Mažeikiais lõpetas oma elu 2500 õnnetut hinge
1941. aasta juuli lõpus algasid Mažeikiais juutide massimõrvad, mille algatasid sakslased ja mida hiljem jätkasid kohalikud valgekraekurjategijad. Inimesed viidi gruppidena juudi kalmistule, sunniti riided seljast võtma ja lasti maha kaevatud aukude lähedal. Mõne päeva jooksul mõrvati Mažeikiaist ja selle ümbruskonna linnadest üle 2000 juudi.
"Kuulujutud juutide mahalaskmisest Mažeikiais levisid juuli lõpus, kui sakslased linna kolme autoga saabusid. 29. juulil nägi sündmuste pealtnägija M. Noreikienė, kuidas juudi kalmistule toodud juudid auke kaevasid ja järgmisel päeval nad maha lasti."
Sündmustel osalejad annavad üksikasju: esimesel tulistamispäeval, umbes kell 6 hommikul, hakati arreteerituid gruppidena (40-50 inimest igaühes) laudast (umbes 200 m kaugusel tulistamiskohast) juudi kalmistule viima. Valvurid, olles grupi avanud, andsid selle turvameestele üle ja asusid teisi taga ajama. 20–50-liikmelised grupid juhatati šahtidesse. Umbes 20 meetrit enne bokse kästi neil riided seljast võtta, mõnikord isegi alasti olla (see sõltus soost ja vanusest). Rüüdest lahti võetud lasti maha gruppidena (10 meest korraga), misjärel toodi kohale teine grupp. Hukkamõistjatele toodi kalmistule toitu, viina ja õlut.
Tihti väidetakse, et sakslased lasid juudi mehi esimesel päeval maha. Järgmistel päevadel asendasid sakslasi Mažeikiai Valge Lindi võitlejad. Pärast Mažeikiai juutide mahalaskmist hakati maakonnalinnade juute lauta ajama. Laudas polnud kõigile ruumi, seega jäid ülejäänud õue. Valged kaardiväelased kaitsesid neid ja augusti esimestel päevadel lasid nad samal kalmistul maha. Massimõrvad kestsid 3-4 päeva ja neis osalesid ka maakonna külade valgekraed.
Arreteeritud ja tapetud juutide arv: Akmenė, Klykoliai ja Mantartiškiai – umbes 70 inimest, Laižuva – umbes 40, Seda – umbes 300, Žemalė – 8–9 inimest, Tirkšliai – umbes 40, Vegeriai – umbes 30, Viekšniai – 400, Lekeliai – 0 –0 –0ckava Mažeikiai – umbes 1000.”
Seotud ajajoon
Seotud objektid
Mažeikių ir jų apylinkių žydų žudynių vieta
Objektas yra prie senųjų Mažeikių žydų kapinių. Važiuojant Sedos gatve (164 keliu) iš Mažeikių link Tirkšlių/Sedos, kairėje kelio pusėje stovi ženklas „Žydų genocido ir II-ojo pasaulinio karo aukų kapavietė“.
Iki Holokausto pradžios, 1940 m. liepos 1 d., Mažeikių mieste gyveno apie 1 100 žydų. 1941 m. birželio pabaigoje, prasidėjus vokiečių okupacijai, iki 1 000 žydų buvo suimti ir laikomi Mažeikių sinagogoje. Liepos viduryje Leckavos žydai – apie 40 žmonių – buvo uždaryti į Lačo daržinę Mažeikiuose, moterys ir vaikai – daržinėje, o vyrai – sinagogoje.
1941 m. liepos 29 d. į Mažeikius atvykę vokiečiai vertė žydus kasti duobes prie žydų kapinių, o liepos 30 d. 6 val. ryto prasidėjo masinės žudynės. Pirmą dieną šaudė vokiečiai, vėliau žudynes tęsė vietos baltaraiščiai. Rugpjūčio pradžioje prie tų pačių kapinių sušaudyti ir žydai iš kitų valsčių bei tarybiniai aktyvistai.
1944 m. gruodžio 7 d. sovietų komisijos nurodymu buvo atkasti kapai ir atlikta teismo medicininė ekspertizė. Konstatuota, kad už 3 km nuo Mažeikių, ant Ventos upės kranto, žydų kapinėse rastos 5 kapavietės, kuriose užkasta apie 4000 palaikų. Prie Mažeikių sušaudytų žydų skaičius nurodomas skirtingai – nuo 3000 iki 4000. Istoriniai tyrimai leidžia teigti, kad šie skaičiai padidinti – aukų būta apie 2500.
Šiuo metu objektas yra lankytina vieta, kurią gali aplankyti visi besidomintys karinio paveldo istorija.
