Generolas Rudolfas Bangerskis
I WW1, I Nepriklausomybės karai, Baltijos šalių nepriklausomybė, II WW2

Rudolfs_Bangerskis.jpg
Ģenerālis Rūdolfs Bangerskis. 1924/25. Avots: Polijas nacionālais arhīvs.

Rudolfas Bangerskis gimė 1878 07 21 Līčakroge, Taurupės valsčiuje. Mokėsi Zaubės pagrindinėje mokykloje ir Jaunjelgavos miesto mokykloje. 1895 metais įstojo į kariuomenę, tarnavo ir Rygoje, ir Sankt Peterburge.

1914 m., prasidėjus I pasauliniam karui, R. Bangerskis grįžo į 36-ąjį pėstininkų pulką kuopos vadu ir jau 1914 m. gruodį gavo kapitono laipsnį. 1915 m. rugpjūtį pradėjus formuoti latvių šaulių batalionus, R. Bangerskis buvo paskirtas 1-ojo Daugavgrivos latvių šaulių bataliono vadu. 1916 metų spalį R. Bangerskis buvo paaukštintas į pulkininkus leitenantus, o po dviejų mėnesių - į pulkininkus.

1916 m. gruodžio mėn. R. Bangerskis tapo laikinai einantis 2-ojo Rygos latvių šaulių pulko vadą, o Kalėdų kautynių metu – jungtinės latvių šaulių divizijos štabo viršininku „1917 m. sausio 17 d. mūšyje prie Ložmetējkalno Bangerskis asmeniškai vykdė žvalgybą ir vadovavo fronto ugniai. taip labai prisidėdamas prie priešo pozicijų atkovojimo“. Už šiuos nuopelnus 1923 metais R. Bangerskis buvo apdovanotas III laipsnio Latvijos Lāčplėsio karo ordinu Nr. 1627 m.

1924 metų vasarį R. Bangerskis pradėjo tarnybą Latvijos kariuomenėje su pulkininko laipsniu ir nuo 1924 m. gruodžio iki 1925 m. gruodžio ir nuo 1926 m. gruodžio iki 1928 m. sausio R. Bangerskis buvo karo ministras.

Karo ministras J. Balodis straipsnyje „Pagarba generolui R. Bangerskiui“ laikraštyje „Rīts“ Nr. 76 (1937 03 17) gyrė R. Bangerskį: „Jis buvo vienas iškiliausių latvių šaulių pulkų kūrėjų ir vadų garsiose kautynėse. Jo turtingi koviniai nuotykiai ir išgyvenimai bei didžiulis ryžtas mums atnešė negailestingumą ir rūpestį jos formavimas“.

Antrojo pasaulinio karo metais, vokiečių okupacijos metais 1942–1943 m., R. Bangerskis buvo savivaldos generalinio teisingumo direktorato referentas, vėliau ir Latvijos legiono generalinis inspektorius bei SS grupierius. 1945 metų vasario 20 dieną Potsdame (Vokietija) R. Bangerskis buvo išrinktas Latvijos nacionalinio komiteto prezidentu. Nuo 1945 metų birželio iki 1946 metų gruodžio R. Bangerskis buvo sulaikytas britų. Išėjęs į laisvę gyveno Oldenburge, Vokietijoje. Mirė 1958 metų vasario 25 dieną. Perlaidotas 1995 03 16 Rygoje, Brolių kapinėse.

Per savo karinę karjerą R. Bangerskis gavo Latvijos III laipsnio Lāčplės karo ordiną, II laipsnio Trijų žvaigždžių ordiną, Latvijos gynėjų kryžių, Prancūzijos Garbės legioną, Estijos Laisvės kryžių, Lietuvos I laipsnio Vito Kryžiaus ordiną, Rusijos Šv. Juris Sword, taip pat kiti aukšti apdovanojimai iš Latvijos, Estijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos.

