Barikados
IV Sovietų okupacija, Atkurta Nepriklausomybė

Pirmąjį memorialą Latvijoje, skirtą 1991 m. barikadų laikotarpiui atminti, savo granito gaminių individualioje įmonėje pagamino Valmieros gyventojas Jānis Sprudzāns, o pamatus sukūrė SIA „Grods“. Memorialo idėjos autorius buvo Valmieros policijos majoras Aleksandras Melngāršas (1954–2014), vadovavęs Valmieros policijos pareigūnų grupei 1991 m. sausio įvykių Rygoje metu. Memorialinio ženklo eskizus ir dizainą sukūrė Dainis Saulītis. Jis buvo atidengtas 2002 m. sausio 24 d. Iš pradžių memorialinis ženklas buvo pastatytas Rygos ir Granto gatvių kampe privačioje žemėje, o vėliau, 2010 m., perkeltas į priešais esantį Valstybinės policijos Vidžemės regiono administracijos pastatą.

Muziejus yra Senojoje Rygoje, netoli Rygos katedros. Jis buvo įkurtas 2001 m., siekiant išsaugoti istorinius 1991 m. įvykių Latvijoje įrodymus. Taip pat galima virtualiai aplankyti muziejų. 1991 m. sausį Lietuvoje Sovietų armija apšaudė prie Vilnios televizijos bokšto susirinkusius žmones ir tankais įvažiavo į minią. Reaguodama į šiuos įvykius, Rygoje buvo surengta apie 500 000 žmonių demonstracija, kuria siekta parodyti paramą lietuviams ir Latvijos žmonių pasirengimą tęsti kovą už Latvijos nepriklausomybę. Siekdami užkirsti kelią panašiems įvykiams Latvijoje, gyventojai pradėjo statyti barikadas siaurose Senosios Rygos gatvėse, kad užkirstų kelią galimiems Sovietų armijos išpuoliams prieš barikadų gynėjus. Šios barikados taip pat buvo kuriamos įvairiuose strateginiuose objektuose ne tik Rygoje, bet ir visoje Latvijoje. Ginant barikadas dalyvavo apie 50 000 žmonių iš visos Latvijos. Barikados buvo populiarus judėjimas, padėjęs atgauti Latvijos nepriklausomybę. Tai puikus nesmurtinio pasipriešinimo pavyzdys viso pasaulio istorijoje.

Įsikūręs Vaidavos kultūros ir amatų centre.

Eksponuojama paroda, skirta 1949 m. trėmimų atminimui, taip pat Vajdaviečių dalyvavimui Rygos barikadose 1991 m. sausį. Parodoje taip pat eksponuojami pasaulinių karų įrodymai (daugiausia spausdinta medžiaga).

Gamtos ir istorijos objektai, dvarai, švietimo istorija, kultūra, žymūs žmonės, kolūkio laikų medžiaga, namų apyvokos rakandai, banknotai, laikraščiai, žurnalai apie Vaidavos parapiją.

Domo aikštės svarbą Atbudimo laikotarpiu daugiausia lėmė dvi aplinkybės – ji buvo įsikūrusi visai šalia Latvijos SSR Aukščiausiosios Tarybos pastato, taip pat tai, kad aikštėje yra Latvijos radijo pastatas. Domo aikštėje buvo rengiami įvairūs veiksmai, kurių metu Aukščiausiajai Tarybai buvo keliami reikalavimai, pavyzdžiui, 1989 m. liepos 26 d. Latvijos darbo federacija surengė mitingą, kuriame dalyvavo 60 000 žmonių, reikalaudama, kad Aukščiausioji Taryba priimtų Suvereniteto deklaraciją. Būtent šiame mitinge buvo iškeltas tuo metu populiarus šūkis „Kažkas praeityje, bet laisvoje Latvijoje“.

