų bendruomenės moterų ir vaikų žudynių vieta ir kapas -istorinės holokausto aukų kapinės šiaurės vakarinėje Plungės rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šateikių Rūdaičiuose (Platelių seniūnija), 0,5 km į šiaurės rytus nuo kelio Skuodas-Klaipėda, Šateikių girios šiaurės vakariniame pakraštyje.
Kapavietė stačiakampio plano, 10 x 10 m dydžio, apjuosta vielos tinklo tvora. Jos šiaurės vakarinėje dalyje įrengti metaliniai, ažūriniai, vienvėriai varteliai, kurių viršutinėje dalyje pavaizduota Dovydo žvaigždė. Paminklinėje granito plokštėje iškalta Dovydo žvaigždė bei memorialinis užrašas jidiš ir lietuvių kalbomis. 1980 m. pastatyta medinė skulptūra, vaizduojanti stovintį žydą surištomis rankomis (autorius – tautodailininkas Jakovas Bunka). Teritorijos plotas – 0,01 ha.
Šioje vietoje 1941 m. liepos–rugpjūčio mėn. Salantų ir Šateikių pagalbiniai policininkai žudė Salantų žydų bendruomenės moteris ir vaikus. Egzekucija vyko trimis etapais. Pirmosios žudynės įvyko apie 1941 m. liepos 20 d. Policijos nurodymu paryčiais prie Salantų sinagogos, kurioje buvo laikomos žydės su vaikais, iš kaimų atvyko vežikai su vežimais, kurie, lydimi pagalbinių policininkų, į Šateikių girią išvežė apie 60–70 moterų. Antrųjų žudynių metu liepos mėn. pabaigoje buvo nužudytos paskutinės gete likusios daugiau kaip 50 moterų su vaikais. Rugpjūčio mėn. pabaigoje pagalbiniai policininkai į Šateikių girią konvojavo sušaudymui apie 100 Salantų žydų moterų, kurios nuo liepos mėn. dirbo pagalbinius žemės ūkio darbus Šalyno dvare ir pas Salantų valsčiaus ūkininkus.
Holokausto Lietuvoje atlaso duomenimis čia palaidotos 95 aukos. Kapavietės paminklinėje lentoje ir dokumentų rinkinyje „Masinės žudynės Lietuvoje“ nurodyta, jog čia žuvo 100 žydų vyrų, moterų ir vaikų. Salantų istorijos tyrinėtojas Paulius Vaniuchinas nustatė, kad šioje vietoje buvo nužudyta 210–220 moterų ir vaikų.
Žudynių ir laidojimo vieta 1970 m. paskelbta vietinės reikšmės istorijos paminklu, 1993 m. registruota kultūros vertybių registre.
Juutide veresauna koht ja hauad Platelias (Jazmínu kalnas)
Jazminų mägi, mis asub Plateli linna ääres. Mäe jalamil 1941. a juulil 30 Platelia juuti lasti maha (osa Platelia juute lasti maha Laumalenki poolsaarel). Sõdade vahel elas Platleis umbes 100 juuti, kuid „[…] kõigi saatus on sama. Alguses, nagu tavaliselt, kogusid nad mehed kokku, siinsamas Platelia lähedal, näete, kus monument seisab – seal nad tulistasid nad maha. Paari nädala pärast viisid nad naised, lapsed ja vanurid siia, Platelia poole, mõne kilomeetri kaugusele metsa ja lasid nad kõik seal maha,» rääkis holokausti üle elanud Jakov Bunka poeg Eugenijus Bunka.
Umbes 1985. aastal tema isa, rahvakunstnik Jakovs Bunka, nikerdas ja asetas mäele dekoratiivse Moosese skulptuuri. aastal 2016 skulptuur varises kokku, 2018 ehitati rahvakunstnik Antanas Vaškise nikerdatud koopia.
Mäe jalamile on juutide genotsiidi mälestuseks püstitatud ka graniidist mälestusplaat, millel on jidiši ja leedukeelsed kirjad: „Siin valati 30 juudi – laste, naiste, meeste – verd. Natsionalistid ja nende kohalikud toetajad mõrvasid nad julmalt juulis 1941. Olgu süütute surnute mälestus püha." aastal 2019 veel kaks graniitplaati, millele on lisatud 1939. a. Plateleis elanud juutide nimekirjaga.