Daugiau informacijos šaltinių

Šaltinis: Latvijos karo muziejus. Generolas Rudolfas Bangerskis (1878–1958). Prieiga: http://www.karamuzejs.lv/lv/Izstades/generali/generalis_BangerskisRudolfs.aspx [žiūrėta 2021 10 21]

Susijusios vietos

Kulkosvaidžio kalnas Tyrelio pelkėje

Kulkosvaidžio kalnas (Ložmetėjkalnas) yra Jelgavos apy linkėse, Valgundės seniūnijoje, šalia automagistralės A9. Tai Pirmojo pasaulinio karo mūšių vieta ir vienintelis vals tybinės reikšmės kultūrinis ir istorinis draustinis Latvijoje. Ložmetėjkalnas yra ant Ilgosios kopos, priklausančios Nor dekių–Kalnciemo kopagūbriui. Pavadinimas atsirado tais laikais, kai čia buvo įrengti neįveikiami Vokietijos kariuo menės įtvirtinimai, ginami sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Kalėdų mūšiai – vienas žinomiausių ir dramatiškiausių Pirmojo pasaulinio karo įvykių Latvijos istorijoje. 1917 m. Ložmetėjkalną puolė ir užėmė Rusijos kariuomenės latvių šaulių bei sibiriečių daliniai. Jie paėmė į nelaisvę apie 600 priešo karių ir užgrobė vertingų trofėjų. Patys šauliai tvirtino, kad būtent jie nusipelnė vadintis šios aukštumos užkariautojais. Kulkosvaidžio kalno (Ložmetėjkalno) apylinkėse yra išlikę atminimo ženklai ir kitų čia vykusių mūšių liudijimai. Kas met sausio mėnesį čia vyksta renginiai, skirti Kalėdų mūšių atminimui. Ši vieta tapo latvių šaulių didvyriškumo ir narsos simboliu. Čia pastatytas 27 m aukščio apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria Kalėdų mūšių vietos vaizdas.

Christmas battles memorial at Antinu Brethren Cemetery

Located in Babīte district, on the side of the road near the former Antiņi house and the old medicine warehouse.

The cemetery of Antiņi or Tīreļi soldiers was established during the First World War. The defense positions of the army of the Russian Empire were located in the area. In 1917, during the Christmas battles, the headquarters of the 5th Zemgale Latvian Rifle Regiment and an infirmary with a medicine warehouse were located nearby.

In the night of January 5, 1917, in the light of eight huge bonfires, 105 fighters of the 5th Zemgale Latvian Rifle Regiment were buried in military honor. They fell in battle against the German army or died from injuries. The funeral ceremony was led by Regiment Commander Jukums Vācietis. In later years, soldiers from other units of the Russian army were also buried in the cemetery. In 1925, a monument to the architect Eizen Laube was unveiled in the cemetery, and the territory was landscaped. Information about the 3,800 soldiers buried in the cemetery can be found in many places, but it must be assessed as unlikely and unverified.

 

