Seserys išgelbėjo kulkosvaidžius ir sužeistus karius Baltriškėse
Pasakojimas apie seseris, kurios buvo apdovanotos Vyties Kryžiaus ordinu už pagalbą kariuomenei kovose prieš bolševikus.
1919 m. vasarą Aukštaitijoje vyko sunkios ir įtemptos Lietuvos kariuomenės kovos su bolševikais. Birželio 6–7 d. I-asis pėstininkų pulkas puolė bolševikus linijoje Antalieptė–Mikučiai–Ikunčiai–Baltriškės ir ją užėmė. Netrukus atsipeikėję bolševikai surengė kontrpuolimą ir privertė I-ojo pėstininkų pulko karius pasitraukti iš užimtų pozicijų. Bolševikų puolimas buvo toks staigus ir stiprus, kad atsitraukiantys kariai paliko 5 sužeistuosius ir du sunkiuosius kulkosvaidžius, kurie buvo itin svarbūs ir vertinami to meto ginklai. Greta vienkiemyje gyvenusios seserys Anelė ir Kostutė, apsimetusios, kad eina ieškoti gyvulių, paslapčiomis nubėgo į Baltriškes, suteikė paliktiems ir sužeistiesiems kariams pagalbą, sutvarstė žaizdas ir „miškeliais bei krūmeliais“ išvedė juos pas savuosius į Jakunčių kaimą. Greta buvę bolševikai jų nepastebėjo, todėl seserys, prisidengdamos, kad varinėja gyvulius, grįžo gelbėti kulkosvaidžių, bet negalėdamos jų pakelti, „nudardeno juos pakalnėn“ ir nuskubėjo pranešti I-ojo pėstininkų pulko kariams. Pastarieji, vedami Anelės ir Kostutės, kulkosvaidžius susigrąžino.
Tai nebuvo vienintelis kartas, kai seserys Juozonytės pagelbėjo Lietuvos kariuomenės kariams. 1919 m. rugpjūčio 23–24 d. I-asis pėstininkų pulkas kartu su kitais daliniais pradėjo „Zarasų operaciją“. Greta Juozonyčių namų Subatiškėse buvusi bolševikų baterija šaudė į puolančią Lietuvos kariuomenę. Tai pastebėjusi Kostutė kirviu nukirto per laukus einantį telefono kabelį, kuris jungė raudonarmiečių bateriją Subatiškėse su artlierijos ugnies sekimo punktu Pakunigės laukų pozicijoje. Nuo to momento bolševikų pabūklai Subatiškėse užtilo.
V. Lesčius, Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose 1918–1920, Vilnius, 2001.
Saistītie objekti
Piemineklis, kas atzīmē pirmā Lietuvas Kara skolas absolventa, karavīra Jurģa Sidaraviča, nāves vietu
1919. gadā naktī no 23. uz 24. augustu Lietuvas armijas 1. kājnieku pulks uzsāka Zarasu-Daugavpils ofensīvu operāciju ar mērķi piespiest Sarkano armiju atkāpties no Lietuvas teritorijas. Pulka uzbrukuma svarīgākais virziens bija Zarasu virzienā pa Daugavpils-Kauņas šoseju. Izmantojot ārkārtīgi kalnaino reljefu un ezerus, boļševiki bija labi iekarojuši Bružu pozīciju un veiksmīgi apturēja uzbrucējus. Uzbrukuma laikā boļševiku aizsardzības pozīcijām gāja bojā 15 Lietuvas karavīri, tostarp pirmais Kara skolas audzēknis, kurš krita cīņās par Lietuvas neatkarību, ierindnieks Jurģis Sidaravičius (1900–1919).
Starpkaru periodā 1. kājnieku pulka karavīri un Kara skolas audzēkņi rūpējās par J. Sidaraviča piemiņu. Viņa nāves vietā Baltrišķu strēlnieki 1939. gada augustā uzstādīja skaistu granīta pieminekli ar tekstu: "1919.VIII.24. ATA. Brīvības saulei uzlecot, godam mira 1. pp. karuža Jurģis Sidaravičius." Piemineklis atrodas ļoti nomaļā vietā augstā kalnā, tāpēc padomju gados tas nenonāca padomju varas iestāžu ceļā un netika nojaukts.