1-asis Daugavgrivos latvių šaulių pulkas I WW1
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, latvių karininkai ne kartą kreipėsi į aukštesnio rango Rusijos karines institucijas su pasiūlymais sukurti Latvijos nacionalines karines formacijas Rusijos kariuomenėje. Tačiau šios iniciatyvos buvo atmestos. 1914 m. pabaigoje Dauguvgrivos tvirtovės tvirtovėje buvo suformuoti du jungtinės Dauguvgrivos tvirtovės gvardijos darbo kuopų batalionai, kurie nuo 1915 m. kovo mėnesio dalyvavo mūšiuose Lietuvoje, o vėliau – Žiemgaloje ir Kuršijoje. Sėkmingi Latvijos nacionalinės gvardijos veiksmai mūšiuose už Jelgavos gynybą 1915 m. gegužę dar kartą iškėlė latvių tautinių junginių kūrimo klausimą. 1915 m. rudenį ir žiemą abu krašto apsaugos batalionai buvo naudojami kaip kadrai latvių šaulių daliniams formuoti.
Nacionalinės gvardijos formavimas Rusijos imperijoje I pasaulinio karo metais buvo įgyvendintas pagal mobilizacijos nuostatus, patvirtintus 1910 m. 21–42 metų vyrai, atleisti iš tarnybos reguliariojoje kariuomenėje, buvo šaukiami į Nacionalinę gvardiją. Nacionalinė gvardija pirmiausia buvo skirta užnugario tarnybai – saugoti karinius ir strateginius inžinerinius objektus, garnizonuoti tvirtoves ir miestus, taip pat papildyti reguliariosios kariuomenės dalinius. Nacionalinės gvardijos daliniai dažnai buvo naudojami statant karinius objektus. Dėl šios priežasties net buvo formuojami specialūs darbo būriai, jų neaprūpinus ginklais.
Dauguvgrivos tvirtovės reikmėms buvo skirta 13 sargybos darbo kuopų. 1914 m. rudenį Dauguvgrivos nacionalinės gvardijos kuopos daugiausia buvo įdarbintos postų aplink tvirtovę statybai. Nuo 1914 metų lapkričio pabaigos aštuonios ginkluotos Nacionalinės gvardijos kuopos, išlaisvintos nuo statybos darbų, pradėjo intensyvius karinius mokymus, siekdamos kompensuoti reguliariosios kariuomenės dalinių trūkumą.
Pirmasis iš aštuonių latvių šaulių batalionų buvo pradėtas formuoti 1915 m. rugpjūčio mėn. Jai buvo suteiktas Daugavgrīvas vardas. Tai nebuvo atsitiktinumas, nes Daugavgrivos tvirtovė tapo latvių dalinių namais. Iš tvirtovės garnizono darbo kuopų, kurių absoliuti dauguma buvo latviai, buvo suformuoti du krašto apsaugos batalionai, kurie 1915 m. pavasarį dalyvavo kovose su vokiečiais Kuršėje ir Šiaurės Lietuvoje. Tvirtovės vado adjutantas K. Baltiņš ėjo pirmojo šaulių bataliono vado pareigas ir dirbo Latvijos šaulių organizaciniame komitete.
Pirmieji šaulių batalionai buvo suformuoti labai skubiai. Frontas buvo prie Rygos ir bet kurią akimirką galėjo prasidėti vokiečių puolimas. Šauliams trūko vietos, nebuvo nei aprangos, nei ekipuotės. Šauliai ginklus taip pat gavo pavėluotai. 1-asis Daugavgrivos latvių šaulių batalionas ginklus gavo praėjus mėnesiui po suformavimo, bet uniformas ir apynasrius dar vėliau. Taip pat trūko patyrusių instruktorių ir pareigūnų. Be ginklų ir pakankamo vadovavimo personalo mokymo procesas buvo sunkus. Tai sukėlė nerimą ir šauliams, ir karininkams. Treniruotėms trukdė ir dažni savavališki šaulių nebuvimai.
Apskritai reikia pripažinti, kad Latvijos šaulių organizacinio komiteto darbas buvo pasigėrėtinas. Per trumpą laiką labai sunkiomis sąlygomis ir be išankstinės patirties pavyko suformuoti kelis kovinius batalionus. Tai buvo didžiulė sėkmė ir Latvijos visuomenės saviorganizacijos gebėjimų įrodymas.