Kupolo aikštė buvo pagrindinė barikadų gynėjų susibūrimo vieta 1991 m. sausį, saugojusi Aukščiausiąją Tarybą ir Radijo rūmus. Barikadų gynėjai šildėsi prie laužų. Jie taip pat apsistojo Radijo rūmuose ir Kupolo bažnyčioje. Bažnyčioje buvo įrengta pirmosios pagalbos stotis, vyko pamaldos. Vakarais aikštėje improvizuotoje scenoje koncertavo populiarios roko grupės. Kiekvienais metais Kupolo aikštėje rengiami barikadų minėjimo renginiai.

Netoli Domo aikštės, Krāmu gatvėje 3, yra 1991 m. barikadų muziejus. 2018 m. sausio 13 d. Domo bažnyčioje buvo atidengtas menininkų Krišo ir Dzintaro Zilgalvjų vitražas „Su aistra už laisvą Latviją“ – dedikacija 1991 m. barikadoms ir Latvijos nepriklausomybei.

Buvusiuose Vidžemės riterių namuose nuo 1922 m. įsikūręs Latvijos parlamentas. Sovietų okupacijos metu čia buvo įsikūręs pseudoparlamentas – Latvijos SSR Aukščiausioji Taryba. 1990 m. kovo mėn. vykusiuose Aukščiausiosios Tarybos rinkimuose pagrindinis klausimas buvo Latvijos valstybinės nepriklausomybės atkūrimas. Tai buvo padaryta laikantis Latvijos liaudies fronto pozicijos, kuri teigė, kad realiau tai padaryti pasinaudojant esamomis SSRS valdžios struktūromis. Norint laimėti kvalifikuotą balsavimą Aukščiausiojoje Taryboje, reikėjo 134 balsų.

1990 m. gegužės 4 d. Latvijos TSR Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją „Dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo“. Už jos priėmimą balsavo 138 deputatai, 1 susilaikė, tačiau 57 deputatai, pasisakę už Latvijos likti SSRS sudėtyje, balsavime nedalyvavo. Priėmus deklaraciją, Latvijos teritorijoje buvo atkurta 1922 m. Konstitucija, tačiau iki naujos Konstitucijos redakcijos priėmimo jos galiojimas buvo sustabdytas, išskyrus pirmuosius tris Konstitucijos straipsnius. Toks pereinamasis laikotarpis buvo nustatytas iki Latvijos Respublikos Saeimos sušaukimo. Gegužės 4 d. minima Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo diena.

1990 m. gegužės 15 d. nepriklausomybės priešininkai, pasitelkę civiliais drabužiais apsirengusius karo kadetus, bandė užimti Aukščiausiąją Tarybą, tačiau spontaniškai susiorganizavę Politechnikos instituto ir Kūno kultūros instituto studentai atrėmė puolimą. Antrąjį bandymą pulti Aukščiausiąją Tarybą sustabdė milicija (OMON dalinys, kuris 1990 m. birželį atsisakė paklusti Latvijos Respublikos vyriausybei ir tapo pagrindine nepriklausomybės priešininkų smogiamąja jėga).

Aukščiausioji Taryba 1991 m. sausį buvo vienas svarbiausių barikadų apsaugos taškų. Jos prieigos buvo aptvertos gelžbetonio blokais, ir šios apsauginės konstrukcijos ten buvo iki nesėkmingo perversmo Maskvoje 1991 m. rugpjūčio 19–21 d. Sovietų Sąjungos desantininkams ir OMON kovotojams nepavyko užimti Aukščiausiosios Tarybos, o jos deputatai tęsė savo darbą. Rugpjūčio 21 d., 13 val., keturi OMON šarvuočiai įžengė į Domo aikštę ir liko ten iki 14 val. 10 min., bandydami įbauginti deputatus, kurie tuo metu (13 val.) priėmė Konstitucinį įstatymą dėl Latvijos Respublikos valstybinio statuso (už balsavo 111 deputatų, 13 – prieš). Tai panaikino 1990 m. gegužės 4 d. nustatytą pereinamąjį laikotarpį, skirtą de facto atkurti valstybės valdžią Latvijos Respublikoje, ir Latvija atgavo visišką nepriklausomybę. 2007 m. prie Saeimos rūmų Jėkabos gatvėje buvo atidaryta 1991 m. sausio barikadų atminimo vieta, o 2000 m., minint Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 30-ąsias metines, prie pagrindinio Saeimos įėjimo buvo įrengta atminimo lenta su užrašu: „Šiame pastate 1990 m. gegužės 4 d. Aukščiausiosios Tarybos deputatai priėmė deklaraciją dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo“.

