Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia Mälestusmärk

Žeimelio miesto centre stovi Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia. Ji buvo pastatyta 1793 m., senosios 1540 m. statytos bažnyčios vietoje. 1753–1759 m. Žeimelyje kunigavo latvių rašytojas folkloristas kunigas Gothardas Frydrichas Stenderis, sukūręs pirmąją latvių kalbos gramatiką.

1929–1949 m. bažnyčioje tarnavo kunigas senjoras Erikas Leijeris, nacių ir sovietų okupacijų metais pagarsėjęs kova už bažnyčių išsaugojimą. E. Leijeris nepaliko Lietuvos 1941 m., kai beveik visi evangelikų liuteronų kunigai buvo pasitraukę į Vokietiją (veikė tik 8 parapijos iš 55), rūpinosi visos šalies evangelikų liuteronų parapijomis.

Sovietų okupacijos metais aktyviai priešinosi bažnyčių uždarymui, atkūrinėjo parapijas, skyrė į jas dvasininkus, protestavo prieš bažnyčių atėmimą bei kunigo Jurgio Gavėnio suėmimą. Pas save namuose nuo tremties slėpė generolo, Lietuvos kariuomenės vado Stasio Raštikio dukrą, prezidento Antano Smetonos giminaitę Meilutę Mariją Raštikytę-Alksnienę. E. Leijeris parūpino jai naujus dokumentus, pats užsiėmė jos švietimu, neleisdamas į mokyklą.

1949 m. gale buvo suimtas sovietinių struktūrų, nuteistas „už antisovietinę veiklą“ ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą. Mirė 1951 m. Michailovkos lageryje, kapo vieta nėra žinoma. 1989 m. buvo reabilituotas.

E. Leijerio atminimui Žeimelio miestelio kapinėse pastatytas paminklas, jo vardu pavadinta gatvė, o bažnyčioje pakabinta memorialinė lenta.