Kalėdų mūšiai I WW1

814LatviešustrēlniekiZiemassvētkukaujustarpla.jpg
Latviešu strēlnieki Ziemassvētku kauju starplaikā 1917. gadā. Avots: Latvijas kara muzejs.

Kalėdų mūšiai visiems laikams įrašyti į Latvijos istoriją kaip tragiška ir kartu herojiška istorija. 1917 metų sausio 5 dieną Rygos fronte prasidėjo Rusijos 12-osios armijos puolimas, kurio oficialus pavadinimas buvo „Jelgavos operacija“. Pagal senąjį stilių, arba Julijaus, kalendorių, puolimas prasidėjo gruodžio 23 d., tai yra Kūčių vakarą. Todėl šie mūšiai, kuriuose pirmą kartą kartu dalyvavo visi latvių šaulių pulkai, buvo pavadinti „Kalėdų mūšiais“. Kalėdų mūšiai ir vėlesni sausio mūšiai buvo tragiškiausi ir kartu vienas herojiškiausių latvių šaulių istorijos puslapių.

Rusijos kariuomenė suplanavo didelį Vokietijos imperatoriškosios armijos puolimą, pagrindiniu smūgiu panaudodama latvių šaulius. 12-osios armijos vadovybė ketino staigiais smūgiais be išankstinio artilerijos pasirengimo pralaužti vokiečių frontą keliose vietose plačioje teritorijoje nuo kairiojo Lielupės kranto iki Jelgavos plento. Išpuolis įvyko pelkėtoje vietovėje tarp Babytės ežero ir Olainio, kuri vadinosi Tīreļpurva. Rusija buvo užsibrėžusi tikslą išlaisvinti Jelgavą, o jei pasiseks – visą Žiemgalą ir Kuršą.

Puolimo fronte Rusijos kariuomenė subūrė savo pajėgas, užsitikrindama pranašumą: iš viso beveik 100 000 Rusijos armijos karių prieš 20 000 vokiečių armijos karių. Puolimas turėjo vykti 8 vietose, iš kurių 2 turėjo būti įvykdyti latvių šaulių pulkai, suskirstyti į dvi brigadas. Abi latvių brigados puolimui ruošėsi ilgai. Šauliai buvo kruopščiai mokomi įveikti spygliuotos vielos tvoras ir paimti priešo įtvirtinimus. Šaulių nuotaika buvo labai gera, visi tikėjosi ankstyvo Žiemgalos ir Kuršo išlaisvinimo.

Deja, puolimo aprūpinimas ir vadovavimas buvo prastai suplanuoti ir įvykdyti, todėl darbo jėgos pranašumas nepadėjo. Mūšis vyko atakomis ir kontratakomis. 2-oji latvių šaulių brigada sėkmingai pralaužė pirmąją vokiečių įtvirtinimų liniją, užėmusi pietinę Tīreļpurvo dalį. Dvi paras -36°C saloje šauliai laikė užgrobtą teritoriją, tačiau sausio 7 dieną puolimą pasuko į šiaurę, vokiečių įtvirtinto Ložmetējkalno link, kurį tą pačią dieną užėmė. Kitą dieną, sausio 8 d., latvių šauliai atmušė keletą įnirtingų vokiečių kontratakų, kurių tikslas buvo atgauti anksčiau prarastas pozicijas. Ložmetējkalno užgrobimas vokiečiams tapo didžiausia Kalėdų kovų sėkme. Deja, Rusijos vadovybė Ložmetējkalno užėmimo nepanaudojo Kalnciemo puolimui, kuris galėjo būti įvykdytas tą pačią dieną, vokiečiams nespėjus konsoliduotis ir atvesti atsargų.

Kalėdų mūšiai tapo žinomiausiomis ir legendinėmis latvių šaulių kovomis. Latvių šauliams pavyko tai, ko nepavyko padaryti jokiam Rusijos daliniui Rygos fronte – pralaužti vokiečių įtvirtinimus ir užimti apie 30 kvadratinių kilometrų plotą. Tai buvo pirmas kartas, kai visi latvių šauliai kovėsi kartu petys į petį.

Kalėdų kautynių metu tiek rusų daliniai, tiek latviai patyrė labai didelių nuostolių. 12-osios armijos nuostoliai siekė 19 000 karių. Latvių pulkai sausio 5–11 dienomis neteko 5364 šaulių, iš kurių 874 žuvo, o maždaug 400 dingo be žinios. Laimėjimai iš mūšių nebuvo dideli. Dideli nuostoliai smarkiai pakirto latvių ištikimybę Rusijos imperijos valdžiai ir tapo lūžiu tiek šaulių, tiek Latvijos istorijoje.

