Barrikaden
IV Sowjetische Okkupation, Wiederhergestellte Unabhängigkeit
1991 m. sausį Latvijos nepriklausomybės priešininkai bandė sustabdyti nepriklausomybės atkūrimo procesą ir nuversti teisėtą Latvijos Respublikos valdžią. Siekiant atsispirti tokiems agresyviems veiksmams, aplink daugelį strategiškai svarbių pastatų buvo pastatytos užtvaros, o juos saugoti buvo dislokuota daug gyventojų. Dėl plataus visuomenės įsitraukimo nepriklausomybės priešininkų bandymas perimti valdžią žlugo. 1991 m. sausio mėn. barikados yra puikus tarptautinės reikšmės nesmurtinio pasipriešinimo pavyzdys.
Pasinaudodama devintojo dešimtmečio antroje pusėje SSRS vykdytomis politinėmis reformomis, Baltijos šalių visuomenė aiškiai išreiškė norą atkurti Baltijos valstybių nepriklausomybę. 1988 metais Baltijos šalyse (Latvijoje – Latvijos liaudies frontas arba LTF) įsikūrė populiarūs judėjimai, kurie netrukus paskelbė, kad pagrindinis jų tikslas – Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimas. Latvijoje LTF laimėjo 1990 m. kovo–balandžio mėn. vykusius rinkimus, kurie leido priimti 1990 m. gegužės 4 d. Nepriklausomybės deklaraciją, palaikant daugiau nei du trečdalius deputatų. Nepaisant pergalės rinkimuose ir deklaracijos priėmimo, SSRS centrinė valdžia nepripažino Nepriklausomybės deklaracijos 1990 metų gegužės 14 dieną SSRS prezidentas M.Gorbačiovas pasirašė dekretą, kuriuo Baltijos šalių Nepriklausomybės deklaracijos buvo paskelbtos neteisėtomis.
Nepaisant M. Gorbačiovo pažadų nenaudoti smurtinių metodų valdžioms Baltijos šalyse, Lietuvoje ir Latvijoje keisti, 1991 metų sausį įvyko SSRS kariuomenės ir vidaus reikalų organų išpuoliai prieš vietos valdžios institucijas ir strateginius objektus. Padėties paaštrėjimas Latvijoje pasiekė aukščiausią eskalacijos tašką tarp 14 ir 20 d. sausį, kai buvo periodiškai sovietų specialiųjų pajėgų atakos prieš Latvijos valdžios institucijas. Per šiuos išpuolius žuvo ir kariškiai, ir civiliai. Aktyvus visuomenės įsitraukimas, blokuojant patekimą į valstybės valdymo institucijas ir strateginius objektus (barikadas), sužlugdė bandymą nuversti teisėtą Latvijos Respublikos valdžią.
1991 m. sausio mėn. kovoje su agresoriais buvo sumaniai panaudoti nesmurtinio pasipriešinimo metodai. Vyriausybės ir Latvijos nacionalinio išsivadavimo fronto prašymu aplink valstybei svarbias vietas buvo skubiai įrengtos barikados, kurias saugojo neginkluoti civiliai. Įrengiant barikadas dalyvavo gyventojai iš visos Latvijos, atvyko kaimo regionų atstovai su sunkiąja žemės ūkio, miško ruošos ir kt. Buvo organizuojamos dalyvių budėjimo pamainos ir, esant reikalui, užtikrinamas reguliarus dalyvių keitimas. Savanoriai atvežė maistą, buvo įrengti medicinos pagalbos punktai su budinčiais medikais. Barikadose tiesiogiai dalyvavo apie 40-50 tūkstančių žmonių, o netiesiogiai įvairiuose mitinguose – keli šimtai tūkstančių gyventojų. Kiekviename objekte buvo statomos užtvaros pagal realią situaciją. Statant barikadas aplink Ministrų Tarybos pastatą, buvo naudojami ir sunkiasvoriai sunkvežimiai, pastatyti sandarioje kolonoje, ir mediena.
Nepaisant to, kad Persijos įlankos karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo dar barikadų laikais, Rygos įvykiai nuaidėjo visame pasaulyje. Rusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Borisas Jelcinas paragino karius ir karininkus nedalyvauti smurtinėse akcijose prieš Baltijos respublikų gyventojus. Sausio 20 dieną Maskvoje vyko mitingas, kuriame dalyvavo apie 100 000 žmonių, išreiškusių paramą Baltijos šalims. SSRS pripažino Baltijos šalių nepriklausomybę tik tada, kai po 1991 metų rugpjūčio pučo Maskvoje faktiškai žlugo. 1991 metų barikadiniai įvykiai yra vienas iš Latvijos nepriklausomybės atgavimo simbolių. Po Nepriklausomybės atkūrimo vyksta platūs barikadų atminimo renginiai. Barikadų dalyviai apdovanoti atminimo ženklais. Nuo 2001 m. 1991 m. barikadų muziejus veikia adresu Krāmu g. 3, Ryga.
