Įrašas dienoraštyje apie momentą, kai kariai sužino apie pasiruošimą kalėdinėms kautynėms.

Muziejus, įsikūręs sodyboje „Mangaļi“ Jelgavos apylinkėse, Valgundės seniūnijoje, yra Latvijos karo muziejaus filialas. Jis atidarytas 2005 m. toje vietoje, kurioje per Pirmąjį pa saulinį karą vyko Kalėdų mūšiai. Šiose vietose iki šiol tebėra išlikę išskirtiniai Pirmojo pasaulinio karo įtvirtinimai. Kalėdų mūšių muziejaus ekspozicija yra įrengta autentiškoje vieto je po atviru dangumi. Čia galima pamatyti rekonstruotą įtvirtinimų sistemos fragmentą – lauko slėptuvę ir dalį pir mosios vokiečių gynybos linijos, vadinamos „vokiečių pyli mu“. Tai vienintelis tokio pobūdžio objektas Baltijos šalyse. Kalėdų mūšiai – vienas žinomiausių ir dramatiškiausių Pir mojo pasaulinio karo įvykių Latvijoje. Jie užima ypatingą vietą latvių karo ir kultūros istorijoje. Intensyvūs mūšiai truko šešias dienos ir pareikalavo daug aukų. Šie įvykiai dažniau siai siejami su latvių šaulių puolimu prieš Vokietijos kariuo menę, vykusiu ypač atšiauriomis ir nepalankiomis žiemos sąlygomis. Tai buvo pirmas kartas, kai didelio masto puo limas vyko be artilerijos palaikymo. Šiuo metu muziejuje eksponuojami mūšių vietose rasti radi niai. Vidaus ekspozicija lankoma nustatytu laiku, o po atvi ru dangumi esančių įtvirtinimų ekspoziciją galima apžiūrėti kiekvieną dieną. Apylinkėse sudaryti turistiniai maršrutai ir įrengti pažintiniai takai.

Įsikūręs Babytės rajone, pakelėje, netoli buvusių Antinių namų ir senojo vaistų sandėlio.

Antinių arba Tyrelių karių kapinės buvo įkurtos Pirmojo pasaulinio karo metu. Šioje teritorijoje buvo Rusijos imperijos armijos gynybinės pozicijos. 1917 m., per Kalėdų mūšius, netoliese buvo įsikūręs 5-ojo Žemgalės latvių šaulių pulko štabas, ligoninė su vaistų sandėliu.

1917 m., sausio 5-osios ir 6-osios naktį, apšviečiant aštuoniems didžiuliams laužams, su karine pagarba buvo palaidoti 105 5-ojo žiemgalių latvių šaulių pulko kovotojai. Jie žuvo mūšiuose su vokiečių armija arba mirė nuo žaizdų. Laidojimo ceremonijai vadovavo pulko vadas Jukumas Vācietis. Vėlesniais metais kapinėse buvo laidojami ir kitų Rusijos armijos dalinių kareiviai. 1925 m. kapinėse atidengtas architekto Eiženo Laubės paminklas, o teritorija apželdinta. Informacijos apie 3800 kapinėse palaidotų kareivių randama daug kur, tačiau ją reikėtų laikyti mažai tikėtina ir nepatikrinta.

Kulkosvaidžio kalnas (Ložmetėjkalnas) yra Jelgavos apy linkėse, Valgundės seniūnijoje, šalia automagistralės A9. Tai Pirmojo pasaulinio karo mūšių vieta ir vienintelis vals tybinės reikšmės kultūrinis ir istorinis draustinis Latvijoje. Ložmetėjkalnas yra ant Ilgosios kopos, priklausančios Nor dekių–Kalnciemo kopagūbriui. Pavadinimas atsirado tais laikais, kai čia buvo įrengti neįveikiami Vokietijos kariuo menės įtvirtinimai, ginami sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Kalėdų mūšiai – vienas žinomiausių ir dramatiškiausių Pirmojo pasaulinio karo įvykių Latvijos istorijoje. 1917 m. Ložmetėjkalną puolė ir užėmė Rusijos kariuomenės latvių šaulių bei sibiriečių daliniai. Jie paėmė į nelaisvę apie 600 priešo karių ir užgrobė vertingų trofėjų. Patys šauliai tvirtino, kad būtent jie nusipelnė vadintis šios aukštumos užkariautojais. Kulkosvaidžio kalno (Ložmetėjkalno) apylinkėse yra išlikę atminimo ženklai ir kitų čia vykusių mūšių liudijimai. Kas met sausio mėnesį čia vyksta renginiai, skirti Kalėdų mūšių atminimui. Ši vieta tapo latvių šaulių didvyriškumo ir narsos simboliu. Čia pastatytas 27 m aukščio apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria Kalėdų mūšių vietos vaizdas.