Daugiau informacijos šaltinių

1. Sielų pūga. Skaitmeninis muziejus. Prieiga: https://www.dveseluputenis.lv/lv/laika-skala/notikums/85/ziemassvetku-kauju-sakums/ [žiūrėta: 2021-05-05].

2. Latvijos radijo 2 Latvijos šimtmečio istorijos straipsniai „Kalėdų mūšiai“, 2017 m. Prieiga: https://lr2.lsm.lv/lv/raksts/latvijas-simtgades-stastu-raksti/ziemassvetku-kaujas.a97478/?highlight=str%C4%93lnieki.05.2

3. lsm.lv laidos „Vēstures ķilis“ serialas „Pokalbis su istoriku Jāniu Šiliņu apie kalėdines kovas ir šaulius“, 2017. Prieina: https://naba.lsm.lv/lv/raksts/vestures-kilis/saruna-ar-vesturnieku-jani-silinu-par-kaujammas/4%str. 93lnieki [žiūrėta: 2021 05 05.].

Susijusios vietos

Kulkosvaidžio kalnas Tyrelio pelkėje

Kulkosvaidžio kalnas (Ložmetėjkalnas) yra Jelgavos apy linkėse, Valgundės seniūnijoje, šalia automagistralės A9. Tai Pirmojo pasaulinio karo mūšių vieta ir vienintelis vals tybinės reikšmės kultūrinis ir istorinis draustinis Latvijoje. Ložmetėjkalnas yra ant Ilgosios kopos, priklausančios Nor dekių–Kalnciemo kopagūbriui. Pavadinimas atsirado tais laikais, kai čia buvo įrengti neįveikiami Vokietijos kariuo menės įtvirtinimai, ginami sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Kalėdų mūšiai – vienas žinomiausių ir dramatiškiausių Pirmojo pasaulinio karo įvykių Latvijos istorijoje. 1917 m. Ložmetėjkalną puolė ir užėmė Rusijos kariuomenės latvių šaulių bei sibiriečių daliniai. Jie paėmė į nelaisvę apie 600 priešo karių ir užgrobė vertingų trofėjų. Patys šauliai tvirtino, kad būtent jie nusipelnė vadintis šios aukštumos užkariautojais. Kulkosvaidžio kalno (Ložmetėjkalno) apylinkėse yra išlikę atminimo ženklai ir kitų čia vykusių mūšių liudijimai. Kas met sausio mėnesį čia vyksta renginiai, skirti Kalėdų mūšių atminimui. Ši vieta tapo latvių šaulių didvyriškumo ir narsos simboliu. Čia pastatytas 27 m aukščio apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria Kalėdų mūšių vietos vaizdas.

Buvęs Latvijos kareivių medicinos sandėlis

Įsikūręs Babytės rajone, netoli Antinių karių kapinių ir atnaujintų apkasų.

Pirmojo pasaulinio karo metu nuo 1915 m. šioje teritorijoje buvo įsikūrusios Rusijos imperijos armijos gynybinės pozicijos. 1917 m., per Kalėdų mūšius, šalia Antinių namo buvo įsikūręs 5-ojo Žiemgalos latvių šaulių pulko štabas ir ligoninė su vaistų sandėliu, kuriai vadovavo žymus Latvijos karo gydytojas Pēteris Snīķeris.

Kalėdinių mūšių metu Latvijos šauliai puolė Vokietijos armijos dalinius ypač atšiauriomis ir nepalankiomis sąlygomis. Mūšiuose patirti sužalojimai buvo įvairūs – šautinės žaizdos, sumušimai ir traumos, taip pat nušalimai. Laiku reikėjo suteikti medicininę pagalbą tūkstančiams Latvijos kareivių. Ji buvo organizuojama taip, kad sužeistieji kuo greičiau gautų pagalbą. Mūšio lauke dirbo neginkluoti paramedikai, teikę pirmąją pagalbą ir išvežę sužeistuosius iš pavojingų vietų. Šalia mūšio laukų buvo įrengti tvarstymo punktai, kur buvo tęsiama priežiūra ir atliekamas triažas. Sunkiau sužeisti kareiviai vežimais ir automobiliais buvo evakuojami į ligonines ar ligonines. Šalia ligoninių buvo įkurtos kapinės, kuriose buvo laidojami nuo sužalojimų mirę asmenys.

