Seserys išgelbėjo kulkosvaidžius ir sužeistus karius Baltriškėse
Pasakojimas apie seseris, kurios buvo apdovanotos Vyties Kryžiaus ordinu už pagalbą kariuomenei kovose prieš bolševikus.
1919 m. vasarą Aukštaitijoje vyko sunkios ir įtemptos Lietuvos kariuomenės kovos su bolševikais. Birželio 6–7 d. I-asis pėstininkų pulkas puolė bolševikus linijoje Antalieptė–Mikučiai–Ikunčiai–Baltriškės ir ją užėmė. Netrukus atsipeikėję bolševikai surengė kontrpuolimą ir privertė I-ojo pėstininkų pulko karius pasitraukti iš užimtų pozicijų. Bolševikų puolimas buvo toks staigus ir stiprus, kad atsitraukiantys kariai paliko 5 sužeistuosius ir du sunkiuosius kulkosvaidžius, kurie buvo itin svarbūs ir vertinami to meto ginklai. Greta vienkiemyje gyvenusios seserys Anelė ir Kostutė, apsimetusios, kad eina ieškoti gyvulių, paslapčiomis nubėgo į Baltriškes, suteikė paliktiems ir sužeistiesiems kariams pagalbą, sutvarstė žaizdas ir „miškeliais bei krūmeliais“ išvedė juos pas savuosius į Jakunčių kaimą. Greta buvę bolševikai jų nepastebėjo, todėl seserys, prisidengdamos, kad varinėja gyvulius, grįžo gelbėti kulkosvaidžių, bet negalėdamos jų pakelti, „nudardeno juos pakalnėn“ ir nuskubėjo pranešti I-ojo pėstininkų pulko kariams. Pastarieji, vedami Anelės ir Kostutės, kulkosvaidžius susigrąžino.
Tai nebuvo vienintelis kartas, kai seserys Juozonytės pagelbėjo Lietuvos kariuomenės kariams. 1919 m. rugpjūčio 23–24 d. I-asis pėstininkų pulkas kartu su kitais daliniais pradėjo „Zarasų operaciją“. Greta Juozonyčių namų Subatiškėse buvusi bolševikų baterija šaudė į puolančią Lietuvos kariuomenę. Tai pastebėjusi Kostutė kirviu nukirto per laukus einantį telefono kabelį, kuris jungė raudonarmiečių bateriją Subatiškėse su artlierijos ugnies sekimo punktu Pakunigės laukų pozicijoje. Nuo to momento bolševikų pabūklai Subatiškėse užtilo.
V. Lesčius, Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose 1918–1920, Vilnius, 2001.
Seotud objektid
Pirmojo Lietuvos karo mokyklos auklėtinio karužo Jurgio Sidaravičiaus žūties vietą žymintis paminklas
1919 m. naktį iš rugpjūčio 23 į 24 d. Lietuvos kariuomenės 1-asis pėstininkų pulkas pradėjo Zarasų – Daugpilio puolimo operaciją, turėdamas tikslą priversti Raudonąją Armiją pasitraukti iš Lietuvos teritorijos. Svarbiausioji pulko puolimo kryptis ėjo link Zarasų pagal plentą Daugpilis – Kaunas. Pasinaudoję itin kalnuotu reljefu ir ežerais bolševikai buvo gerai įsitvirtinę Bružų pozicijoje ir sėkmingai stabdė puolančiuosius. Puolant bolševikų gynybines pozicijas žuvo 15 Lietuvos karių, tarp kurių ir pirmasis Karo mokyklos auklėtinis, žuvęs kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės, karužas Jurgis Sidaravičius (1900–1919).
Tarpukaryje J. Sidaravičiaus atminimu rūpinosi 1-ojo pėstininkų pulko kariai bei Karo mokyklos auklėtiniai. Jo žūties vietoje Baltriškių šauliai 1939 m. rugpjūčio mėn. pastatė gražų granitinį paminklą su tekstu: „1919.VIII.24. ATA. Laisvės saulei tekant garbingai žuvo I p.p karužas Jurgis Sidaravičius.“ Paminklas yra itin atokioje vietoje ant aukštos kalvos, todėl sovietiniais metais neužkliuvo tarybinei valdžiai ir nebuvo nugriautas.