 
Kalėdų mūšių muziejus

Muziejus, įsikūręs sodyboje „Mangaļi“ Jelgavos apylinkėse, Valgundės seniūnijoje, yra Latvijos karo muziejaus filialas. Jis atidarytas 2005 m. toje vietoje, kurioje per Pirmąjį pa saulinį karą vyko Kalėdų mūšiai. Šiose vietose iki šiol tebėra išlikę išskirtiniai Pirmojo pasaulinio karo įtvirtinimai. Kalėdų mūšių muziejaus ekspozicija yra įrengta autentiškoje vieto je po atviru dangumi. Čia galima pamatyti rekonstruotą įtvirtinimų sistemos fragmentą – lauko slėptuvę ir dalį pir mosios vokiečių gynybos linijos, vadinamos „vokiečių pyli mu“. Tai vienintelis tokio pobūdžio objektas Baltijos šalyse. Kalėdų mūšiai – vienas žinomiausių ir dramatiškiausių Pir mojo pasaulinio karo įvykių Latvijoje. Jie užima ypatingą vietą latvių karo ir kultūros istorijoje. Intensyvūs mūšiai truko šešias dienos ir pareikalavo daug aukų. Šie įvykiai dažniau siai siejami su latvių šaulių puolimu prieš Vokietijos kariuo menę, vykusiu ypač atšiauriomis ir nepalankiomis žiemos sąlygomis. Tai buvo pirmas kartas, kai didelio masto puo limas vyko be artilerijos palaikymo. Šiuo metu muziejuje eksponuojami mūšių vietose rasti radi niai. Vidaus ekspozicija lankoma nustatytu laiku, o po atvi ru dangumi esančių įtvirtinimų ekspoziciją galima apžiūrėti kiekvieną dieną. Apylinkėse sudaryti turistiniai maršrutai ir įrengti pažintiniai takai.

Daugavgrīva Fortress

Daugavgrīva Fortress (entry from Birzes street) is located on the Daugavgrīva Island where Buļļupe river joins the Daugava river. The fortress was built in the 17th century to defend from enemies moving in the direction of Riga, which was an important administrative, trade and production centre. Later it became the main fortification of the Latvian Army coastal defence with several support points. This defensive fortification system is one of the most valuable objects of Latvia's military heritage. This fortress has witnessed Latvian military history. For example, during the Crimean War (1853-1856) Latvian and Estonian gunboat crews were trained here. The main objective of these units was to protect local ports and the coast from attacks by the British navy. During World War I Daugavgrīva militiamen companies were formed here. These were the first Latvian combat units, which came even before the Latvian Riflemen. Nowadays it is possible to see the territory of the fortress. ‘Komētforts’ and the Seaside Nature Park are located nearby and Mangaļsala fortifications are on the other side of the Daugava river.

Brothers' Cemetery in Riga

Riga Brothers’ Cemetery is located in the northern district of Riga. The cemetery extends over an area of 9 ha and is the most outstanding and significant memorial ensemble in Latvia dedicated to the fallen Latvian soldiers. About 3,000 soldiers are buried here. The Brothers’ Cemetery was created during World War I after the first three Latvian Riflemen, who fell in Tīreļpurvs in the battle against the German Army, were buried here. Later Latvian soldiers who had died in other battles and wars would also be buried in the Brothers’ Cemetery. The memorial is based on the design of the sculptor Kārlis Zāle, and is the first memorial ensemble in Europe with such landscape, architecture and sculptural value. It uses elements typical to the Latvian landscape, traditional farmsteads, Latvian folklore and history that praise the characteristics of soldiers and tell the story of the way of the soldier. The memorial was unveiled in 1936 and it has three parts: ‘The Road of Though’ which is a 250 m long alley, ‘Terrace of Heroes’ with the Altar of the Sacred Flame and ensemble the Sacred Oak Grove, and the burial ground with the Latvian wall and a memorial of a mother with her fallen sons.

Susijusi istorija

Apie kalėdines kovas

Kalėdinės kautynės baigėsi sausio 11. Trečią mūšio dieną latvių šauliams pavyko užimti stipriai įtvirtintą vokiečių kariuomenės poziciją – Ložmetējkalni. Kalėdinių kovų kaina buvo labai didelė. Šimtai Latvijos ir kitų Rusijos armijos karių žuvo bandydami išmušti vokiečius iš savo pozicijų. Pasakotojas vaizdingai aprašo mūšio lauko scenas pasibaigus kalėdinėms kautynėms.

Apie Daugavgrivos tvirtovę

Pasakotojas aprašo įvykį Daugavgrivos tvirtovėje I pasaulinio karo metais, kai ją subombardavo vokiečių dirižablis. Tvirtovė buvo vienas iš strateginių objektų, išlaikęs savo svarbą iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.