Šiandien galite aplankyti senąjį vaistų sandėlį. Netoliese yra Antinių karių kapinės, taip pat rekonstruoti Pirmojo pasaulinio karo apkasai ir slėptuvės. Aplinka tinkama pasivaikščiojimams miške, atskleidžiant ryškius karinio paveldo įrodymus.

Latvijos šaulių pozicijos ir apkasai Tyreliuose

Latvijos šaulių apkasai ir apkasai Tyreliuose yra Babytės valsčiuje, Mārupe savivaldybėje, netoli Antinių latvių šaulių kapinių ir buvusio vaistų sandėlio. Pirmojo pasaulinio karo metu tai buvo Rusijos imperijos armijos Latvijos šaulių gynybinė pozicija. Smėlėtose kalvose buvo įrengtas apkasų ir paviršinių apkasų kompleksas. Apkasinė arba pozicinė kova – tai geriausias būdas tiksliai apibūdinti Pirmąjį pasaulinį karą ir pabrėžti įtvirtinimų svarbą. Jie buvo pagrįsti karo inžinierių tyrimais, pritaikyti prie aplinkos ir naujų ginklų kūrimo. Kareivio kasdienybė – tai nuolatinis gynybinių įtvirtinimų tobulinimas. Kartais kareiviai apkasams duodavo pavadinimus, kurie primindavo jų namus ir padėdavo pamiršti karo realybę. Apkasų linijos buvo sudėtingos gynybos sistemos, kurias priešui buvo sunku perimti. Tobulėjant ginklams, ši gynyba tapo dar sudėtingesnė. Apkasų stogai buvo sutvirtinami, kad atlaikytų artilerijos sviedinius. Apkasai buvo kasami keičiant schemas ir kryptis, kad sprogimai padarytų kuo mažiau žalos. Judėjimo praėjimuose buvo kišenės, kurios buvo naudojamos kaip trumpalaikės slėptuvės artilerijos ugnies metu, nes jos saugojo kareivius nuo skeveldrų ir nuolaužų. Šiandien dalis įtvirtinimų yra atkurta, ir galite aplankyti 3 restauruotus apkasus ir 100 m ilgio apkasų atkarpą.

Kalėdų mūšių muziejus

Muziejus, įsikūręs sodyboje „Mangaļi“ Jelgavos apylinkėse, Valgundės seniūnijoje, yra Latvijos karo muziejaus filialas. Jis atidarytas 2005 m. toje vietoje, kurioje per Pirmąjį pa saulinį karą vyko Kalėdų mūšiai. Šiose vietose iki šiol tebėra išlikę išskirtiniai Pirmojo pasaulinio karo įtvirtinimai. Kalėdų mūšių muziejaus ekspozicija yra įrengta autentiškoje vieto je po atviru dangumi. Čia galima pamatyti rekonstruotą įtvirtinimų sistemos fragmentą – lauko slėptuvę ir dalį pir mosios vokiečių gynybos linijos, vadinamos „vokiečių pyli mu“. Tai vienintelis tokio pobūdžio objektas Baltijos šalyse. Kalėdų mūšiai – vienas žinomiausių ir dramatiškiausių Pir mojo pasaulinio karo įvykių Latvijoje. Jie užima ypatingą vietą latvių karo ir kultūros istorijoje. Intensyvūs mūšiai truko šešias dienos ir pareikalavo daug aukų. Šie įvykiai dažniau siai siejami su latvių šaulių puolimu prieš Vokietijos kariuo menę, vykusiu ypač atšiauriomis ir nepalankiomis žiemos sąlygomis. Tai buvo pirmas kartas, kai didelio masto puo limas vyko be artilerijos palaikymo. Šiuo metu muziejuje eksponuojami mūšių vietose rasti radi niai. Vidaus ekspozicija lankoma nustatytu laiku, o po atvi ru dangumi esančių įtvirtinimų ekspoziciją galima apžiūrėti kiekvieną dieną. Apylinkėse sudaryti turistiniai maršrutai ir įrengti pažintiniai takai.

Kalėdinių mūšių memorialas Antinu brolių kapinėse

Įsikūręs Babytės rajone, pakelėje, netoli buvusių Antinių namų ir senojo vaistų sandėlio.

