Mažeiķos savu dzīvi izbeidza 2500 nelaimīgo dvēseļu

Mazeikiu_zydu_zudyniu_vieta.jpeg
Jonas Strazdauskas. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus archyvas.
Mažeikių žydų žudynių vieta ir kapai - XX a. 10 deš.pr.

1941. gada jūlija beigās Mažeiķos sākās ebreju masveida slepkavības, kuras ierosināja vācieši un vēlāk turpināja vietējie balto apkaklīšu noziedznieki. Cilvēki grupās tika vesti uz ebreju kapsētu, piespiesti izģērbties un nošauti pie izraktām bedrēm. Dažu dienu laikā tika noslepkavoti vairāk nekā 2000 ebreju no Mažeiķiem un apkārtējām pilsētām.

"Baumas par ebreju apšaušanu Mažeiķos izplatījās jūlija beigās, kad pilsētā ieradās vācieši ar trim automašīnām. 29. jūlijā notikumu aculieciniece M. Noreikiene redzēja, kā uz ebreju kapsētu atvestie ebreji rok bedres, un nākamajā dienā viņi tika nošauti."

Pasākumu dalībnieki sniedz sīkāku informāciju: pirmajā apšaudes dienā aptuveni pulksten 6 no rīta arestētos cilvēkus sāka vest grupās (40–50 cilvēki katrā) no šķūņa (apmēram 200 m no apšaudes vietas) uz ebreju kapsētu. Apsargi, atvēruši grupu, nodeva to apsardzei un devās vajāt pārējos. Uz bedrēm tika vestas 20–50 cilvēku grupas. Apmēram 20 metrus pirms bedrēm viņiem pavēlēja izģērbties, dažreiz pat kailiem (tas bija atkarīgs no dzimuma un vecuma). Izģērbtos nošāva grupās (pa 10 vienlaikus), pēc tam tika atvesta vēl viena grupa. Bendēm uz kapsētu tika nests ēdiens, degvīns un alus.

Bieži tiek apgalvots, ka vācieši pirmajā dienā šāva ebreju vīriešus. Nākamajās dienās vāciešus nomainīja Mažeiķu Baltās lentītes kaujinieki. Pēc tam, kad Mažeiķu ebreji tika nošauti, ebrejus no apriņķa pilsētām sāka dzīt šķūnī. Kūtī visiem vietas nepietika, tāpēc pārējie palika zem klajas debess. Baltā gvarde viņus aizsargāja, un augusta pirmajās dienās viņi nošāva tajos pašos kapos. Slaktiņi ilga 3–4 dienas, un tajos piedalījās arī balto apkaklīšu strādnieki no apgabala ciemiem.

Arestēto un nogalināto ebreju skaits: Akmene, Klykoliai un Mantartiškiai – ap 70 cilvēku, Laižuva – ap 40, Seda – ap 300, Žemalė – 8–9 cilvēki, Tirkšļi – ap 40, Vegeriai – ap 30, Viekšniai – 400, Lekeliai – ap 40, Židikai – 0 – 0ckava. Mažeiķi – apmēram 1000.”

Stāstītājs: M.Noreikienė ir kiti liūdininkai; Stāsta pierakstītājs: Holokausto Lietuvoje atlasas
Mazeikiu_zydu_zudyniu_vieta_RA.jpg

Saistītās tēmas

Saistītie objekti

Mažeikių ir jų apylinkių žydų žudynių vieta

Objektas yra prie senųjų Mažeikių žydų kapinių. Važiuojant Sedos gatve (164 keliu) iš Mažeikių link Tirkšlių/Sedos, kairėje kelio pusėje stovi ženklas „Žydų genocido ir II-ojo pasaulinio karo aukų kapavietė“.

Iki Holokausto pradžios, 1940 m. liepos 1 d., Mažeikių mieste gyveno apie 1 100 žydų. 1941 m. birželio pabaigoje, prasidėjus vokiečių okupacijai, iki 1 000 žydų buvo suimti ir laikomi Mažeikių sinagogoje. Liepos viduryje Leckavos žydai – apie 40 žmonių – buvo uždaryti į Lačo daržinę Mažeikiuose, moterys ir vaikai – daržinėje, o vyrai – sinagogoje.

1941 m. liepos 29 d. į Mažeikius atvykę vokiečiai vertė žydus kasti duobes prie žydų kapinių, o liepos 30 d. 6 val. ryto prasidėjo masinės žudynės. Pirmą dieną šaudė vokiečiai, vėliau žudynes tęsė vietos baltaraiščiai. Rugpjūčio pradžioje prie tų pačių kapinių sušaudyti ir žydai iš kitų valsčių bei tarybiniai aktyvistai.

1944 m. gruodžio 7 d. sovietų komisijos nurodymu buvo atkasti kapai ir atlikta teismo medicininė ekspertizė. Konstatuota, kad už 3 km nuo Mažeikių, ant Ventos upės kranto, žydų kapinėse rastos 5 kapavietės, kuriose užkasta apie 4000 palaikų. Prie Mažeikių sušaudytų žydų skaičius nurodomas skirtingai – nuo 3000 iki 4000. Istoriniai tyrimai leidžia teigti, kad šie skaičiai padidinti – aukų būta apie 2500.

Šiuo metu objektas yra lankytina vieta, kurią gali aplankyti visi besidomintys karinio paveldo istorija.