Generolas Rudolfas Bangersky
I WW1, I Nepriklausomybės karai, Baltijos šalių nepriklausomybė, II Antrasis pasaulinis karas
Rūdolfas Bangerskis gimė 1878 m. liepos 21 d. Lyčakroge, Taurupės valsčiuje. Mokėsi Zaubės pradinėje mokykloje ir Jaunjelgavos miesto mokykloje. 1895 m. įstojo į kariuomenę, tarnavo Rygoje ir Sankt Peterburge.
1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, R. Bangerskis grįžo į 36-ąjį pėstininkų pulką kuopos vadu ir jau 1914 m. gruodį gavo kapitono laipsnį. Prasidėjus Latvijos šaulių batalionų formavimui, 1915 m. rugpjūtį R. Bangerskis buvo paskirtas 1-ojo Daugavgryvos Latvijos šaulių bataliono vadu. 1916 m. spalį R. Bangerskis buvo paaukštintas pulkininku leitenantu, o po dviejų mėnesių – pulkininku.
1916 m. gruodį R. Bangerskis tapo laikinai einančiuoju 2-ojo Rygos latvių šaulių pulko vado pareigas, o per Kalėdų mūšius – jungtinio Latvijos šaulių divizijos štabo viršininku. „1917 m. sausio 17 d. Ložmetējkalno mūšyje Bangerskis asmeniškai atliko žvalgybą ir išsiaiškino padėtį fronte, vadovavo pulkui durtuvų kovoje tiesioginės ir įnirtingos ugnies metu, tuo labai prisidėdamas prie priešo pozicijų atkovojimo.“ Už šiuos nuopelnus 1923 m. R. Bangerskis buvo apdovanotas Latvijos Lačplėšio karo ordinu Nr. 1627.
1924 m. vasarį R. Bangerskis pradėjo tarnybą Latvijos armijoje, gavęs pulkininko laipsnį, o nuo 1924 m. gruodžio iki 1925 m. gruodžio ir nuo 1926 m. gruodžio iki 1928 m. sausio R. Bangerskis buvo karo ministras.
Laikraščio „Rīts“ Nr. 76 (1937 m. kovo 17 d.) straipsnyje „Pagerbimas generolui R. Bangerskiui“ karo ministras J. Balodis gyrė R. Bangerskį: „Jis buvo vienas iškiliausių Latvijos šaulių pulkų kūrėjų ir vadovų garsiuose mūšiuose. Jo turtingi kovos nuotykiai ir patirtis, neišdildoma energija ir didelis svetingumas bei rūpestis pavaldiniais atnešė palaiminimą visai mūsų armijai ir prisidėjo prie jos formavimo.“
Antrojo pasaulinio karo metu, vokiečių okupacijos metu (1942–1943 m.), R. Bangerskis buvo Savivaldybės Teisingumo Generalinės direkcijos reporteris, vėliau – Latvijos legiono generalinis inspektorius ir SS Gruppenführeris. 1945 m. vasario 20 d. Potsdame, Vokietijoje, R. Bangerskis buvo išrinktas Latvijos nacionalinio komiteto prezidentu. Nuo 1945 m. birželio iki 1946 m. gruodžio R. Bangerskis buvo Didžiosios Britanijos kalinamas. Po paleidimo gyveno Oldenburge, Vokietijoje. Mirė 1958 m. vasario 25 d. Perlaidotas 1995 m. kovo 16 d. Rygoje, Brolių kapinėse.
Per savo karinę karjerą R. Bangerskis yra gavęs Latvijos 3-iojo laipsnio Lačplėsio karo ordiną, 2-ojo laipsnio Trijų žvaigždžių ordiną, Latvijos gynėjų nuopelnų kryžių, Prancūzijos garbės legiono ordiną, Estijos Laisvės kryžių, Lietuvos 1-ojo laipsnio 2-ojo laipsnio Vito Kryžiaus ordiną, rusišką Šv. Jurgio kardą, taip pat kitus aukštus apdovanojimus iš Latvijos, Estijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos.
