Daugavgryvos tvirtovė Įtvirtinimas
Daugavgryvos tvirtovė (įėjimas iš Birzės gatvės) yra Daugavgryvos saloje, kur Bulupės upė įteka į Dauguvos upę. Tvirtovė buvo pastatyta XVII a., siekiant apsiginti nuo priešų, judančių Rygos kryptimi, kuri buvo svarbus administracinis, prekybos ir gamybos centras. Vėliau ji tapo pagrindiniu Latvijos armijos pakrantės gynybos įtvirtinimu su keliais atramos taškais. Ši gynybinė įtvirtinimų sistema yra vienas vertingiausių Latvijos karinio paveldo objektų. Ši tvirtovė yra Latvijos karinės istorijos liudininkė. Pavyzdžiui, Krymo karo metu (1853–1856 m.) čia buvo mokomos Latvijos ir Estijos patrankinių valčių įgulos. Pagrindinis šių dalinių tikslas buvo ginti vietos uostus ir pakrantę nuo britų karinio jūrų laivyno atakų. Pirmojo pasaulinio karo metu čia buvo suformuotos Daugavgryvos milicijos kuopos. Tai buvo pirmieji Latvijos koviniai daliniai, atsiradę dar anksčiau nei Latvijos šauliai. Šiandien galima pamatyti tvirtovės teritoriją. Netoliese yra Kometfortas ir Pajūrio gamtos parkas, o kitoje Dauguvos pusėje – Mangaļsalos įtvirtinimai.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
Zariņš, K. Užmiršti kariai: Latvijos Daugavgrivos tvirtovės sargybiniai. Sargs.lv, 2015 m.
Prieinama: https://www.sargs.lv/lv/pirmais-pasaules-kars/2015-04-15/aizmirstie-karaviri-daugavgrivas-cietoksna-latviesu-zemessargi [žiūrėta 2021-03-12].
Baltiņš, K. Šaulių pulkų protėviai. „Karinė apžvalga“. 1934.
Andersons, E. Latvijos patrankų valčių batalionai Krymo kare. „Tilts“, Nr. 98/99. 1969.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusi istorija
Estijos karinis jūrų laivynas padeda Latvijos pajėgoms Nepriklausomybės karo metu
Birželio 23 dieną estai švenčia Pergalės dieną, pažymėdami bendrą Latvijos ir Estijos pergalę Cėsių mūšyje. Ir šioje pergalėje nemažą vaidmenį suvaidino Estijos karinis jūrų laivynas, kuris šiame Landesvero kare, kaip jį vadina estai, savo drąsiais veiksmais ir tikslia patrankų ugnimi Dauguvos žiotyse kėlė grėsmę pagrindiniams vokiečių pajėgų tiekimo maršrutams per Dauguvą visai netoli Rygos.
Kodėl olimpinės žaidynės nevyko Latvijoje...ar povandeninio laivo remontas Daugavgryvoje, Baltijos karinio jūrų laivyno remonto dirbtuvėse
Kai Maskva ruošėsi 1980 m. vasaros olimpinėms žaidynėms, iškilo klausimas, kur surengti buriavimo varžybas? Pasirodo, pasirinkimas iš pradžių krito į Rygą, nes joje yra idealios sąlygos plaukioti Rygos įlankoje ir miestas taip pat senas ir gražus, nenuvils. Tačiau kai kurie rygiečiai vis dar prisimena arba jaunoji karta skaitė internete, kad Ryga „neva“ atsisakė šios didelės garbės ir todėl konkursas buvo perkeltas į Talino priemiestį Piritą. Estai gavo didžiulį finansavimą ir pastatė naują bei modernų buriavimo ir poilsio kompleksą, kuriuo pasigrožėti po olimpiados ateidavo kiekvienas latvis.... Tačiau dabar paaiškėjo vienas įdomus niuansas - tapo žinoma, kodėl Ryga atsisakė šios garbės...
Apie Daugavgrivos tvirtovę
Pasakotojas aprašo įvykį Daugavgrivos tvirtovėje I pasaulinio karo metais, kai ją subombardavo vokiečių dirižablis. Tvirtovė buvo vienas iš strateginių objektų, išlaikęs savo svarbą iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.