Vaidavai ant barikadų
2020 m., belaukiant 1991 m. barikadų 30-mečio, Vismants Priedītė dalijasi vietos gyventojų dalyvavimo šiuose istoriniuose įvykiuose istorija.
Dalyvių žygis ginti barikadų prasidėjo sausio 14-osios rytą, kai į Rygą išvyko pirmoji sargybinių savanorių grupė.
Vežimą organizavo kolūkio „Vaidava“ valdybos pirmininkas Guntis Pīrāgs, Latvijos liaudies fronto Vaidavos grupės vadovas, statybų vadovas Arnis Urbāns, o rėmė Vaidavos parapijos TDP vykdomojo komiteto pirmininkas Modris Karselis.
Barikadų sargybinių išvykimas į sostinę buvo glaudžiai derinamas su Latvijos išlaisvinimo armijos Valmieros rajono skyriaus vadovybe, o jiems atvykus į Rygą – su barikadų organizavimo centro vadovais. Barikadų sargybinius pamainomis vežė komunaliniai vairuotojai Uldis Paltiņš ir Valdis Jansons. Kolūkio sunkioji žemės ūkio technika į Rygą nenukeliavo.
Dalyvavimas barikadų gynyboje sausio 14–26 dienomis buvo įsitikinimo, o ne prievartos priemonė. Kasdien į Rygą keliaudavo daugiau nei 30 žmonių. Išvykimas į 24 valandų pamainą buvo 20.00 val. Į barikadas eidavo įvairių profesijų žmonės. Aktyviai dalyvavo kolūkio vairuotojai ir mechanikai, elektrikai, keramikai dirbantys žmonės, Vaidavos devynmetės mokyklos ir Vaidavos specialiosios internatinės mokyklos mokytojai, kitų profesijų darbuotojai. Daugelis vaidaviečių ginti barikadų ėjo ne kartą, 4-5 kartus.
Pagrindinė vaidaviečių veiklos sritis buvo Latvijos Respublikos Ministrų Tarybos pastato apsauga. Taip pat du kartus budėjo prie Latvijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos. Užduotis Nepriklausomybės priešininkų puolimo atveju buvo suformuoti žmogaus skydą su sunkiąja technika, išdėstyta už namo priekio, taip pat stebėti transporto ir žmonių judėjimą bei susekti įtartinus asmenis – galimus provokatorius. Kiekvienos pamainos budėjimo trukmė buvo 24 valandos. Po kruvinų sausio 20-osios įvykių keli Vaidavos gyventojai paaukojo kraujo sužeistųjų gydymui.
Istorikas Vismants Priedīte
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Vaidavos parapijos kraštotyros nuolatinė ekspozicija
Įsikūręs Vaidavos kultūros ir amatų centre.
Eksponuojama paroda, skirta 1949 m. trėmimų atminimui, taip pat Vajdaviečių dalyvavimui Rygos barikadose 1991 m. sausį. Parodoje taip pat eksponuojami pasaulinių karų įrodymai (daugiausia spausdinta medžiaga).
Gamtos ir istorijos objektai, dvarai, švietimo istorija, kultūra, žymūs žmonės, kolūkio laikų medžiaga, namų apyvokos rakandai, banknotai, laikraščiai, žurnalai apie Vaidavos parapiją.
1991 m. barikadų muziejus
Muziejus yra Senojoje Rygoje, netoli Rygos katedros. Jis buvo įkurtas 2001 m., siekiant išsaugoti istorinius 1991 m. įvykių Latvijoje įrodymus. Taip pat galima virtualiai aplankyti muziejų. 1991 m. sausį Lietuvoje Sovietų armija apšaudė prie Vilnios televizijos bokšto susirinkusius žmones ir tankais įvažiavo į minią. Reaguodama į šiuos įvykius, Rygoje buvo surengta apie 500 000 žmonių demonstracija, kuria siekta parodyti paramą lietuviams ir Latvijos žmonių pasirengimą tęsti kovą už Latvijos nepriklausomybę. Siekdami užkirsti kelią panašiems įvykiams Latvijoje, gyventojai pradėjo statyti barikadas siaurose Senosios Rygos gatvėse, kad užkirstų kelią galimiems Sovietų armijos išpuoliams prieš barikadų gynėjus. Šios barikados taip pat buvo kuriamos įvairiuose strateginiuose objektuose ne tik Rygoje, bet ir visoje Latvijoje. Ginant barikadas dalyvavo apie 50 000 žmonių iš visos Latvijos. Barikados buvo populiarus judėjimas, padėjęs atgauti Latvijos nepriklausomybę. Tai puikus nesmurtinio pasipriešinimo pavyzdys viso pasaulio istorijoje.