Bastėjokalnio apylinkėse yra keletas barikadų laikų memorialinių vietų. Aikštė, esanti Smilšu ir Torņa gatvių sankryžoje, priešais Parako bokštą, 2016 m. buvo pavadinta 1991 m. Barikadų aikšte. Čia dislokuota sunkioji technika saugojo Senąją Rygą nuo įsiveržimo į strategiškai svarbią vietą. Netoliese esančiame Latvijos karo muziejuje buvo įsikūręs pirmasis barikadų stulpas.

1991 m. sausio 20 d. Bastejkalns apylinkėse įvyko OMON išpuolis prieš Vidaus reikalų ministeriją, nusinešęs kelių žmonių gyvybes. Kanalo pakrantės žalumose, priešais Bastejkalnsą, tose vietose, kur aukos buvo mirtinai sužeistos, pastatyti memorialai – akmenys milicijos leitenantui Vladimirui Gamanovičiui, vidaus reikalų departamento inspektoriui Sergejui Kononenko, Rygos kino studijos direktoriui Andriui Slapiniui, moksleiviui Edijui Riekstiniui ir nušauto vaizdo operatoriui Gvido Zvaigznesui, žuvusiems vasario 5 d. Yra versija, kad šauliai buvo ne tik OMON nariai, bet ir kokia nors „trečioji jėga“ – arba iš specialiojo dalinio „Alfa“, arba SSRS valstybės saugumo komiteto darbuotojai iš Maskvos, kurie išprovokavo OMON išpuolį prieš Vidaus reikalų ministeriją.

Kanalo pakrantės soduose taip pat pastatytas atminimo akmuo 1991 m. rugpjūčio 19 d. aukai Raimondui Salminiui, kurį riaušių policija nušovė netoli Rygos miesto policijos nuovados pastato Aspazijas bulvaro ir 13-osios gatvės sankryžoje. 2014 m. prie buvusio Vidaus reikalų ministerijos pastato Rainio bulvaro ir Reimersos gatvės kampe buvo įrengta atminimo lenta, skirta 1991 m. sausio 20 d. išpuolio prieš Vidaus reikalų ministeriją aukoms atminti.

Laisvės paminklas buvo vienas iš centrinių simbolinių Atgimimo įvykių taškų. 1987 m. birželio 14 d. žmogaus teisių grupė „Helsinki-86“ surengė nesankcionuotą viešą gėlių padėjimo ceremoniją prie Laisvės paminklo. Po dviejų mėnesių, rugpjūčio 23 d., „Helsinki-86“ paragino surengti mitingą prie Laisvės paminklo, minint 48-ąsias Hitlerio ir Stalino pakto, pasirašyto 1939 m. rugpjūčio 23 d., metines. Šio mitingo metu sovietų policija sumušė ir suėmė demonstrantus. Vėlesniais metais gėlių padėjimo ceremonijos prie Laisvės paminklo tapo visų didesnių demonstracijų ir kitų masinių renginių dalimi.

Įsikūręs Rygos centre, Laisvės aikštėje.

Laisvės paminklas yra vienas iškiliausių Latvijos istorijos, architektūros ir meno paminklų. Pastatytas pagal Kārlio Zālės projektą visuomenės aukomis. Jis buvo atidengtas 1935 m. kaip Latvijos žmonių laisvės ir meilės tėvynei simbolis. Kartu su Rygos brolių kapinių ansambliu jis yra vienas vertingiausių monumentaliosios architektūros ir skulptūros pavyzdžių.