Weitere Informationsquellen
www.mk.gov.lv/simtgade/Kelyje į Latvijos valstybę
100 įvykių Latvijos istorijoje, žmonės ir procesai 1918-2018 m. Latvijos žiniasklaida
Zugehörige Zeitleiste
Zugehörige Objekte
Ein Gedenkstein erinnert an die Barrikaden von 1991
Das erste Gedenkschild in Lettland zur Erinnerung an die Zeit der Barrikaden von 1991 wurde von Jānis Sprudzāns aus Valmieri im Einzelunternehmen für Granitprodukte hergestellt, der Sockel wurde von SIA "Grods" geschaffen. Der Autor der Idee des Denkmals war der Polizeimajor von Valmiera Aleksandrs Melngārs (1954-2014), der während der Ereignisse im Januar 1991 in Riga eine Gruppe von Valmiera-Milizionären anführte. Die Skizzen und das Design des Gedenkzeichens wurden von Dainis Saulītis erstellt. Eröffnet am 24. Januar 2002. Ursprünglich wurde das Denkmal an der Ecke der Rīgas- und Grants-Straße auf dem Grundstück eines Privatbesitzers aufgestellt, später im Jahr 2010 wurde es in das gegenüberliegende Gebäude der Vidzeme-Regionalverwaltung der Staatspolizei verlegt.
![1991. gada barikāžu atceres piemiņas akmens Rīgas ielā Valmierā. Avots: Valmiera [ilustrēts izdevums], izdevusi apgāds Jumava, 2008. - 87.lpp. Autors Nils Smelteris.](/g/Poi/00540/Dzelzcela-tilts-Valmiera_1922g2.jpg?size=260)
Museum der Barrikaden von 1991
Das Museum liegt in der Rigaer Altstadt in der Nähe des Domes. Mit seiner Gründung 2001 sollten die Zeitzeugnisse der Ereignisse von 1991 in Lettland bewahrt werden. Auch eine virtuelle Museumstour ist verfügbar. Im Januar 1991 schossen sowjetische Armeeangehörige in Litauen auf Menschen, die sich am Fernsehturm in Vilnius versammelt hatten und fuhren mit Panzern in die Menschenmenge. In Riga versammelten sich daraufhin aus Solidarität mit den Litauern rund 500 000 Menschen, auch um ihre Bereitschaft zu bekunden, den eingeschlagenen Weg der staatlichen Unabhängigkeit Lettlands fortzusetzen. Um Ähnliches in Lettland zu verhindern, begannen die Menschen, in den engen Straßen der Rigaer Altstadt Barrikaden zu errichten, um mögliche Übergriffe der Sowjetarmee zu verhindern. Darüber hinaus wurden nicht nur in Riga, sondern auch andernorts in Lettland an verschiedenen strategisch wichtigen Punkten Barrikaden errichtet. Rund 50 000 Menschen aus ganz Lettland nahmen an den Barrikadentagen teil. Die Barrikadenereignisse mündeten in einer Volksbewegung, die wesentlich zur Wiederherstellung der lettischen Staatlichkeit beitrug. Sie wurden zu einem leuchtenden Beispiel für gewaltlosen Widerstand.
Ständige Ausstellung der Heimatforschung in der Gemeinde Vaidava
Das Hotel liegt im Vaidava Kultur- und Handwerkszentrum.
Es gibt eine Ausstellung, die der Erinnerung an die Deportationen von 1949 sowie der Teilnahme der Rigaer an den Barrikaden im Januar 1991 in Riga gewidmet ist. In der Ausstellung sind auch Zeugnisse der Weltkriege (hauptsächlich Drucksachen) zu sehen.
Natur- und historische Gegenstände, Gutshöfe, Bildungsgeschichte, Kultur, bemerkenswerte Persönlichkeiten, Materialien aus der Kolchoszeit, Haushaltsgegenstände, Geldscheine, Zeitungen, Zeitschriften über die Gemeinde Vaidava.
Zugehörige Geschichten
Vaidavai ant barikadų
2020 m., belaukiant 1991 m. barikadų 30-mečio, Vismants Priedītė dalijasi vietos gyventojų dalyvavimo šiuose istoriniuose įvykiuose istorija.
Kocēniečio Tālavo Megnio prisiminimai apie įvykius 1991 m. barikadose Rygoje
Kocēniečio Tālavo Megnio prisiminimai apie įvykius 1991 m. barikadų Rygoje.
„Sausio 13 dieną apie 40 kocėnų gyventojų organizuotai išvyko iš kolūkio į demonstraciją Rygoje autobusu „Laz“, kurį vairavo Vitalijus Sprukts, ir mikroautobusu „Latvija“, kurį vairavo Jānis Grava.
Po demonstracijos, susitikę prie autobusų, kelis kartus per radiją išgirdome Latvijos liaudies fronto raginimą galintiems pasilikti Rygoje ir ginti strategiškai svarbius objektus, kad jų gaudymas būtų apsunkintas, panašiai kaip atsitiko Vilniaus televizijoje. Šiuos kadrus, kuriuos Podnieks nufilmavo prieš išvykdami į Rygą, matėme.
From Rezekne to the 1991 barricades
The narrators describe the moods and personal experiences of the Barricade period. Memories illustrate well how information can reach the people of Latvia throughout its territory.