Antinių arba Tyrelių karių kapinės buvo įkurtos Pirmojo pasaulinio karo metu. Šioje teritorijoje buvo Rusijos imperijos armijos gynybinės pozicijos. 1917 m., per Kalėdų mūšius, netoliese buvo įsikūręs 5-ojo Žemgalės latvių šaulių pulko štabas, ligoninė su vaistų sandėliu.

1917 m., sausio 5-osios ir 6-osios naktį, apšviečiant aštuoniems didžiuliams laužams, su karine pagarba buvo palaidoti 105 5-ojo žiemgalių latvių šaulių pulko kovotojai. Jie žuvo mūšiuose su vokiečių armija arba mirė nuo žaizdų. Laidojimo ceremonijai vadovavo pulko vadas Jukumas Vācietis. Vėlesniais metais kapinėse buvo laidojami ir kitų Rusijos armijos dalinių kareiviai. 1925 m. kapinėse atidengtas architekto Eiženo Laubės paminklas, o teritorija apželdinta. Informacijos apie 3800 kapinėse palaidotų kareivių randama daug kur, tačiau ją reikėtų laikyti mažai tikėtina ir nepatikrinta.

Brolių kapinės Rygoje

Rygos brolių kapinės yra šiauriniame Rygos rajone. Kapinės užima 9 ha plotą ir yra iškiliausias bei reikšmingiausias memorialinis ansamblis Latvijoje, skirtas žuvusiems Latvijos kareiviams. Čia palaidota apie 3000 kareivių. Brolių kapinės buvo įkurtos Pirmojo pasaulinio karo metu, palaidojus pirmuosius tris Latvijos šaulius, žuvusius Tyrelio purve mūšyje prieš vokiečių armiją. Vėliau Brolių kapinėse taip pat buvo palaidoti Latvijos kareiviai, žuvę kituose mūšiuose ir karuose. Memorialas sukurtas pagal skulptoriaus Kārlio Zālės projektą ir yra pirmasis memorialinis ansamblis Europoje, turintis tokią kraštovaizdžio, architektūros ir skulptūrinę vertę. Jame naudojami Latvijos kraštovaizdžiui būdingi elementai, tradicinės sodybos, Latvijos folkloras ir istorija, kurie giria kareivių savybes ir pasakoja apie kareivio kelią. Memorialas buvo atidengtas 1936 m. ir jį sudaro trys dalys: „Minties kelias“ – 250 m ilgio alėja, „Didvyrių terasa“ su Šventosios liepsnos aukuru ir Šventosios ąžuolyno ansambliu bei laidojimo vieta su Latvijos siena ir motinos su žuvusiais sūnumis memorialu.

Generolo L. Bolšteino muziejus

Įsikūręs 17 km nuo Kandavos Pūcesdzirnave, Matkulės valsčiuje.

Latvijos armijos generolo Liudviko Bolšteino atminimo kambarys įkurtas Pūces malūno teritorijoje, poilsio namuose. Šią nuosavybę kadaise nuomojosi Bolšteinų šeima. Nuo XIX a. pabaigos čia veikė lentpjūvė, grūdų malūnas ir avių vilnos perdirbimo įmonė.

Liudvigas Bolšteinas buvo vienas labiausiai patyrusių Latvijos karių, aktyviai dalyvavęs kuriant Latvijos šaulių dalinius. Jis dalyvavo Nepriklausomybės kare ir kuriant Latvijos valstybę. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Liudvigas Bolšteinas buvo pavyzdys, demonstravęs visišką nebendradarbiavimą su sovietų okupaciniu režimu. Vienas iš dviejų aukščiausių Latvijos armijos karininkų, nusižudžiusių, nes nenorėjo bendradarbiauti su sovietų okupacine valdžia. Ryškus istorijos šaltinis yra generolo mirties laiškai, leidžiantys geriau suprasti asmenybę ir situaciją, kurioje Latvijos valstybė buvo Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Laiškuose rašoma: „Mūsų viršininkams. Mes, latviai, pastatėme naują, didingą pastatą – savo valstybę. Užsienio valstybė nori priversti mus patiems jį nugriauti. Aš negaliu dalyvauti.“ Savo ruožtu kito laiško tekstas buvo adresuotas jo motinai: „Mama, atleisk man, aš negalėjau kitaip.“

Iš anksto užsiregistravę galite aplankyti memorialinį kambarį ir pamatyti generolui skirtą parodą.

