Barikados
IV Sovietų okupacija, Atkurta Nepriklausomybė

1991 m. sausį Latvijos nepriklausomybės priešininkai bandė sustabdyti nepriklausomybės atkūrimo procesą ir nuversti teisėtą Latvijos Respublikos valdžią. Siekiant atsispirti tokiems agresyviems veiksmams, aplink daugelį strategiškai svarbių pastatų buvo pastatytos užtvaros, o juos saugoti buvo dislokuota daug gyventojų. Dėl plataus visuomenės įsitraukimo nepriklausomybės priešininkų bandymas perimti valdžią žlugo. 1991 m. sausio mėn. barikados yra puikus tarptautinės reikšmės nesmurtinio pasipriešinimo pavyzdys.

Pasinaudodama devintojo dešimtmečio antroje pusėje SSRS vykdytomis politinėmis reformomis, Baltijos šalių visuomenė aiškiai išreiškė norą atkurti Baltijos valstybių nepriklausomybę. 1988 metais Baltijos šalyse (Latvijoje – Latvijos liaudies frontas arba LTF) įsikūrė populiarūs judėjimai, kurie netrukus paskelbė, kad pagrindinis jų tikslas – Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimas. Latvijoje LTF laimėjo 1990 m. kovo–balandžio mėn. vykusius rinkimus, kurie leido priimti 1990 m. gegužės 4 d. Nepriklausomybės deklaraciją, palaikant daugiau nei du trečdalius deputatų. Nepaisant pergalės rinkimuose ir deklaracijos priėmimo, SSRS centrinė valdžia nepripažino Nepriklausomybės deklaracijos 1990 metų gegužės 14 dieną SSRS prezidentas M.Gorbačiovas pasirašė dekretą, kuriuo Baltijos šalių Nepriklausomybės deklaracijos buvo paskelbtos neteisėtomis.

Nepaisant M. Gorbačiovo pažadų nenaudoti smurtinių metodų valdžioms Baltijos šalyse, Lietuvoje ir Latvijoje keisti, 1991 metų sausį įvyko SSRS kariuomenės ir vidaus reikalų organų išpuoliai prieš vietos valdžios institucijas ir strateginius objektus. Padėties paaštrėjimas Latvijoje pasiekė aukščiausią eskalacijos tašką tarp 14 ir 20 d. sausį, kai buvo periodiškai sovietų specialiųjų pajėgų atakos prieš Latvijos valdžios institucijas. Per šiuos išpuolius žuvo ir kariškiai, ir civiliai. Aktyvus visuomenės įsitraukimas, blokuojant patekimą į valstybės valdymo institucijas ir strateginius objektus (barikadas), sužlugdė bandymą nuversti teisėtą Latvijos Respublikos valdžią.

1991 m. sausio mėn. kovoje su agresoriais buvo sumaniai panaudoti nesmurtinio pasipriešinimo metodai. Vyriausybės ir Latvijos nacionalinio išsivadavimo fronto prašymu aplink valstybei svarbias vietas buvo skubiai įrengtos barikados, kurias saugojo neginkluoti civiliai. Įrengiant barikadas dalyvavo gyventojai iš visos Latvijos, atvyko kaimo regionų atstovai su sunkiąja žemės ūkio, miško ruošos ir kt. Buvo organizuojamos dalyvių budėjimo pamainos ir, esant reikalui, užtikrinamas reguliarus dalyvių keitimas. Savanoriai atvežė maistą, buvo įrengti medicinos pagalbos punktai su budinčiais medikais. Barikadose tiesiogiai dalyvavo apie 40-50 tūkstančių žmonių, o netiesiogiai įvairiuose mitinguose – keli šimtai tūkstančių gyventojų. Kiekviename objekte buvo statomos užtvaros pagal realią situaciją. Statant barikadas aplink Ministrų Tarybos pastatą, buvo naudojami ir sunkiasvoriai sunkvežimiai, pastatyti sandarioje kolonoje, ir mediena.

Nepaisant to, kad Persijos įlankos karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo dar barikadų laikais, Rygos įvykiai nuaidėjo visame pasaulyje. Rusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Borisas Jelcinas paragino karius ir karininkus nedalyvauti smurtinėse akcijose prieš Baltijos respublikų gyventojus. Sausio 20 dieną Maskvoje vyko mitingas, kuriame dalyvavo apie 100 000 žmonių, išreiškusių paramą Baltijos šalims. SSRS pripažino Baltijos šalių nepriklausomybę tik tada, kai po 1991 metų rugpjūčio pučo Maskvoje faktiškai žlugo. 1991 metų barikadiniai įvykiai yra vienas iš Latvijos nepriklausomybės atgavimo simbolių. Po Nepriklausomybės atkūrimo vyksta platūs barikadų atminimo renginiai. Barikadų dalyviai apdovanoti atminimo ženklais. Nuo 2001 m. 1991 m. barikadų muziejus veikia adresu Krāmu g. 3, Ryga.