Daugiau informacijos šaltinių
Šaltinis: Latvijos karo muziejus. Generolas Rudolfas Bangerskis (1878–1958). Prieinama: http://www.karamuzejs.lv/lv/Izstades/generali/generalis_BangerskisRudolfs.aspx [žiūrėta 2021-10-21]
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Kulkosvaidžio kalnas Tyrelio pelkėje
Kulkosvaidžio kalnas (Ložmetėjkalnas) yra Jelgavos apylinkėse, Valgundės seniūnijoje, šalia automagistralės A9. Tai Pirmojo pasaulinio karo mūšių vieta ir vienintelis valstybinės reikšmės kultūrinis ir istorinis draustinis Latvijoje. Ložmetėjkalnas yra ant Ilgosios kopos, priklausančios Nordekių–Kalnciemo kopagūbriui. Pavadinimas atsirado tais laikais, kai čia buvo įrengti neįveikiami Vokietijos kariuomenės įtvirtinimai, ginami sunkiaisiais kulkosvaidžiais.
Kalėdų mūšiai – vienas žinomiausių ir dramatiškiausių Pirmojo pasaulinio karo įvykių Latvijos istorijoje. 1917 m. Ložmetėjkalną puolė ir užėmė Rusijos kariuomenės latvių šaulių bei sibiriečių daliniai. Jie paėmė į nelaisvę apie 600 priešo karių ir užgrobė vertingų trofėjų. Patys šauliai tvirtino, kad būtent jie nusipelnė vadintis šios aukštumos užkariautojais.
Kulkosvaidžio kalno (Ložmetėjkalno) apylinkėse yra išlikę atminimo ženklai ir kitų čia vykusių mūšių liudijimai. Kasmet sausio mėnesį čia vyksta renginiai, skirti Kalėdų mūšių atminimui. Ši vieta tapo latvių šaulių didvyriškumo ir narsos simboliu. Čia pastatytas 27 m aukščio apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria Kalėdų mūšių vietos vaizdas.
Kalėdinių mūšių memorialas Antinu brolių kapinėse
Įsikūręs Babytės rajone, pakelėje, netoli buvusių Antinių namų ir senojo vaistų sandėlio.
Antinių arba Tyrelių karių kapinės buvo įkurtos Pirmojo pasaulinio karo metu. Šioje teritorijoje buvo Rusijos imperijos armijos gynybinės pozicijos. 1917 m., per Kalėdų mūšius, netoliese buvo įsikūręs 5-ojo Žemgalės latvių šaulių pulko štabas, ligoninė su vaistų sandėliu.
1917 m., sausio 5-osios ir 6-osios naktį, apšviečiant aštuoniems didžiuliams laužams, su karine pagarba buvo palaidoti 105 5-ojo žiemgalių latvių šaulių pulko kovotojai. Jie žuvo mūšiuose su vokiečių armija arba mirė nuo žaizdų. Laidojimo ceremonijai vadovavo pulko vadas Jukumas Vācietis. Vėlesniais metais kapinėse buvo laidojami ir kitų Rusijos armijos dalinių kareiviai. 1925 m. kapinėse atidengtas architekto Eiženo Laubės sukurtas paminklas, o teritorija apželdinta. Informacijos apie 3800 kapinėse palaidotų kareivių aptinkama daug kur, tačiau ją reikėtų laikyti mažai tikėtina ir nepatikrinta.
Kalėdų mūšių muziejus
Muziejus, įsikūręs sodyboje „Mangaļi“ Jelgavos apylinkėse, Valgundės seniūnijoje, yra Latvijos karo muziejaus filialas. Jis atidarytas 2005 m. toje vietoje, kurioje per Pirmąjį pasaulinį karą vyko Kalėdų mūšiai. Šiose vietose iki šiol tebėra išlikę išskirtiniai Pirmojo pasaulinio karo įtvirtinimai. Kalėdų mūšių muziejaus ekspozicija yra įrengta autentiškoje vietoje po atviru dangumi. Čia galima pamatyti rekonstruotą įtvirtinimų sistemos fragmentą – lauko slėptuvę ir dalį pirmosios vokiečių gynybos linijos, vadinamos „vokiečių pyli mu“. Tai vienintelis tokio pobūdžio objektas Baltijos šalyse. Kalėdų mūšiai – vienas žinomiausių ir dramatiškiausių Pirmojo pasaulinio karo įvykių Latvijoje. Jie užima ypatingą vietą latvių karo ir kultūros istorijoje. Intensyvūs mūšiai truko šešias dienos ir pareikalavo daug aukų. Šie įvykiai dažniausiai siejami su latvių šaulių puolimu prieš Vokietijos kariuomenę, vykusiu ypač atšiauriomis ir nepalankiomis žiemos sąlygomis. Tai buvo pirmas kartas, kai didelio masto puolimas vyko be artilerijos palaikymo.
