Vokiečių pylimas I WW1

Muziejus, įsikūręs sodyboje „Mangaļi“ Jelgavos apylinkėse, Valgundės seniūnijoje, yra Latvijos karo muziejaus filialas. Jis atidarytas 2005 m. toje vietoje, kurioje per Pirmąjį pasaulinį karą vyko Kalėdų mūšiai. Šiose vietose iki šiol tebėra išlikę išskirtiniai Pirmojo pasaulinio karo įtvirtinimai. Kalėdų mūšių muziejaus ekspozicija yra įrengta autentiškoje vietoje po atviru dangumi. Čia galima pamatyti rekonstruotą įtvirtinimų sistemos fragmentą – lauko slėptuvę ir dalį pirmosios vokiečių gynybos linijos, vadinamos „vokiečių pyli mu“. Tai vienintelis tokio pobūdžio objektas Baltijos šalyse. Kalėdų mūšiai – vienas žinomiausių ir dramatiškiausių Pirmojo pasaulinio karo įvykių Latvijoje. Jie užima ypatingą vietą latvių karo ir kultūros istorijoje. Intensyvūs mūšiai truko šešias dienos ir pareikalavo daug aukų. Šie įvykiai dažniausiai siejami su latvių šaulių puolimu prieš Vokietijos kariuomenę, vykusiu ypač atšiauriomis ir nepalankiomis žiemos sąlygomis. Tai buvo pirmas kartas, kai didelio masto puolimas vyko be artilerijos palaikymo.

Šiuo metu muziejuje eksponuojami mūšių vietose rasti radiniai. Vidaus ekspozicija lankoma nustatytu laiku, o po atviru dangumi esančių įtvirtinimų ekspoziciją galima apžiūrėti kiekvieną dieną. Apylinkėse sudaryti turistiniai maršrutai ir įrengti pažintiniai takai.

„Vokiečių pylimas“ – tai gynybinis įtvirtinimas, pastatytas Vokietijos armijos ir naudotas per 1916 m. Kalėdų mūšius. Jį sudaro žemių pylimas, sutvirtintas medinėmis konstrukcijomis ir spygliuota viela, sudarantis skydą nuo atakų. Šio tipo įtvirtinimai buvo įprasti Pirmojo pasaulinio karo metu, siekiant sustiprinti fronto linijas ir apsaugoti karius.

„Vokiečių sieną“ galima apžiūrėti einant 7 km ilgio pėsčiųjų maršrutu, kuris prasideda prie Mangalių namų – Kalėdų mūšių muziejaus. Muziejaus apylinkėse – netoliese esančiuose miškuose – palei „Vokiečių sieną“ driekiasi natūralus takas, kuris taip pat yra tvarkomas, tai yra – lengvai prieinamas pėstiesiems. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad „Vokiečių siena“ yra po atviru dangumi esantis objektas – gali būti nuvirtęs medis, reljefas nelygus. „Vokiečių siena“ tęsiasi ir toliau į šiaurę bei kerta Maztīrelos pelkę, tačiau šioje vietoje ji apaugusi ir labiau tinka „nuotykių“ ir „ekspedicijų“ ieškotojams, o ne „sekmadienio pasivaikščiotojams“.

Maždaug 7 km ilgio pėsčiųjų maršrutą – pažintinį taką galima pradėti nuo Kalėdų mūšių muziejaus, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė ir tualetai. Verta su savimi pasiimti žemėlapį arba jo kopiją. Takas pažymėtas per visą ilgį. Juo galima eiti įvairiais metų laikais – vasarą, rudenį, kai spalvas keičia lapai, arba pavasarį, kai žydi raktažolės ir kitos pavasario gėlės. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad tako apylinkėse prastas mobilusis ryšys. Tako sudėtingumo lygis lengvas, tačiau reikėtų atsižvelgti į laiką, reikalingą jį įveikti ir susipažinti su visais objektais. Danga – miško keliai, takai, natūrali danga, žvyrkeliai. Pradedant nuo Mangalių namų pagal laikrodžio rodyklę, verta taku eiti ne žvyrkeliu, o Vokiečių pylimo atkarpa, kuri maršrutą pailgina apie pusę kilometro. Per griovius yra mediniai tilteliai. Būkite atsargūs, nes šlapiu oru jie gali būti slidūs.

Maršrute yra 18 stotelių, kuriose įrengtos informacinės lentos:

• Pirmoji Rusijos armijos įtvirtinimų linija – vadinamasis „Rusijos pylimas“;
• 3. Kuršo latvių šaulių pulko pradinės pozicijos Kalėdų mūšių puolimui;
• Jungtinės Latvijos šaulių divizijos štabas Kalėdų mūšių pradžioje;
• Rusijos armijos artilerijos pozicijos;
• 4. Vidžemės latvių šaulių pulko išėjimo pozicijos Kalėdų mūšių puolimui;
• 1. Daugavgryvos latvių šaulių pulko pradinės pozicijos Kalėdų mūšių puolimui;
• Neutrali zona;
• Spygliuotos vielos tvoros;
• Pirmoji vokiečių armijos įtvirtinimų linija – vadinamoji „Vokietijos siena“;
• Vokietijos armijos kareivių įrengtas vandens paėmimo punktas;
• Artilerijos sviedinių sprogimo duobės;
• Vokietijos armijos užnugario įtvirtinimų sistema;
• Matomos pozicijos, bunkeriai, apkasai, bombų krateriai, memorialiniai akmenys ir kt.