Kalėdų mūšiai I WW1

Kulkosvaidžio kalnas (Ložmetėjkalnas) yra Jelgavos apy linkėse, Valgundės seniūnijoje, šalia automagistralės A9. Tai Pirmojo pasaulinio karo mūšių vieta ir vienintelis vals tybinės reikšmės kultūrinis ir istorinis draustinis Latvijoje. Ložmetėjkalnas yra ant Ilgosios kopos, priklausančios Nor dekių–Kalnciemo kopagūbriui. Pavadinimas atsirado tais laikais, kai čia buvo įrengti neįveikiami Vokietijos kariuo menės įtvirtinimai, ginami sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Kalėdų mūšiai – vienas žinomiausių ir dramatiškiausių Pirmojo pasaulinio karo įvykių Latvijos istorijoje. 1917 m. Ložmetėjkalną puolė ir užėmė Rusijos kariuomenės latvių šaulių bei sibiriečių daliniai. Jie paėmė į nelaisvę apie 600 priešo karių ir užgrobė vertingų trofėjų. Patys šauliai tvirtino, kad būtent jie nusipelnė vadintis šios aukštumos užkariautojais. Kulkosvaidžio kalno (Ložmetėjkalno) apylinkėse yra išlikę atminimo ženklai ir kitų čia vykusių mūšių liudijimai. Kas met sausio mėnesį čia vyksta renginiai, skirti Kalėdų mūšių atminimui. Ši vieta tapo latvių šaulių didvyriškumo ir narsos simboliu. Čia pastatytas 27 m aukščio apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria Kalėdų mūšių vietos vaizdas.

Įsikūręs Babytės rajone, netoli Antinių karių kapinių ir atnaujintų apkasų.

Pirmojo pasaulinio karo metu nuo 1915 m. šioje teritorijoje buvo įsikūrusios Rusijos imperijos armijos gynybinės pozicijos. 1917 m., per Kalėdų mūšius, šalia Antinių namo buvo įsikūręs 5-ojo Žiemgalos latvių šaulių pulko štabas ir ligoninė su vaistų sandėliu, kuriai vadovavo žymus Latvijos karo gydytojas Pēteris Snīķeris.

Kalėdinių mūšių metu Latvijos šauliai puolė Vokietijos armijos dalinius ypač atšiauriomis ir nepalankiomis sąlygomis. Mūšiuose patirti sužalojimai buvo įvairūs – šautinės žaizdos, sumušimai ir traumos, taip pat nušalimai. Laiku reikėjo suteikti medicininę pagalbą tūkstančiams Latvijos kareivių. Ji buvo organizuojama taip, kad sužeistieji kuo greičiau gautų pagalbą. Mūšio lauke dirbo neginkluoti paramedikai, teikę pirmąją pagalbą ir išvežę sužeistuosius iš pavojingų vietų. Šalia mūšio laukų buvo įrengti tvarstymo punktai, kur buvo tęsiama priežiūra ir atliekamas triažas. Sunkiau sužeisti kareiviai vežimais ir automobiliais buvo evakuojami į ligonines ar ligonines. Šalia ligoninių buvo įkurtos kapinės, kuriose buvo laidojami nuo sužalojimų mirę asmenys.

Šiandien galite aplankyti senąjį vaistų sandėlį. Netoliese yra Antinių karių kapinės, taip pat rekonstruoti Pirmojo pasaulinio karo apkasai ir slėptuvės. Aplinka tinkama pasivaikščiojimams miške, atskleidžiant ryškius karinio paveldo įrodymus.

Latvijos šaulių apkasai ir apkasai Tyreliuose yra Babytės valsčiuje, Mārupe savivaldybėje, netoli Antinių latvių šaulių kapinių ir buvusio vaistų sandėlio. Pirmojo pasaulinio karo metu tai buvo Rusijos imperijos armijos Latvijos šaulių gynybinė pozicija. Smėlėtose kalvose buvo įrengtas apkasų ir paviršinių apkasų kompleksas. Apkasinė arba pozicinė kova – tai geriausias būdas tiksliai apibūdinti Pirmąjį pasaulinį karą ir pabrėžti įtvirtinimų svarbą. Jie buvo pagrįsti karo inžinierių tyrimais, pritaikyti prie aplinkos ir naujų ginklų kūrimo. Kareivio kasdienybė – tai nuolatinis gynybinių įtvirtinimų tobulinimas. Kartais kareiviai apkasams duodavo pavadinimus, kurie primindavo jų namus ir padėdavo pamiršti karo realybę. Apkasų linijos buvo sudėtingos gynybos sistemos, kurias priešui buvo sunku perimti. Tobulėjant ginklams, ši gynyba tapo dar sudėtingesnė. Apkasų stogai buvo sutvirtinami, kad atlaikytų artilerijos sviedinius. Apkasai buvo kasami keičiant schemas ir kryptis, kad sprogimai padarytų kuo mažiau žalos. Judėjimo praėjimuose buvo kišenės, kurios buvo naudojamos kaip trumpalaikės slėptuvės artilerijos ugnies metu, nes jos saugojo kareivius nuo skeveldrų ir nuolaužų. Šiandien dalis įtvirtinimų yra atkurta, ir galite aplankyti 3 restauruotus apkasus ir 100 m ilgio apkasų atkarpą.

