Kalniškės mūšio vieta ir pažintinis takas
Mūšio vieta

1945 m. gegužės 16 d. vyko Kalniškės mūšis. Tai vienos iš didžiausių Lietuvos partizaninio karo kautynių, kuriose dalyvavo vadovaujami Jono Neifaltos-Lakūno ir Aleksandro Padimansko-Šarūno. Partizanai kovėsi apsupti kelis kartus gausesnių NKVD kariuomenės 220-ojo pasienio pulko kareivių ir išsiveržė iš apsupties. NKVD pajėgų nuostoliai – keli šimtai nukautųjų ir sužeistųjų. Mūšyje narsiai kovėsi ir vieno iš vadų žmona Albina Neifaltienė-Pušelė, kuri taiklia rankinio kulkosvaidžio ugnimi padarė priešui daug nuostolių, tačiau ir pati buvo pakirsta priešo kulkos.

Kalniškės mūšis buvo gynybinio pobūdžio kautynės, kuriose partizanams nepavyko išeiti iš apsupties ir jie buvo priversti gintis Meškakalnio kalvoje nuo mišką šukuojančių ir partizanus apsupusių NKVD pajėgų. Po intensyvaus NKVD dalinių apšaudymo partizanų pasipriešinimas nusilpo, NKVD šturmo grupės bandė išstumti partizanus iš užimamų pozicijų ir juos visiškai sunaikinti, tačiau apie 20 vyrų pralaužė apsupties žiedą. Kautynėse žuvo apie 44 partizanai ir kelis kartus daugiau NKVD pajėgų.

1990 m. Kalniškės miške, mūšio vietoje, marijampolietis Jurgis Nevulis pastatė paminklą žuvusiems partizanams. Paminklas buvo atidengtas 1990 m. gegužės 13 d. Renginio metu rusų kariuomenės Alytaus desantininkai visiškai arti vykdė karines pratybas ir netrukus, naktį iš gegužės 21 į 22 d., paminklas kalne buvo išsprogdintas. Išliko sveika tik atminimo lenta. Gegužės 29 d. J. Nevulis, padedamas D. Krakausko, A. Akelio ir K. Savičiaus, atstatė paminklą. Kasmet mūšiui paminėti organizuojama nemažai renginių, o mūšio memorialas ir jo apylinkės tampa žmonių traukos objektu, kur atvykstama ne tik į oficialius renginius, bet organizuojami ir įvairūs edukaciniai renginiai jaunimui, o neretai šeimos atvyksta čia tiesiog praleisti laisvalaikio ir pabūti nuostabia dvasia apglėbtoje vietoje. Mūšio vietoje taip pat įrengtas pažintinis takas.