1916 metų lapkritį visi latvių šaulių batalionai buvo pervadinti į pulkus.
Daugiau informacijos šaltinių
1. Šiliņš J. „Latvių šauliai“. Nacionalinė enciklopedija. https://enciklopedija.lv/skirklis/31625-latviešu-strēlnieki [žiūrėta 2021 10 29].
2. Dedumietis D. „Dauguggrivos tvirtovės gvardijos jungtinių darbo kuopų batalionai“. Nacionalinė enciklopedija. https://enciklopedija.lv/skirklis/58908-Daugavgrīvas-cietokšņa-zemessargu-apvienoto-darba-rotu-bataljoni [žiūrėta 2021 10 29].
3. Sielų pūga. Skaitmeninis muziejus. Prieiga: https://www.dveseluputenis.lv/lv/laika-skala/notikums/74/pirmo-latviesu-strelnieku-bataljona-formesana/ [žiūrėta: 2021 10 29.].
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Daugavgryvos tvirtovė
Daugavgryvos tvirtovė (įėjimas iš Birzės gatvės) yra Daugavgryvos saloje, kur Bulupės upė įteka į Dauguvos upę. Tvirtovė buvo pastatyta XVII a., siekiant apsiginti nuo priešų, judančių Rygos kryptimi, kuri buvo svarbus administracinis, prekybos ir gamybos centras. Vėliau ji tapo pagrindiniu Latvijos armijos pakrantės gynybos įtvirtinimu su keliais atramos taškais. Ši gynybinė įtvirtinimų sistema yra vienas vertingiausių Latvijos karinio paveldo objektų. Ši tvirtovė yra Latvijos karinės istorijos liudininkė. Pavyzdžiui, Krymo karo metu (1853–1856 m.) čia buvo mokomos Latvijos ir Estijos patrankinių valčių įgulos. Pagrindinis šių dalinių tikslas buvo ginti vietos uostus ir pakrantę nuo britų karinio jūrų laivyno atakų. Pirmojo pasaulinio karo metu čia buvo suformuotos Daugavgryvos milicijos kuopos. Tai buvo pirmieji Latvijos koviniai daliniai, atsiradę dar anksčiau nei Latvijos šauliai. Šiandien galima pamatyti tvirtovės teritoriją. Netoliese yra Kometfortas ir Pajūrio gamtos parkas, o kitoje Dauguvos pusėje – Mangaļsalos įtvirtinimai.
Kalėdų mūšių muziejus
Muziejus, įsikūręs sodyboje „Mangaļi“ Jelgavos apylinkėse, Valgundės seniūnijoje, yra Latvijos karo muziejaus filialas. Jis atidarytas 2005 m. toje vietoje, kurioje per Pirmąjį pa saulinį karą vyko Kalėdų mūšiai. Šiose vietose iki šiol tebėra išlikę išskirtiniai Pirmojo pasaulinio karo įtvirtinimai. Kalėdų mūšių muziejaus ekspozicija yra įrengta autentiškoje vieto je po atviru dangumi. Čia galima pamatyti rekonstruotą įtvirtinimų sistemos fragmentą – lauko slėptuvę ir dalį pir mosios vokiečių gynybos linijos, vadinamos „vokiečių pyli mu“. Tai vienintelis tokio pobūdžio objektas Baltijos šalyse. Kalėdų mūšiai – vienas žinomiausių ir dramatiškiausių Pir mojo pasaulinio karo įvykių Latvijoje. Jie užima ypatingą vietą latvių karo ir kultūros istorijoje. Intensyvūs mūšiai truko šešias dienos ir pareikalavo daug aukų. Šie įvykiai dažniau siai siejami su latvių šaulių puolimu prieš Vokietijos kariuo menę, vykusiu ypač atšiauriomis ir nepalankiomis žiemos sąlygomis. Tai buvo pirmas kartas, kai didelio masto puo limas vyko be artilerijos palaikymo. Šiuo metu muziejuje eksponuojami mūšių vietose rasti radi niai. Vidaus ekspozicija lankoma nustatytu laiku, o po atvi ru dangumi esančių įtvirtinimų ekspoziciją galima apžiūrėti kiekvieną dieną. Apylinkėse sudaryti turistiniai maršrutai ir įrengti pažintiniai takai.
