Salantai juudi naiste veresaun Šateikiai metsas
1941 1941. aasta suvel toimus Šateikiai metsas juudi naiste ja laste veresaun, mille korraldasid kohalik politsei ja valgekraed. Ohvrid transporditi Salantai'st veresauna sündmuskohale ning enne mahalaskmist kästi neil riided seljast võtta ja kaevatud auku hüpata. Erinevate allikate kohaselt tapeti nende hukkamiste käigus 95–230 inimest, kellest enamik olid naised ja tüdrukud.
: "Nädal pärast Salantai meeste tulistamist sai politseiülem P. Baltuonis käsu juudi naised tulistada. Tulistamine oli plaanitud läbi viia Šateikiai metsas. P. Baltuonis käskis C. Skridailal tagada veresaunapaiga turvalisus. Ta käskis vanemal määrata küladest vankrid, et naised tulistamispaika transportida. Umbes 10-12 valgesse riietatud sõdurit Salantai üksusest lahkusid südaööl Šateikiai metsa. Šateikiai valgesse riietatud sõdurid ootasid neid seal, olles veresauna jaoks suure augu ette valmistanud. Politsei juhiste kohaselt suundusid küladest hobustega saabunud vankrid sünagoogi. Sealt viidi välja üle 60 juudi naise ja lapse. Kolonn sõitis veresaunapaika. Tulistamine algas koidikul ja toimus samas järjekorras, kui metsa saabusid vankrid süüdimõistetud juutidega. Enne tulistamist kästi naistel riided lahti võtta ja kraavi hüpata. Kraavi serval seisvad timukad tulistasid lamavaid naisi ja lapsi maha."
Täpne tulistamise kuupäev pole kindlaks määratud. Mõned tunnistajad väidavad, et see juhtus juuli keskel (umbes 20. kuupäeval). Umbes 1941. aasta juuli keskel aeti Salantaist pärit noored juudi naised ja tüdrukud Šalynase mõisa, kus nad töötasid põldudel. Kuu aega hiljem (augusti lõpus 1941) aeti nad Šateikiai metsa ja lasti seal maha. Kokku tapeti 35 naist ja tüdrukut.
Seotud ajajoon
Seotud objektid
Šateikių holokausto aukų kapai
Salantų žydų bendruomenės moterų ir vaikų žudynių vieta ir kapas -istorinės holokausto aukų kapinės šiaurės vakarinėje Plungės rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šateikių Rūdaičiuose (Platelių seniūnija), 0,5 km į šiaurės rytus nuo kelio Skuodas-Klaipėda, Šateikių girios šiaurės vakariniame pakraštyje.
Kapavietė stačiakampio plano, 10 x 10 m dydžio, apjuosta vielos tinklo tvora. Jos šiaurės vakarinėje dalyje įrengti metaliniai, ažūriniai, vienvėriai varteliai, kurių viršutinėje dalyje pavaizduota Dovydo žvaigždė. Paminklinėje granito plokštėje iškalta Dovydo žvaigždė bei memorialinis užrašas jidiš ir lietuvių kalbomis. 1980 m. pastatyta medinė skulptūra, vaizduojanti stovintį žydą surištomis rankomis (autorius – tautodailininkas Jakovas Bunka). Teritorijos plotas – 0,01 ha.
Šioje vietoje 1941 m. liepos–rugpjūčio mėn. Salantų ir Šateikių pagalbiniai policininkai žudė Salantų žydų bendruomenės moteris ir vaikus. Egzekucija vyko trimis etapais. Pirmosios žudynės įvyko apie 1941 m. liepos 20 d. Policijos nurodymu paryčiais prie Salantų sinagogos, kurioje buvo laikomos žydės su vaikais, iš kaimų atvyko vežikai su vežimais, kurie, lydimi pagalbinių policininkų, į Šateikių girią išvežė apie 60–70 moterų. Antrųjų žudynių metu liepos mėn. pabaigoje buvo nužudytos paskutinės gete likusios daugiau kaip 50 moterų su vaikais. Rugpjūčio mėn. pabaigoje pagalbiniai policininkai į Šateikių girią konvojavo sušaudymui apie 100 Salantų žydų moterų, kurios nuo liepos mėn. dirbo pagalbinius žemės ūkio darbus Šalyno dvare ir pas Salantų valsčiaus ūkininkus.
Holokausto Lietuvoje atlaso duomenimis čia palaidotos 95 aukos. Kapavietės paminklinėje lentoje ir dokumentų rinkinyje „Masinės žudynės Lietuvoje“ nurodyta, jog čia žuvo 100 žydų vyrų, moterų ir vaikų. Salantų istorijos tyrinėtojas Paulius Vaniuchinas nustatė, kad šioje vietoje buvo nužudyta 210–220 moterų ir vaikų.
Žudynių ir laidojimo vieta 1970 m. paskelbta vietinės reikšmės istorijos paminklu, 1993 m. registruota kultūros vertybių registre.