Laisvės paminklas išreiškia Latvijos kultūros etines ir estetines vertybes. Simboliai atspindi filosofinę laisvės esmę ir Latvijos tautos istorines idėjas apie kovos už nepriklausomybę etapus. Jie nurodo į fizinės ir dvasinės stiprybės įsikūnijimą. Herojiška kalba pasakoja apie Latvijos žmones kaip savarankiškus, aktyvius istorijos kūrėjus ir savo likimo lėmėjus.

Jo vietoje iš pradžių stovėjo paminklas Rusijos carui Petrui I. Pirmojo pasaulinio karo metu jis buvo išardytas ir laivu nugabentas į Petrogradą. Laivą torpedavo vokiečių povandeninis laivas, ir jis nuskendo prie Estijos Vormsi salos. Sovietų okupacinis režimas kelis kartus planavo nugriauti Laisvės paminklą, tačiau to neįvyko.

Šiandien galite pamatyti vieną iš Latvijos simbolių ir stebėti kariuomenės garbės sargybos tradicijas.

Ant kanalo kranto, šalia Laisvės paminklo, sukurtas taktilinis Laisvės paminklas. Šią ypatingą bronzinę miniatiūrą 1:50 masteliu sukūrė skulptorius Ivaras Miķelsonsas.

1991. gada janvārī viens no Latvijas neatkarības pretinieku mērķiem bija neitralizēt pēc 1990. gada 4. maija Neatkarības deklarācijas pieņemšanas izveidoto Ivara Godmaņa vadīto Latvijas Republikas valdību. Promaskaviskajiem spēkiem 1991. gada 9. janvārī izdevās panākt Kazimiras Prunskienes valdības atkāpšanos Lietuvā, mobilizējot savus piekritējus protestiem pret mazumtirdzniecības cenu paaugstināšanu. 10. janvārī ar tādu pat aizbildinājumu iepretim Ministru padomei notika Interfrontes organizēts mītiņš. Tajā ap 10 000 dalībnieku pieprasīja I. Godmaņa valdības atkāpšanos un mēģināja ielauzties ēkā. Milicijai izdevās novērst šādus mēģinājumus. Valdība un Augstākā padome demonstrēja vienotu pozīciju, un valdība neatkāpās.

Pēc traģiskajiem notikumiem Viļņā 13. janvārī, Ministru padomes ēka bija viens no pirmajiem objektiem, ap kuru sāka veidot barikādes, kas sastāvēja no dzelzsbetona bluķiem, baļķiem, smilšu maisiem un smagajām automašīnām un traktoriem. Pēc 1991. gada puča sakāves 25. augusta rītā tika demontēts iepretim LPSR Ministru padomei esošais Ļeņina piemineklis.

Piemiņas vieta „Barikāde” izveidota Ulbrokā, Rīgas-Ērgļu šosejas malā pie Piķurgas upītes tiltiņa, kur 1991. gada janvārī atradās divi barikāžu posteņi. Viens, kas sargāja Rīgas robežu un otrs, kas apsargāja Latvijas Radio torni Ulbrokā. Janvāra notikumu gaitā tieši radio bija galvenais informācijas iegūšanas veids, tādēļ bija svarīgi nepieļaut radiosakaru pārtraukšanu. 125 metrus augsto radiotorni, ko izmantoja Latvijas Radio programmu raidīšanai vidējo viļņu diapazonā, ieradās sargāt gan vietējie Ulbrokas iedzīvotāji, gan kaimiņi no Garkalnes, Ādažiem, Tīnūžiem un Ropažiem.

1991. gada 11. novembrī atklātā un tēlnieka Ulda Sterģa darinātā vertikāli novietotā akmens bluķa “Barikāde” divās šķautnēs iecirsts teksts “Ulbroka.1991.I”. Katru gadu 20. janvārī šajā vietā notiek 1991. gada janvāra Barikādēm veltīti piemiņas pasākumi. 2003. gadā 33 Stopiņu pagasta iedzīvotājiem šeit pasniedza valdības apbalvojumu - Barikāžu dalībnieka piemiņas medaļu.  2024. gadā Ulbrokas bibliotēka ir izveidojusi virtuālo izstādi “Barikādes Ulbrokā. 1991. gada janvāris".