Muziejus, įsikūręs sodyboje „Mangaļi“ Jelgavos apylinkėse, Valgundės seniūnijoje, yra Latvijos karo muziejaus filialas. Jis atidarytas 2005 m. toje vietoje, kurioje per Pirmąjį pa saulinį karą vyko Kalėdų mūšiai. Šiose vietose iki šiol tebėra išlikę išskirtiniai Pirmojo pasaulinio karo įtvirtinimai. Kalėdų mūšių muziejaus ekspozicija yra įrengta autentiškoje vieto je po atviru dangumi. Čia galima pamatyti rekonstruotą įtvirtinimų sistemos fragmentą – lauko slėptuvę ir dalį pir mosios vokiečių gynybos linijos, vadinamos „vokiečių pyli mu“. Tai vienintelis tokio pobūdžio objektas Baltijos šalyse. Kalėdų mūšiai – vienas žinomiausių ir dramatiškiausių Pir mojo pasaulinio karo įvykių Latvijoje. Jie užima ypatingą vietą latvių karo ir kultūros istorijoje. Intensyvūs mūšiai truko šešias dienos ir pareikalavo daug aukų. Šie įvykiai dažniau siai siejami su latvių šaulių puolimu prieš Vokietijos kariuo menę, vykusiu ypač atšiauriomis ir nepalankiomis žiemos sąlygomis. Tai buvo pirmas kartas, kai didelio masto puo limas vyko be artilerijos palaikymo. Šiuo metu muziejuje eksponuojami mūšių vietose rasti radi niai. Vidaus ekspozicija lankoma nustatytu laiku, o po atvi ru dangumi esančių įtvirtinimų ekspoziciją galima apžiūrėti kiekvieną dieną. Apylinkėse sudaryti turistiniai maršrutai ir įrengti pažintiniai takai.

Įsikūręs Babytės rajone, pakelėje, netoli buvusių Antinių namų ir senojo vaistų sandėlio.

Antinių arba Tyrelių karių kapinės buvo įkurtos Pirmojo pasaulinio karo metu. Šioje teritorijoje buvo Rusijos imperijos armijos gynybinės pozicijos. 1917 m., per Kalėdų mūšius, netoliese buvo įsikūręs 5-ojo Žemgalės latvių šaulių pulko štabas, ligoninė su vaistų sandėliu.

1917 m., sausio 5-osios ir 6-osios naktį, apšviečiant aštuoniems didžiuliams laužams, su karine pagarba buvo palaidoti 105 5-ojo žiemgalių latvių šaulių pulko kovotojai. Jie žuvo mūšiuose su vokiečių armija arba mirė nuo žaizdų. Laidojimo ceremonijai vadovavo pulko vadas Jukumas Vācietis. Vėlesniais metais kapinėse buvo laidojami ir kitų Rusijos armijos dalinių kareiviai. 1925 m. kapinėse atidengtas architekto Eiženo Laubės paminklas, o teritorija apželdinta. Informacijos apie 3800 kapinėse palaidotų kareivių randama daug kur, tačiau ją reikėtų laikyti mažai tikėtina ir nepatikrinta.

Riga Brothers’ Cemetery is located in the northern district of Riga. The cemetery extends over an area of 9 ha and is the most outstanding and significant memorial ensemble in Latvia dedicated to the fallen Latvian soldiers. About 3,000 soldiers are buried here. The Brothers’ Cemetery was created during World War I after the first three Latvian Riflemen, who fell in Tīreļpurvs in the battle against the German Army, were buried here. Later Latvian soldiers who had died in other battles and wars would also be buried in the Brothers’ Cemetery. The memorial is based on the design of the sculptor Kārlis Zāle, and is the first memorial ensemble in Europe with such landscape, architecture and sculptural value. It uses elements typical to the Latvian landscape, traditional farmsteads, Latvian folklore and history that praise the characteristics of soldiers and tell the story of the way of the soldier. The memorial was unveiled in 1936 and it has three parts: ‘The Road of Though’ which is a 250 m long alley, ‘Terrace of Heroes’ with the Altar of the Sacred Flame and ensemble the Sacred Oak Grove, and the burial ground with the Latvian wall and a memorial of a mother with her fallen sons.

