Šaltinis: Gyvieji Baltijos kelio liudijimai
Žurnalistų akimis pasakojama apie 1989 m. vykusio Baltijos kelio dalyvių įspūdžius ir emocijas, apie bendras lietuvių ir latvių tos dienos patirtis.
Pateikiamos ištraukos iš 1989 m. rugpjūčio 26 d. Pasvalio krašto laikraščio „Darbas“ straipsnio „Baltijos kelias, 1989 m. rugpjūčio 23-oji. Pasvalys: iš nevilties – ar jau į viltį?“, įtaigiai ir jautriai perteikiančio Baltijos kelio emocijas, lietuvių ir latvių bendrystę.
Tą valandą, kai ant Lietuvos ir Latvijos sienos suplaukė vėliavų jūra iš Latvijos, kita – iš Lietuvos, kai sustojo žmogus prie žmogaus, kai nuo lietuvių ir latvių deglų plykstelėjo laužas ir 50-čiai tamtamo dūžių iš Lietuvos atsiliepė 50 latvių varpo dūžių – tą akimirką prisiminėme prieš metus – tik prieš metus! – Biržuose į minią sviestą aistringą Arvydo Juozaičio šūkį:
– Lietuva yra jėga!
Kiek pilko netikėjimo buvo minioje tada – ir kiek pasitikėjimo mumyse šiandien! Dar tebejauti delnuose broliškus šiltus delnus. Tą [1989 m. birželio 23 d., Baltijos kelio dienos] paskirtąją 19 valandą mūsų buvo tiek daug, tiek daug, kad ne tik sujungėm rankas, bet daug kur ir surėmėm pečius. Kas tikėjo, kad Sąjūdžiui pakvietus ir vėl išgirs visa Lietuva. Išgirs – ir neliks abejinga!
Valanda iki gyvosios sienos akcijos. Begalinis mašinų srautas, pilnos pakelės būrelių, būrių, šventinančių naujus Baltijos kelio kryžius. Mūsų buvo tiek daug, kad net į Pasvalio parko mitingą važiavusieji Sąjūdžio Seimo nariai įstrigo kelyje ir numatytoj vietoj nebuvo pasakyti žmonėms vežti žodžiai. Nepykim. Tą dieną svarbiausia buvo ne žodžiai, o mūsų valia vieningai būti visiems kartu. Mes buvome. Tikriausiai dėl to ir sustiprėjo supratimas, kaip svarbu trijų tautų [lietuvių, latvių ir estų] žmonių vienybė. Visom pakelėm mitingai, visur lietuviškai rami rimtis, deranti šiai dienai. […] Reikėjo pamatyti visą 47 kilometrų atkarpą per mūsų [Pasvalio] rajoną, kad pajustum tą Lietuvos jėgą – niekam negrasinančią, bet savo teises ir garbę pasiruošusią ginti rimtai ir oriai. O mūsų akcijos nuotaiką ir jėgą turbūt visi pajutom tiesioginės radijo transliacijos dėka girdėdami visą Pabaltijį.
Nelengva buvo patekti į mitingą prie Lietuvos ir Latvijos sienos: pirmomis valandomis po gyvosios sienos […] kelias nebepajėgė sutalpinti mašinų. O ir mitinge buvo daug tūkstančių lietuvių ir latvių. Iki tamsos giedota, kalbėta. Nuskambėjus latvių chorui ir mūsų dainininkės F. Adomonienės graudžiai dainai, galingai suskambo himnai. Į žmones kreipėsi Latvijos Liaudies fronto Dūmos narys Agris Freimanis ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos narys Romualdas Ozolas. Skamba prieš 50 metų įvykusio nusikaltimo pasekmių vertinimas, išsakomi mūsų tautų siekiai. […]
Mitingo vedantiesiems – Kauno dramos teatro aktoriui, mūsų kraštiečiui Petrui Venslovui ir jo kolegei aktorei iš Latvijos pakvietus, ilgai kartojami jų ištarti žodžiai:
– Lietuva, būk laisva! Latvija, būk laisva! Estija, būk laisva!
Nulinko tą vakarą vėliavos uždegant šventąją ugnį – auką, kančią, laisvės troškimą. Po to aukštai pakilo su galingais laisvės žodžiais.
Ir dar kartą pamatėm Baltijos kelią – bėgantį mašinų žiburių kaspiną…
* * *
Bėgs dienos ir metai. Įvažiuojant į Lietuvą latvį pasitiks prie pat sienos lietuviškasis rūpintojėlis (biržiečio Algirdo Butkevičiaus šiai sienai sukurta skulptūra), pakelėm stovės rugpjūčio 23-osios kryžiai, gėlėm ir vainikais apipinti. Prie šiaurinės Pasvalio ribos aplink mūsų nelaisvės akmenų aukurą gimė Baltijos kryžių ansamblis [visi minimi objektai ir vietos išlikę net ir prabėgus daugiau nei 30 metų!]. Kaip švietė žvakelėmis naujieji paminklai pakelėm!
R. Butėnienė, A. Kazlauskas, „Baltijos kelias, 1989 m. rugpjūčio 23-oji. Pasvalys: iš nevilties – ar jau į viltį?“, in: Darbas, 1989-08-26 (nr. 102–103), p. 1.
Saistītie objekti
Pieminekļi Baltijas ceļa posmā Baltijas ceļa piemiņai
Pa Baltijas ceļu no Viļņas līdz Škilinpamūšiem.
