Gelbėtas tiltas per Negos upę nuo sprogdinimo

Ėegos upė XX a. 5-ojo dešimtmečio žemėlapiuose vis dar vadinama Melderupi. Pastačius Kegumo HE, paskutiniai 2,6 km jos buvo užtvindyti, suformuojant daugiau nei 100 m pločio upės tęsinį. Siekiant aprūpinti Kegumo HE statybai reikalingu žvyru, rytiniame Ėegos krante buvo įrengtas karjeras, o per upę pastatytas geležinkelio tiltas. Žvyras į naują HE pastatą buvo gabenamas siauruoju geležinkeliu 6 km ilgio geležinkelio linija. Pirmieji du geležinkelio aikštelės kilometrai matomi tiek gamtoje, tiek LIDAR žemėlapiuose. Toliau geležinkelio aikštelė sutampa su šiuolaikiniu Jaunjelgavos – Kegumo keliu (P85). Vakariniame Ėegos krante, apie 0,2 km į šiaurę nuo Tiltininkų namo (savininkai prisimena Antrąjį pasaulinį karą ir su juo susijusius įvykius šioje vietoje), yra šaltinis – populiari vandens paėmimo vieta. XX a. abiejuose pasauliniuose karuose Ėegos apylinkėse vyko aktyvi karinė veikla. Pažvelgus į LIDAR žemėlapius ir gamtoje, į šiaurę nuo P85 kelio ir upės pakrantėse matomos apkasų pozicijos. Į pietus nuo P85 kelio iš pietvakarių prie užlietos Ėegos dalies ribojasi apie 0,8 km ilgio kopagūbris, kurio viršūnėje ir šlaituose iškastos apkasos. Mažo miško keliuko, jungiančio P85 kelią su Liepdegumių namais, pusėje yra atskira kopa, kurios šlaituose esančios stačiakampės duobės rodo, kad čia buvo pastatai ar sandėliai. Minėtą kopą iš šiaurės ir vakarų supa maždaug kilometro ilgio apkasų juosta. Į pietus nuo P85 kelio taip pat matomos žmogaus sukurtos neigiamos reljefo formos. Gamtoje yra tankus apkasų ir pastatų arba/ir sandėlių tinklas (įvairaus dydžio duobių tinklas), kuris taip pat matomas LIDAR žemėlapiuose rytiniame Žegos krante tarp P85 kelio ir Širmeliupytės. 1,8 km į rytus nuo Žegos yra Lezmanių brolių kapinės. Jas galima pasiekti nedideliu miško keliuku, vingiuojančiu aplink Žegą ir Širmelupytę. Trečioji (toliausiai į pietus) apkasų linija, pažymėta Latvijos nacionalinės bibliotekos žemėlapyje „Zusammendruck Riga, Gezeichet u.gedruckt vd Vermessungs“, LIDAR žemėlapiuose ir gamtoje aiškiai matoma ir šiandien – po šimtmečio.

Įsikūręs Kegumo HE rezervuare prie Žegumo upės žiočių (priešais Žegumo namus), kairiajame jos krante. Vienas vizualiai ir vaizdingai įspūdingiausių bei geriausiai išsilaikiusių betoninių gaisrinių, skalaujamų Dauguvos bangų. Jį galima pamatyti iš didesnio atstumo. Nuo kranto iki gaisrinės viršūnės (apaugusios žole) pastatytas pėsčiųjų tiltas. Į gaisrinės betonines sienas įmūryti siaurojo geležinkelio (?) bėgiai. Į jį galima patekti nuo pėsčiųjų tilto. Tai vienas iš Vokietijos armijos Pirmojo pasaulinio karo gynybos linijos ugnies taškų kairiajame Dauguvos krante, kurį galima daugiau ar mažiau atsekti per visą Dauguvos kairįjį krantą. Minėta gynybos linija yra didelio masto karinė sistema, kuri dar nėra iki galo įvertinta kaip vientisas darinys. Gaisrinės liekanas galima apžiūrėti plaukiant valtimi Kegumo HE.

Įsikūręs apie 0,1 km į rytus nuo Kegumo HE rezervuaro įlankos netoli Silapūpēžių, Jaunjelgavos link. Gaisrinė iš dalies įgrimzdo į vandenį, apaugo medžiais, krūmais ir kita augmenija, o nepažįstančiam iš didesnio atstumo nuo vandens pusės ji gali priminti didesnį akmenį. Vienas iš orientyrų – ant jos augantis beržas. Tai vienas iš Vokietijos armijos Pirmojo pasaulinio karo gynybos linijos ugnies taškų Dauguvos kairiajame krante, kurį galima daugiau ar mažiau atsekti per visą Dauguvos kairiojo kranto ilgį. Minėta gynybinė linija yra didelio masto karinė sistema, kuri dar nėra iki galo įvertinta kaip vientisas darinys. Gaisrinės liekanas galima apžiūrėti plaukiant valtimi palei Kegumo HE. Apie 150 m į rytus nuo Dauguvos kranto į vandenį įgrimzdo dar vieno gaisrinės liekanos.

Atoki ir sunkiai pasiekiama vieta – didelis miškų masyvas, esantis apie 200 m į vakarus nuo Žegos upės ir apie 0,5 km į pietvakarius nuo Žegos užliejamos lygumos. Į minėtą vietą rekomenduojama nuvykti pėsčiomis arba dviračiu, naudojantis LIDAR žemėlapiais ir geografinėmis koordinatėmis. Minėtoje vietoje yra maždaug kilometro ilgio (V – R kryptimi) ir pusės kilometro pločio (Š – P kryptimi) natūralus kopų kalnagūbris, apaugęs spygliuočių mišku. Kopų masyvo šiaurinio ir rytinio šlaitų viršutinėse dalyse yra gerai išsilaikę apkasai, spėjama, iš Antrojo pasaulinio karo laikų. Harijs Jaunzems (buvęs Kegumo HE inžinierius) mano, kad šioje vietovėje (konkreti vieta nežinoma) buvo Otomāro Oškalnso suformuoto Raudonosios armijos partizanų būrio bunkeris.

Pirmojo pasaulinio karo vietos (kelio) pavadinimas yra „Prinz – Leopold Straße“ – Kunigaikščio Leopoldo kelias. Istorinis miško kelias arba jo vieta, apie 7 km ilgio, prasidėjo Didžiojo Kurfürsten Damm ir Kaiser Damm sankryžoje prie vadinamojo Kurlando paminklo (Kurland Denkmal) ir vingiuoja per mišką Birzgalės link, susijungdamas su Pirmojo pasaulinio karo siaurojo geležinkelio linija: Lāčplēsis – Latgale. Į vakarus nuo kelio ir apie 2 km į pietus nuo Kurlando paminklo (Kurland Denkmal) yra Pirmojo pasaulinio karo šaudykla. Šiandien Kunigaikščio Leopoldo keliu galima vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ir automobiliu (tinkamomis sąlygomis). Kelias kerta Konupītę ir Žegos intaką.

Manoma, kad vokiečių armijos kareiviai, ilgą laiką praleidę kairiajame Dauguvos upės krante, šį kelią pavadino Bavarijos princo Leopoldo (1846–1930), kuris Pirmojo pasaulinio karo metu vadovavo Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos pajėgoms Rytų fronte, vardu.