Nordeķi – Kalnciemas dune ridge

The approximately 30 km long dune ridge, which can be traced in nature from Iļģuciems (with minor interruptions) to Tīreļi today, is one of the most impressive landforms of the Seaside Lowlands, which is rarely perceived as a single natural formation. The dune was formed on the shores of one of the last Baltic glacial lakes, as the waters of the Baltic glacial lake receded. The dune ridge consists of two parallel 50–100 m wide dune belts. They are usually 6–10 m high, but their highest points reach 16–19 m above sea level. In the vicinity of Kleisti, Imanta and Beberbeķi, the beautiful pine forests covering the dunes are a popular place for walking, recreation and sports, and in winter - cross-country skiing. The part of the dune in the vicinity of Lāčupīte is associated with the events of the Bermontiades. On the dune in Pārdaugava is the Lāčupe or Lācaras cemetery . Between Pinkie and Babīte, the Beberbeķi Nature Park has been established to preserve the dunes. The western part of the Nordeķi-Kalnciemas dune ridge, approximately 10 km long, is called the Long Dune . Near the Long Dune (south of Trenči) is the Antiņi Brothers Cemetery , the Latvian Riflemen's Hospital medicine warehouse , and the renovated Latvian Riflemen's dugouts . South of the Long Dune is a massif of swampy forests and marshes, including Rāvājs and Maztīrelis . Opposite Maztīrelis is Ložmetējkalns with a viewing tower and a resting place and the so-called German rampart section . Even further west, near the Long Dune are the Latvian Riflemen Brothers Cemetery and the Piķi Brothers Cemetery. With greater or lesser interruptions, trenches are visible almost along the entire Nordeķi-Kalnciemas dune ridge. In the southwestern part of the Long Dune – in the swampy forests that adjoin it from the south, bomb craters from the First World War are visible. Along the entire length of the Long Dune (south of it), small forest paths run, suitable for walks and longer hikes – a great opportunity to explore the sites of the First World War battles.

 
Krači Mountains Monument

The Krāči Hills are one of the largest coastal dunes of the Litorina Sea. Its highest point is 29 m above sea level and 26 m above the surrounding plains. The Litorina Sea is said to be the predecessor of the Baltic Sea, which existed approximately 7,000 to 5,000 years ago.

The 6th Special Brigade of the 12th Russian Army launched the attack from the Krāči Hills during the Christmas Battles, with the task of breaking through the German front from the Great Tīreļi Swamp to the Lielupe River. During the month-long battles, the Russian army gained an area of 25 square kilometers, but the losses were enormous – 45 thousand fallen, wounded and missing soldiers. The losses of the Latvian riflemen were 9 thousand fallen, wounded and missing soldiers. During the Christmas Battles, the Latvian riflemen gained immense fame as heroic and brilliant soldiers, paying a very high price for it – their lives.

A monument has been erected in memory of those who fell in battle. Every year on November 11, Lāčplēsis Day, and on November 18, the anniversary of the proclamation of the Latvian state, candles are lit at this place in memory of the fallen heroes.

The protected nature area "Krāči Mountains" as a dune mound of the Litorina period

 

Susijusi istorija

Įrašas dienoraštyje apie momentą, kai kariai sužino apie pasiruošimą kalėdinėms kautynėms.

Latvių lankininkai ir jų karininkai apie mūšio pradžią buvo informuoti paskutinę akimirką. 5-ojo Žiemgalos latvių šaulių pulko puskarininkis Rudolfas Ivanovas savo dienoraštyje aprašė paskutinį vakarą prieš mūšio pradžią. Trumpas, bet ryškus ir autentiškas tekstas, parodantis labai svarbų kariui momentą – jis sužino apie mūšio dieną.

Gynybinių pozicijų formavimas.

Aprašyme apskritai nagrinėjama mūšio lauko įtvirtinimo problema. Jis sukurtas remiantis I pasaulinio karo patirtimi ir situacija, kai būtina organizuoti didelius įtvirtinimų kūrimo darbus.

Kieme rastas Admirolui Makarovui skirtas atminimo ženklas

Maža karinė relikvija gali papasakoti didelę istorinę istoriją. Ir nors ženklelis reprezentuoja Rusijos ir Japonijos karo metu vykusius įvykius, jis parodo languotą karo istoriją ir mūsų latvių šaulių įsitraukimą į kitus karinius konfliktus tiek prieš Nepriklausomybės karus, tiek po jų.