Šiuo metu muziejuje eksponuojami mūšių vietose rasti radiniai. Vidaus ekspozicija lankoma nustatytu laiku, o po atviru dangumi esančių įtvirtinimų ekspoziciją galima apžiūrėti kiekvieną dieną. Apylinkėse sudaryti turistiniai maršrutai ir įrengti pažintiniai takai.
Daugavgryvos tvirtovė
Daugavgryvos tvirtovė (įėjimas iš Birzės gatvės) yra Daugavgryvos saloje, kur Bulupės upė įteka į Dauguvos upę. Tvirtovė buvo pastatyta XVII a., siekiant apsiginti nuo priešų, judančių Rygos kryptimi, kuri buvo svarbus administracinis, prekybos ir gamybos centras. Vėliau ji tapo pagrindiniu Latvijos armijos pakrantės gynybos įtvirtinimu su keliais atramos taškais. Ši gynybinė įtvirtinimų sistema yra vienas vertingiausių Latvijos karinio paveldo objektų. Ši tvirtovė yra Latvijos karinės istorijos liudininkė. Pavyzdžiui, Krymo karo metu (1853–1856 m.) čia buvo mokomos Latvijos ir Estijos patrankinių valčių įgulos. Pagrindinis šių dalinių tikslas buvo ginti vietos uostus ir pakrantę nuo britų karinio jūrų laivyno atakų. Pirmojo pasaulinio karo metu čia buvo suformuotos Daugavgryvos milicijos kuopos. Tai buvo pirmieji Latvijos koviniai daliniai, atsiradę dar anksčiau nei Latvijos šauliai. Šiandien galima pamatyti tvirtovės teritoriją. Netoliese yra Kometfortas ir Pajūrio gamtos parkas, o kitoje Dauguvos pusėje – Mangaļsalos įtvirtinimai.
Brolių kapinės Rygoje
Rygos brolių kapinės yra šiauriniame Rygos rajone. Kapinės užima 9 ha plotą ir yra iškiliausias bei reikšmingiausias memorialinis ansamblis Latvijoje, skirtas žuvusiems Latvijos kariams. Čia palaidota apie 3000 karių. Brolių kapinės buvo įkurtos Pirmojo pasaulinio karo metu, palaidojus pirmuosius tris Latvijos šaulius, žuvusius Tyrelio purve mūšyje prieš vokiečių armiją. Vėliau Brolių kapinėse taip pat buvo palaidoti Latvijos kariai, žuvę kituose mūšiuose ir karuose. Memorialas sukurtas pagal skulptoriaus Kārlio Zālės projektą ir yra pirmasis memorialinis ansamblis Europoje, turintis tokią kraštovaizdžio, architektūros ir skulptūrinę vertę. Jame naudojami Latvijos kraštovaizdžiui būdingi elementai, tradicinės sodybos, Latvijos folkloras ir istorija, kurie giria karių savybes ir pasakoja apie kario kelią. Memorialas buvo atidengtas 1936 m. ir jį sudaro trys dalys: „Minties kelias“ – 250 m ilgio alėja, „Didvyrių terasa“ su Šventosios liepsnos aukuru ir Šventosios ąžuolyno ansambliu bei laidojimo vieta su Latvijos siena ir motinos su žuvusiais sūnumis memorialu.
Susijusi istorija
Apie kalėdines kovas
Kalėdų mūšiai baigėsi sausio 11 d. Latvijos šauliams trečiąją mūšio dieną pavyko užimti gerai įtvirtintą vokiečių armijos poziciją – Ložmetējkalnu. Kalėdų mūšių kaina buvo labai didelė. Šimtai Latvijos ir kitų Rusijos armijos kareivių žuvo bandydami išstumti vokiečius iš jų pozicijų. Pasakotojas vaizdžiai aprašo mūšio lauko scenas pasibaigus Kalėdų mūšiams.
Apie Daugavgryvos tvirtovę
Pasakotojas aprašo įvykį Daugavgryvos tvirtovėje Pirmojo pasaulinio karo metu, kai ją subombardavo vokiečių armijos dirižablis. Tvirtovė buvo vienas iš strateginių objektų, išlaikiusių savo svarbą iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
