SSRS dvigubas agentas – Edvīns Ozoliņš pravarde „Pilotas“
Aukstā kara laika izlūkošanas un pretizlūkošanas dienestu cīņās starp Rietumu valstīm un PSRS bija iesaistīti aģenti no abām pusēm un dubultaģenti. Padomju drošības dienesti režīma aizsardzības nolūkos kopš 20. gadsimta divdesmitajiem gadiem bija izkopuši pilnīgi jaunu pasākumu – dezinformāciju. Terminu, kuru līdz tam Rietumos vispār nepazina.
Edvīns Ozoliņš (segvārds „Herberts”, saziņai ar ASV valdības iestādēm „Herberts Okolo”, kriptonīms CAMUSO/2). Ozoliņš dzimis Rīgā 1914. gadā. Otrā pasaules kara laikā dienēja latviešu aviācijas vienībā par mehāniķi. Kopā ar vienību nonāca Vācijā. Kapitulācijas brīdī izdevās izbēgt uz Zviedriju. Grūti saprast, kāpēc Ozoliņš amerikāņiem patika, jo viņš bija galīgi netalantīgs un nederīgs radio operators. Iespējams, amerikāņiem patika Ozoliņa amerikāniski platais smaids, un tieši uz smaidu arī amerikāņi iekrita.
Franču izlūkdienests jau 1950. gada 7. februārī brīdināja amerikāņus, ka Ozoliņu uzskata par padomju izlūkdienesta aģentu un pieprasīja par viņu visu pieejamo informāciju. CIA savukārt nosprieda, ka viņiem ir vismaz 75 kartiņas ar Ozoliņiem, un viņi nespēj noteikt, par kuru Ozoliņu ir runa. Taču francūžiem bija taisnība.
Lukašēviča veiktajā operatīvās spēles “Meteor” konspektā:
“1951. gadā (7V) Valsts droš. orgāniem kļuva zināms, ka CIP gatavo nelegālai iesūtīšanai Latvijā spiegu grupu. Par to pastāstīja latviešu emigrants Edvīns Ozoliņš [..], kurš toreiz dzīvoja Stokholmā un gribēja atgriezties uz dzimteni. [sic!]” [2]
Kā izriet gan no Lukašēviča piezīmēm, gan KGB augstākās skolas vajadzībām tapušās mācību grāmatas „Padomju valsts drošības orgānu vēsture”, Ozoliņš tika savervēts ar segvārdu “Pilot”. Taču vienlaikus zināms, ka aģents “Pilot” tobrīd bija saistīts ar PSRS 1. Galvenās pārvaldes (ārējās izlūkošanas) rezidentūrām un LPSR KGB līmenī nevienam par viņu nebija nekādas nojausmas.
https://www.lsm.lv/raksts/dzive--stils/vesture/kgb-slepenie-arhivi.-spiegu-speles-latvija-cia-agenti-psrs-dienesta.a261845/
Saistītās laikalīnijas
Saistītie objekti
Alfredo Riekstinio atminimo akmuo
1952 m. rugsėjo 11 d. Dreimani ūkyje įvyko tragiški įvykiai. SSRS saugumo pajėgos žinojo, kad 1952 m. rugpjūčio 30 d. Alfredas Riekstinas ir dar du vyrai, vykdydami JAV žvalgybos tarnybų vadovaujamą misiją, išsilaipino Kuržemėje, o rugsėjo 11 d. jie buvo sekami ir apsupti Dreimani ūkio tvarte. Nuodų kapsulė nusinešė Alfredo Riekstino gyvybę.
Aina Pupola yra Alfredo Riekstino pamotės anūkė, o 1952 m. jai buvo 18 metų. Ji prisimena:
„Kai dėdė Alfredas atvyko į mano močiutės ir mamos namus, jis pasakė, kad atvyko padėti išlaisvinti Latviją ir kad ji negali amžinai likti Rusijos okupuota. Alfredas man buvo kaip tėvas, jis mane vadindavo Badžiu. Sužinojome, kad visas rajonas buvo apsuptas. Prie Kretulio ūkio matėme didelius armijos sunkvežimius. Sunku buvo įsivaizduoti, kad visa tai buvo atvežta tik dviem žmonėms. Nebuvo jokio šaudymo. Alfredas išėjo ir susmuko prie tvarto. Čekos agentai jį nunešė čia, prie šulinio, ir apklojo audiniu.“
Mano tėvai buvo ištremti į Vorkutą. Ten mirė mama, veltui ilgėdamasi grįžti į tėvynę. Man nebuvo leista grįžti į Dreimani ūkį tris mėnesius. Čekos leitenantas Kruminsas sekė kiekvieną mano žingsnį. Jis netgi sekė mane į mokyklą Sabilėje. Jie laukė ir bandė sugauti trečiąjį vyrą apie tris mėnesius.
Jie visiškai nugriovė mūsų namą ir netgi išvertė visus bičių avilius. Čeka paėmė visas mūsų ir dėdės Alfredo nuotraukas ir įsakė vietos kolūkiui, vadinamam „Kolūkiu“, paimti visus mūsų daiktus. Man padėjo keli Sabilės mokytojai. Tai buvo siaubingas metas.
„Kampinis namas“ (Stūra māja) – buvęs SSRS KGB pastatas
Buvęs SSRS Valstybės saugumo komiteto (paprastai vadinamas Čeka) pastatas atviras lankytojams. Čia čekistai kalindavo, tardydavo ir žudydavo Latvijos piliečius, kuriuos okupacinis režimas laikė priešininkais. Taip pat eksponuojama Latvijos okupacijos muziejaus ekspozicija apie Čekos veiklą Latvijoje. Siūlomos ekskursijos po kalėjimo kameras, koridorius, rūsį ir kiemą. Namas pastatytas 1911 m. ir yra vienas gražiausių pastatų Rygoje. Liaudyje vadinamas „Kampiniu namu“, jis buvo baisiausias sovietinio okupacinio režimo simbolis Latvijoje ir vienas iš SSRS valdžios ramsčių. Čeka iš Kampinio namo veikė okupacijos metu nuo 1940 iki 1941 m., o vėliau nuo 1945 iki 1991 m. Dešimtys tūkstančių latvių nukentėjo nuo tiesioginio politinio persekiojimo. Kova su sovietų valdžios priešais tęsėsi ir po Antrojo pasaulinio karo. Čekos požiūris į savo veiklą šiek tiek pasikeitė po Stalino mirties. Fizinį kankinimą pakeitė psichologinis teroras. Dauguma Čekos agentų buvo latviai (52 %). Antra pagal dydį grupė buvo rusai – 23,7 %. 60,3 % agentų nebuvo Komunistų partijos nariai. 26,9 % agentų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Sistema buvo sukurta taip, kad įtrauktų vietos gyventojus ir taip turėtų didesnę kontrolę visuomenėje. Personalo dokumentai ir tarnybos įrašai yra Rusijoje. Ši medžiaga nebuvo prieinama Latvijos valdžios institucijoms ir tyrėjams.
