Kalėdų mūšių muziejus Muziejus
42
Muziejus, įsikūręs sodyboje „Mangaļi“ Jelgavos apylinkėse, Valgundės seniūnijoje, yra Latvijos karo muziejaus filialas. Jis atidarytas 2005 m. toje vietoje, kurioje per Pirmąjį pa saulinį karą vyko Kalėdų mūšiai. Šiose vietose iki šiol tebėra išlikę išskirtiniai Pirmojo pasaulinio karo įtvirtinimai. Kalėdų mūšių muziejaus ekspozicija yra įrengta autentiškoje vieto je po atviru dangumi. Čia galima pamatyti rekonstruotą įtvirtinimų sistemos fragmentą – lauko slėptuvę ir dalį pir mosios vokiečių gynybos linijos, vadinamos „vokiečių pyli mu“. Tai vienintelis tokio pobūdžio objektas Baltijos šalyse. Kalėdų mūšiai – vienas žinomiausių ir dramatiškiausių Pir mojo pasaulinio karo įvykių Latvijoje. Jie užima ypatingą vietą latvių karo ir kultūros istorijoje. Intensyvūs mūšiai truko šešias dienos ir pareikalavo daug aukų. Šie įvykiai dažniau siai siejami su latvių šaulių puolimu prieš Vokietijos kariuo menę, vykusiu ypač atšiauriomis ir nepalankiomis žiemos sąlygomis. Tai buvo pirmas kartas, kai didelio masto puo limas vyko be artilerijos palaikymo. Šiuo metu muziejuje eksponuojami mūšių vietose rasti radi niai. Vidaus ekspozicija lankoma nustatytu laiku, o po atvi ru dangumi esančių įtvirtinimų ekspoziciją galima apžiūrėti kiekvieną dieną. Apylinkėse sudaryti turistiniai maršrutai ir įrengti pažintiniai takai.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
Oficiali Latvijos karo muziejaus svetainė. Prieiga per internetą: http://www.karamuzejs.lv/lv/zm.aspx [Žiūrėta: 2021-03-21].
Bērziņš, V. Latvijos šauliai: drama ir tragedija. Ryga: Latvijos istorijos instituto leidykla, 1995.
Edukacinės programos
Latvijos šaulys Kalėdų mūšiuose
Kalėdinių mūšių muziejuje – autentiškame Pirmojo pasaulinio karo mūšio lauke – padėsime jaunimui suprasti žmonių vaidmenį karo metu, kareivių kasdienybę ir jų dalyvavimą mūšiuose. Supažindindami su karine drausme ir atlikdami įvairias interaktyvias užduotis, skirtas komandos formavimui, sukursime emocijas, kurios privers jus susimąstyti. Po pamokos yra galimybė pasinaudoti laužaviete ir 7 km ilgio informaciniu pėsčiųjų taku per mūšio laukus muziejaus teritorijoje.
Jūsų komentarai
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusi istorija
Įrašas dienoraštyje apie momentą, kai kariai sužino apie pasiruošimą kalėdinėms kautynėms.
Latvių lankininkai ir jų karininkai apie mūšio pradžią buvo informuoti paskutinę akimirką. 5-ojo Žiemgalos latvių šaulių pulko puskarininkis Rudolfas Ivanovas savo dienoraštyje aprašė paskutinį vakarą prieš mūšio pradžią. Trumpas, bet ryškus ir autentiškas tekstas, parodantis labai svarbų kariui momentą – jis sužino apie mūšio dieną.
Gynybinių pozicijų formavimas.
Aprašyme apskritai nagrinėjama mūšio lauko įtvirtinimo problema. Jis sukurtas remiantis I pasaulinio karo patirtimi ir situacija, kai būtina organizuoti didelius įtvirtinimų kūrimo darbus.
Apie kalėdines kovas
Kalėdinės kautynės baigėsi sausio 11. Trečią mūšio dieną latvių šauliams pavyko užimti stipriai įtvirtintą vokiečių kariuomenės poziciją – Ložmetējkalni. Kalėdinių kovų kaina buvo labai didelė. Šimtai Latvijos ir kitų Rusijos armijos karių žuvo bandydami išmušti vokiečius iš savo pozicijų. Pasakotojas vaizdingai aprašo mūšio lauko scenas pasibaigus kalėdinėms kautynėms.
Šiuo metu Mangalių namų apylinkėse vyksta restauravimo darbai.