1989. gads 1993. gada 23. augustā, pieminot noziedzīgā Molotova-Ribentropa pakta un tā slepeno protokolu parakstīšanas 50. gadadienu, cilvēku ķēde pēc Lietuvas Reorganizācijas kustības, Latvijas Tautas frontes un Igaunijas Tautas frontes iniciatīvas savienoja triju Baltijas valstu galvaspilsētas – Viļņu, Rīgu un Tallinu. 2 miljoni cilvēku sadevās rokās aptuveni 650 km garā ķēdē. Šī ķēde, kas pazīstama kā Baltijas ceļš, ir viens no spilgtākajiem un neaizmirstamākajiem notikumiem padomju okupētajām valstīm neatkarības meklējumos.
Baltijas ceļš kādu laiku bija iekļauts Ginesa rekordu grāmatā kā garākā cilvēku ķēde, un par šo notikumu liecinošais dokumentārais mantojums tika iekļauts UNESCO starptautiskajā reģistrā "Pasaules atmiņa". Taču līdzās šīm globālajām un starptautiskajām piemiņas formām sastopamas arī pieticīgākas, taču ne mazāk daiļrunīgākas formas. Lietuvā viņa piemiņas zīmes ir uzstādītas visā Baltijas ceļa garumā (ceļš veda pa posmu Viļņa–Ukmerģe–Panevēža–Pasvalys). Pasvales rajonā vien šodien ir 12 šādas piemiņas vietas – no dažādiem materiāliem un dažādu formu pieminekļi. Un visā posmā to ir desmitiem. Pieminekļi tapuši pēc pašu Baltijas ceļa dalībnieku iniciatīvas.
Baltijas ceļš Lietuvā sākās Viļņā no Ģedimina pils torņa. Mūsdienās šo sākumpunktu iezīmē pils akmenī iestrādāts medaljons. Savukārt Viļņas Šeškines mikrorajonā (gar Ukmerges šoseju, Ukmergės g. 24) atrodas koka piemineklis kapelas staba formā, ko var uzskatīt par simbolisku piemiņas takas sākumu. Tā simboliskais noslēgums ir Baltijas ceļa Lietuvas un Latvijas posmu savienojuma zīme, kas atrodas 200 km attālumā pie Saločiem.
Krustu ieleja Baltijas ceļa piemiņai
Krustu ieleja Baltijas ceļa piemiņai atrodas Pasvales austrumu nomalē pie “Via Baltica” automaģistrāles (E67, A10), ir uzstādītas norādes zīmes. 1989. gada 23. augustā, pieminot noziedzīgā Molotova– Ribentropa pakta un tā slepenā protokola parakstīšanas 50. gadadienu, pēc Lietuvas pārbūves kustības “Sajūdis” un Latvijas Tautas frontes, un Igaunijas Tautas frontes iniciatīvas cilvēku dzīvā ķēde savienoja triju Baltijas valstu galvaspilsētas – Viļņu, Rīgu un Tallinu. Sadodoties rokās, apmēram divi miljoni cilvēku apvienojās aptuveni 650 km garā dzīvā ķēdē. Šī ķēde, kas pazīstama kā Baltijas ceļš, ir viens no ievērojamākajiem un atmiņā paliekošākajiem notikumiem ceļā uz padomju okupēto valstu neatkarību. Par godu šim notikumam Baltijas ceļa maršrutā (Viļņa–Ukmerģe–Panevēža–Pasvale–Saloči) ir uzstādītas piemiņas zīmes. Baltijas ceļa Krustu ieleja pie Pasvales ir viens no šī piemiņas ceļa monumentiem. Krustu ielejas vēsture aizsākās Baltijas ceļa priekšvakarā, kad pasvalieši no laukakmeņiem sāka celt Brīvības altāri. 23. augustā krustus ielejā uzstādīja Baltijas ceļa dalībnieki no Pasvales, Akmenes, Jonišķiem, Kretingas, Mosēdas un Pakrojas. Vēlāk tika uzstādīti krusti, lai pieminētu nozīmīgus notikumus un ievērojamus cilvēkus, kā arī krusti, kas ir veltīti draudzīgajai norvēģu un zviedru tautai.
Baltijas ceļa Lietuvas un Latvijas posma piemiņas zīme
1989. gads 23. augusts Trīs Baltijas tautas – lietuvieši, latvieši un igauņi – apvienojās vēsturiskā notikumā, ko sauc par Baltijas ceļu. Šajā dienā, atzīmējot Molotova-Ribentropa pakta un tā slepeno protokolu parakstīšanas 50. gadadienu, tika organizēta iespaidīga miermīlīgās pretošanās akcija. Aptuveni 2 miljoni cilvēku sadevās rokās cilvēku ķēdē, kas stiepās 650 kilometrus no Viļņas cauri Rīgai līdz Tallinai. Baltijas ceļš ir kļuvis ne tikai par solidaritātes simbolu, bet arī spēcīgu vēstījumu pasaulei par Baltijas valstu apņēmību atjaunot savu neatkarību.
Viens no nozīmīgākajiem pieminekļiem, kas liecina par šo notikumu, ir uz Lietuvas un Latvijas robežas stāvošā zīme, kas tika uzstādīta 2014. gadā. Lietuvas Reformu kustības iniciatīvas grupas biedru klubs un 1989. g Baltijas ceļa organizatoru iniciatīva.