Nordeķi – Kalnciemo kopagūbris
Maždaug 30 km ilgio kopų ketera, kurią gamtoje galima atsekti nuo Iļģuciemo (su nedideliais pertraukimais) iki Tyrelių, yra vienas įspūdingiausių Pajūrio žemumų reljefo formų, kuris retai suvokiamas kaip vientisas natūralus darinys. Kopa susidarė vieno iš paskutiniųjų Baltijos ledyninių ežerų pakrantėje, slūgstant Baltijos ledyninio ežero vandeniui. Kopų keterą sudaro dvi lygiagrečios 50–100 m pločio kopų juostos. Jos paprastai būna 6–10 m aukščio, tačiau aukščiausi jų taškai siekia 16–19 m virš jūros lygio. Kleistų, Imantos ir Beberbekių apylinkėse kopas dengiantys gražūs pušynai yra populiari pasivaikščiojimų, poilsio ir sporto, o žiemą – slidinėjimo vieta. Kopos dalis Lačupytė apylinkėse siejama su Bermontiadų įvykiais. Ant kopos Pārdaugavoje yra Lačupės arba Lacarų kapinės . Tarp Pinkių ir Babytės įkurtas Beberbekių gamtos parkas kopoms išsaugoti. Vakarinė Nordekių-Kalnciemo kopų keteros dalis, maždaug 10 km ilgio, vadinama Ilgąja kopa . Netoli Ilgosios kopos (į pietus nuo Trenčių) yra Antinių brolių kapinės , Latvijos šaulių ligoninės vaistų sandėlis ir atnaujinti Latvijos šaulių žeminės . Į pietus nuo Ilgosios kopos yra pelkėtų miškų ir pelkių masyvas, įskaitant Ravėjų ir Maztīrelį . Priešais Maztīrelį yra Ložmetējkalnas su apžvalgos bokštu ir poilsio vieta bei vadinamąja vokiečių pylimo atkarpa . Dar toliau į vakarus, netoli Ilgosios kopos, yra Latvijos šaulių brolių kapinės ir Pikių brolių kapinės. Su didesniais ar mažesniais pertraukimais, beveik per visą Nordekių-Kalnciemo kopų keterą matomi apkasai. Pietvakarinėje Ilgosios kopos dalyje – iš pietų prie jos besiribojančiuose pelkėtuose miškuose matomi Pirmojo pasaulinio karo bombų krateriai . Visu Ilgosios kopos ilgiu (į pietus nuo jos) driekiasi nedideli miško takeliai, tinkami pasivaikščiojimams ir ilgesniems žygiams – puiki proga apžiūrėti Pirmojo pasaulinio karo mūšių vietas.
Paminklas Jelgavos gynėjams
Paminklas Jelgavos gynėjams stovi Jelgavos apylinkė se, prie Svėtės mokyklos. Jis skirtas Daugavgryvos krašto apsaugos kariams, kurie 1915 m. balandžio pabaigoje sustabdė vokiečių kariuomenės veržimąsi į Jelgavą. 1915 m. gegužės pradžioje Jelgavoje buvo surengta iškilminga demonstracija, skirta šiam svarbiam įvykiui paminėti. Tai, kad latvių krašto apsaugos kariams pavyko sulaikyti vo kiečių puolimą, tapo svarbiu argumentu – Janis Čakstė ir jo bendraminčiai tuo pasinaudojo siekdami įgyvendin ti idėją kurti latvių šaulių dalinius Pirmojo pasaulinio karo metais.
Paminklas buvo atidengtas 1991 metais, o jo autorė – skulptorė Alina Veibach (1923–2011).
Susijusi istorija
Apie Daugavgrivos tvirtovę
Pasakotojas aprašo įvykį Daugavgrivos tvirtovėje I pasaulinio karo metais, kai ją subombardavo vokiečių dirižablis. Tvirtovė buvo vienas iš strateginių objektų, išlaikęs savo svarbą iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.