It is located 17 km from Kandava in Pucesdzirnavai, Matkule parish.

The memorial room of Latvian Army General Ludvig Bolštein was created in the territory of the Pūce mill, in a rest house. The property was once rented by the Bolstein family. Since the 19th century at the end of the century, a sawmill, a grain mill, and sheep's wool were processed here.

Ludvig Bolšteins was one of the most experienced Latvian soldiers who actively participated in the creation of Latvian rifle units. Participated in the War of Independence and the creation of the Latvian state. At the beginning of World War 2, Ludwig Bolstein was an example who demonstrated complete non-cooperation with the Soviet occupation regime. One of the two senior officers of the Latvian Army, who committed suicide because he did not want to cooperate with the Soviet occupying power. The general's letters before his death are a vivid source of history, which allow a better understanding of the personality and the situation in which the country of Latvia was at the beginning of World War II. The letters read: “To your boss. We, Latvians, built a new, stately building - our country. A foreign power wants to force us to tear it down ourselves. I can't participate." On the other hand, the text of another letter was addressed to the mother: "Mother, I'm sorry, I couldn't do it otherwise."

By applying in advance, you can visit the memorial room and familiarize yourself with the exposition dedicated to the general.

The approximately 30 km long dune ridge, which can be traced in nature from Iļģuciems (with minor interruptions) to Tīreļi today, is one of the most impressive landforms of the Seaside Lowlands, which is rarely perceived as a single natural formation. The dune was formed on the shores of one of the last Baltic glacial lakes, as the waters of the Baltic glacial lake receded. The dune ridge consists of two parallel 50–100 m wide dune belts. They are usually 6–10 m high, but their highest points reach 16–19 m above sea level. In the vicinity of Kleisti, Imanta and Beberbeķi, the beautiful pine forests covering the dunes are a popular place for walking, recreation and sports, and in winter - cross-country skiing. The part of the dune in the vicinity of Lāčupīte is associated with the events of the Bermontiades. On the dune in Pārdaugava is the Lāčupe or Lācaras cemetery . Between Pinkie and Babīte, the Beberbeķi Nature Park has been established to preserve the dunes. The western part of the Nordeķi-Kalnciemas dune ridge, approximately 10 km long, is called the Long Dune . Near the Long Dune (south of Trenči) is the Antiņi Brothers Cemetery , the Latvian Riflemen's Hospital medicine warehouse , and the renovated Latvian Riflemen's dugouts . South of the Long Dune is a massif of swampy forests and marshes, including Rāvājs and Maztīrelis . Opposite Maztīrelis is Ložmetējkalns with a viewing tower and a resting place and the so-called German rampart section . Even further west, near the Long Dune are the Latvian Riflemen Brothers Cemetery and the Piķi Brothers Cemetery. With greater or lesser interruptions, trenches are visible almost along the entire Nordeķi-Kalnciemas dune ridge. In the southwestern part of the Long Dune – in the swampy forests that adjoin it from the south, bomb craters from the First World War are visible. Along the entire length of the Long Dune (south of it), small forest paths run, suitable for walks and longer hikes – a great opportunity to explore the sites of the First World War battles.

The Krāči Hills are one of the largest coastal dunes of the Litorina Sea. Its highest point is 29 m above sea level and 26 m above the surrounding plains. The Litorina Sea is said to be the predecessor of the Baltic Sea, which existed approximately 7,000 to 5,000 years ago.

The 6th Special Brigade of the 12th Russian Army launched the attack from the Krāči Hills during the Christmas Battles, with the task of breaking through the German front from the Great Tīreļi Swamp to the Lielupe River. During the month-long battles, the Russian army gained an area of 25 square kilometers, but the losses were enormous – 45 thousand fallen, wounded and missing soldiers. The losses of the Latvian riflemen were 9 thousand fallen, wounded and missing soldiers. During the Christmas Battles, the Latvian riflemen gained immense fame as heroic and brilliant soldiers, paying a very high price for it – their lives.

A monument has been erected in memory of those who fell in battle. Every year on November 11, Lāčplēsis Day, and on November 18, the anniversary of the proclamation of the Latvian state, candles are lit at this place in memory of the fallen heroes.

The protected nature area "Krāči Mountains" as a dune mound of the Litorina period