Salantu ebreju sieviešu slaktiņš Šateiku mežā
1941. gadā 1941. gada vasarā Šateikiai mežā tika veikta ebreju sieviešu un bērnu slaktiņa, ko organizēja vietējā policija un balto apkaklīšu darbinieki. Upuri tika nogādāti uz slaktiņa vietu no Salantajiem, un pirms nošaušanas viņiem tika pavēlēts izģērbties un ielēkt izraktā bedrē. Saskaņā ar dažādiem avotiem, šo nāvessodu laikā tika nogalināti no 95 līdz 230 cilvēkiem, galvenokārt sievietes un meitenes.
: "Nedēļu pēc Salantu vīriešu nošaušanas policijas priekšnieks P. Baltuonis saņēma pavēli nošaut ebreju sievietes. Apšaude bija paredzēta Šateiku mežā. P. Baltuonis pavēlēja C. Skridailai nodrošināt slaktiņa vietas drošību. Viņš uzdeva vecākajam norīkot ciemu vedējus, lai nogādātu sievietes uz nošaušanas vietu. Apmēram 10–12 baltos tērptos karavīri no Salantu vienības pusnaktī devās uz Šateiku mežu. Tur viņus gaidīja Šateiku baltos tērptos karavīri, sagatavojuši lielu bedri slaktiņam. Saskaņā ar policijas norādījumiem, no ciemiem ieradušies vedēji ar zirgiem devās uz sinagogu. No turienes tika izvesti vairāk nekā 60 ebreju sievietes un bērni. Kolonna brauca uz slaktiņa vietu. Apšaude sākās rītausmā un notika tādā pašā secībā, kādā mežā ieradās rati ar notiesātajiem ebrejiem. Pirms apšaudes sievietēm tika pavēlēts izģērbties un ielēkt grāvja malā. Bendekļi, stāvot grāvja malā, nošautu guļošās sievietes un bērnus."
Precīzs apšaudes datums vēl nav noteikts. Daži liecinieki apgalvo, ka tas noticis jūlija vidū (ap 20. datumu). Aptuveni 1941. gadā. Jūlija vidū jaunas ebreju sievietes un meitenes no Salantajiem tika aizvestas uz Šalinas muižu, kur viņas strādāja laukos. Mēnesi vēlāk (1941. gada augusta beigās) viņus aizveda uz Šateikiai mežu un tur nošāva. Kopumā tika nogalinātas 35 sievietes un meitenes.
Saistītās laikalīnijas
Saistītie objekti
Šateikių holokausto aukų kapai
Salantų žydų bendruomenės moterų ir vaikų žudynių vieta ir kapas -istorinės holokausto aukų kapinės šiaurės vakarinėje Plungės rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šateikių Rūdaičiuose (Platelių seniūnija), 0,5 km į šiaurės rytus nuo kelio Skuodas-Klaipėda, Šateikių girios šiaurės vakariniame pakraštyje.
Kapavietė stačiakampio plano, 10 x 10 m dydžio, apjuosta vielos tinklo tvora. Jos šiaurės vakarinėje dalyje įrengti metaliniai, ažūriniai, vienvėriai varteliai, kurių viršutinėje dalyje pavaizduota Dovydo žvaigždė. Paminklinėje granito plokštėje iškalta Dovydo žvaigždė bei memorialinis užrašas jidiš ir lietuvių kalbomis. 1980 m. pastatyta medinė skulptūra, vaizduojanti stovintį žydą surištomis rankomis (autorius – tautodailininkas Jakovas Bunka). Teritorijos plotas – 0,01 ha.
Šioje vietoje 1941 m. liepos–rugpjūčio mėn. Salantų ir Šateikių pagalbiniai policininkai žudė Salantų žydų bendruomenės moteris ir vaikus. Egzekucija vyko trimis etapais. Pirmosios žudynės įvyko apie 1941 m. liepos 20 d. Policijos nurodymu paryčiais prie Salantų sinagogos, kurioje buvo laikomos žydės su vaikais, iš kaimų atvyko vežikai su vežimais, kurie, lydimi pagalbinių policininkų, į Šateikių girią išvežė apie 60–70 moterų. Antrųjų žudynių metu liepos mėn. pabaigoje buvo nužudytos paskutinės gete likusios daugiau kaip 50 moterų su vaikais. Rugpjūčio mėn. pabaigoje pagalbiniai policininkai į Šateikių girią konvojavo sušaudymui apie 100 Salantų žydų moterų, kurios nuo liepos mėn. dirbo pagalbinius žemės ūkio darbus Šalyno dvare ir pas Salantų valsčiaus ūkininkus.
Holokausto Lietuvoje atlaso duomenimis čia palaidotos 95 aukos. Kapavietės paminklinėje lentoje ir dokumentų rinkinyje „Masinės žudynės Lietuvoje“ nurodyta, jog čia žuvo 100 žydų vyrų, moterų ir vaikų. Salantų istorijos tyrinėtojas Paulius Vaniuchinas nustatė, kad šioje vietoje buvo nužudyta 210–220 moterų ir vaikų.
Žudynių ir laidojimo vieta 1970 m. paskelbta vietinės reikšmės istorijos paminklu, 1993 m. registruota kultūros vertybių registre.
