Laisvės paminklas Rygoje Memorialinė vieta

Tautas manifestācija pie Brīvības pieminekļa. 1988. gada 18. novembris. Latvijas Okupācijas muzejs
Liaudies demonstracija prie Laisvės paminklo. 1988 m. lapkričio 18 d. Latvijos okupacijos muziejus
Laisvės paminklas. 2025. Nuotrauka: U. Neiburgs
„Helsinkis-86“ gėlių padėjimas prie Laisvės paminklo. 1987 m. birželio 14 d. Latvijos okupacijos muziejus
Laisvės paminklo vaizdas iš Bastejkalno. 2025. Nuotrauka: U. Neiburgs
Žmonės renkasi prie Laisvės paminklo. 1987 m. rugpjūčio 23 d. Latvijos okupacijos muziejus
Paminklas Rusijos imperatoriui Petrui I Rygoje. Paminklas buvo toje vietoje, kur šiandien galime pamatyti Laisvės paminklą. Šiandien Petro I paminklas ištrauktas iš jūros. XX a. pradžia. Šaltinis: LNB skaitmeninė kolekcija „Dingusi Latvija“.
Laisvės paminklo atidengimas. 1935 m. Šaltinis: LNA, Latvijos valstybinis archyvas, 95. f., 1. balandžio mėn., 45. l., 117. p., http://www.archiv.org.lv/brivibas_piemineklis/index.php?id=14
Laisvės paminklo atidarymo iškilmės, 1935 m. lapkričio 18 d. Šaltinis: LNA LVKFFDA, 73895N, http://www.archiv.org.lv/brivibas_piemineklis/index.php?id=14
Laisvės paminklas, 2019 m. Šaltinis: Rygos planavimo regionas, autorė: Anna Rutmane.
Laisvės paminklo taktilinis modelis. Nuotrauka: Juris Smaļinskis
Įkeliama...
 Brīvības bulvāris 1, Latvija
Latvijas karogs

Brīvības piemineklis bija viens no centrālajiem simboliskajiem punktiem Atmodas notikumos. 1987. gada 14. jūnijā cilvēktiesību aizstāvības grupa “Helsinki-86” organizēja neatļautu publisku ziedu nolikšanu pie Brīvības pieminekļa. Divus mēnešu vēlāk - 23. augustā “Helsinki-86” aicināja uz mītiņu pie Brīvības pieminekļa 1939. gada 23. augusta Hitlera-Staļina pakta noslēgšanas 48. gadadienā. Tā laikā padomju milicija piekāva un arestēja demonstrantus. Turpmākajos gados visu lielo manifestāciju un citu masu pasākumu sastāvdaļa bija ziedu nolikšana pie Brīvības pieminekļa.

Atrodas Rīgas centrā, Brīvības laukumā.

Brīvības piemineklis ir viens no izcilākajiem Latvijas vēstures, arhitektūras un mākslas pieminekļiem. Celts pēc Kārļa Zāles projekta par tautas ziedojumiem. Atklāts 1935. gadā kā latviešu tautas brīvības un tēvzemes mīlestības simbols. Kopā ar Rīgas Brāļu kapu ansambli tas pieder pie vērtīgākajiem monumentālās arhitektūras un tēlniecības paraugiem.

Brīvības piemineklis izsaka latviešu kultūras ētiskās un estētiskās vērtības. Simboli atspoguļo brīvības filozofisko būtību un latviešu nācijas vēsturiskos priekšstatus par neatkarības izcīņas posmiem. Norāda uz fiziskā un garīgā spēka iemiesojumu. Heroiskā valoda stāsta par latviešu tautu kā pašpaļāvīgu, aktīvu vēstures veidotāju un sava likteņa noteicēju.

Tā vietā sākotnēji atradās Krievijas cara Pētera I piemineklis. 1. pasaules karā to demontēja, lai ar kuģi nogādātu Petrogradā. Vācijas armijas zemūdene kuģi torpedēja, un tas nogrima pie Igaunijas teritorijas Vormsi salas. Brīvības pieminekli Padomju okupācijas režīms vairākkārt plānoja nojaukt, bet tas nerealizējās.

Mūsdienās var aplūkot vienu no Latvijas simboliem un vērot armijas godasardzes tradīcijas.

Kanālmalā, blakus Brīvības piemineklim ir izveidots taktilais Brīvības piemineklis. Šo īpašo bronzas miniatūru izveidoja tēlnieks Ivars Miķelsons mērogā 1:50.

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

Saistītie stāsti

Laisvės paminklo likimas sovietmečiu

Sovietų okupacijos metu sovietų valdžia norėjo nugriauti Laisvės paminklą, tačiau legenda byloja, kad sovietų skulptorė Vera Muchina pasisakė už paminklo išsaugojimą, pabrėždama jo meninę ir emocinę vertę Latvijos žmonėms.

Raunos Laisvės paminklas arba Paminklas Raunos parapijos narių, žuvusių Pirmajame pasauliniame kare ir Laisvės kovose, atminimui

Raunos Laisvės paminklo idėjos ištakas galima sieti su 1929 m. rugpjūčio 21 d., kai Cėsių meras ir Cėsių rajono vadovas pakvietė į susitikimą žymiausius Raunos parapijos visuomenės veikėjus, kviesdami pagerbti laisvės pasiekimą ir pastatyti paminklą Raunoje.

Karlio salė ir Laisvės paminklas

Pasakotojas aprašo Kārlio Zāleso, kaip asmenybės, sukūrusios garsiausius Latvijos meno kūrinius, prisiminimus. Aprašymas skirtas Zāleso atminimui 1942 m. (K. Zāleso mirties metais). Prisiminimai buvo pasirinkti taip, kad apibūdintų K. Zāleso kūrybą, remiantis autoriaus asmeninėmis savybėmis ir pasaulio suvokimu.

Apie mažiau žinomus latvių skulptoriaus Kārlio Zāles kūrinius senosiose Dīvalos ir Trikātos kapinėse

Vienas iš mažai žinomų skulptoriaus Kārlio Zālės (1888–1942) darbų yra travertino skulptūra „Nukritusios rožės“, sukurta 1939–1940 m. ir siejama su Brolių kapinių ansamblio sukūrimu.