Daugavgryvos tvirtovė Įtvirtinimas
10
Daugavgryvos tvirtovė (įėjimas iš Birzės gatvės) yra Daugavgryvos saloje, kur Bulupės upė įteka į Dauguvos upę. Tvirtovė buvo pastatyta XVII a., siekiant apsiginti nuo priešų, judančių Rygos kryptimi, kuri buvo svarbus administracinis, prekybos ir gamybos centras. Vėliau ji tapo pagrindiniu Latvijos armijos pakrantės gynybos įtvirtinimu su keliais atramos taškais. Ši gynybinė įtvirtinimų sistema yra vienas vertingiausių Latvijos karinio paveldo objektų. Ši tvirtovė yra Latvijos karinės istorijos liudininkė. Pavyzdžiui, Krymo karo metu (1853–1856 m.) čia buvo mokomos Latvijos ir Estijos patrankinių valčių įgulos. Pagrindinis šių dalinių tikslas buvo ginti vietos uostus ir pakrantę nuo britų karinio jūrų laivyno atakų. Pirmojo pasaulinio karo metu čia buvo suformuotos Daugavgryvos milicijos kuopos. Tai buvo pirmieji Latvijos koviniai daliniai, atsiradę dar anksčiau nei Latvijos šauliai. Šiandien galima pamatyti tvirtovės teritoriją. Netoliese yra Kometfortas ir Pajūrio gamtos parkas, o kitoje Dauguvos pusėje – Mangaļsalos įtvirtinimai.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
Zariņš, K. Užmiršti kariai: Latvijos Daugavgrivos tvirtovės sargybiniai. Sargs.lv, 2015 m.
Prieinama: https://www.sargs.lv/lv/pirmais-pasaules-kars/2015-04-15/aizmirstie-karaviri-daugavgrivas-cietoksna-latviesu-zemessargi [žiūrėta 2021-03-12].
Baltiņš, K. Šaulių pulkų protėviai. „Karinė apžvalga“. 1934.
Andersons, E. Latvijos patrankų valčių batalionai Krymo kare. „Tilts“, Nr. 98/99. 1969.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusi istorija
Estijos karinis jūrų laivynas padėjo Latvijos pajėgoms Nepriklausomybės karo metu.
Birželio 23 d. estai švenčia Pergalės dieną, taip pažymėdami bendrą Latvijos ir Estijos pergalę Cėsių mūšyje. Ir šioje pergalėje reikšmingą vaidmenį atliko Estijos karinis jūrų laivynas, kuris šiame Landesvero kare, kaip jį vadina estai, savo drąsiais veiksmais ir taikliais patrankų ugnimi prie Dauguvos žiočių kėlė grėsmę pagrindiniams vokiečių pajėgų tiekimo keliams per Dauguvą, esantiems visai netoli Rygos.
Kodėl olimpinės žaidynės nevyko Latvijoje... arba povandeninių laivų remontas Daugavgryvoje, Baltijos karinio jūrų laivyno remonto dirbtuvėse
Kai Maskva 1980 m. ruošėsi vasaros olimpinėms žaidynėms, kilo klausimas, kur rengti buriavimo varžybas? Pasirodo, iš pradžių pasirinkimas teko Rygai, nes Rygos įlankoje yra idealios sąlygos buriuoti, o miestas taip pat senas ir gražus, dėl to nebus gėda. Tačiau kai kurie Rygos gyventojai dar prisimena arba jaunesnė karta internete yra skaitę, kad Ryga „neva... atsisakė šios aukštos garbės ir todėl varžybų organizavimas buvo perkeltas į Piritą, Talino priemiestį. Estai gavo didžiulį finansavimą ir pasistatė naują ir modernų buriavimo bei poilsio kompleksą, kuriuo po olimpinių žaidynių pabaigos nė vienas latvis nenuėjo pasigrožėti... Tačiau dabar paaiškėjo vienas įdomus niuansas – tapo žinoma, kodėl Ryga atsisakė šios garbės...
Apie Daugavgryvos tvirtovę
Pasakotojas aprašo įvykį Daugavgryvos tvirtovėje Pirmojo pasaulinio karo metu, kai ją subombardavo vokiečių armijos dirižablis. Tvirtovė buvo vienas iš strateginių objektų, išlaikiusių savo svarbą iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.