Šaltinis: Gyvieji Baltijos kelio liudijimai
Žurnalistų akimis pasakojama apie 1989 m. vykusio Baltijos kelio dalyvių įspūdžius ir emocijas, apie bendras lietuvių ir latvių tos dienos patirtis.
Pateikiamos ištraukos iš 1989 m. rugpjūčio 26 d. Pasvalio krašto laikraščio „Darbas“ straipsnio „Baltijos kelias, 1989 m. rugpjūčio 23-oji. Pasvalys: iš nevilties – ar jau į viltį?“, įtaigiai ir jautriai perteikiančio Baltijos kelio emocijas, lietuvių ir latvių bendrystę.
Tą valandą, kai ant Lietuvos ir Latvijos sienos suplaukė vėliavų jūra iš Latvijos, kita – iš Lietuvos, kai sustojo žmogus prie žmogaus, kai nuo lietuvių ir latvių deglų plykstelėjo laužas ir 50-čiai tamtamo dūžių iš Lietuvos atsiliepė 50 latvių varpo dūžių – tą akimirką prisiminėme prieš metus – tik prieš metus! – Biržuose į minią sviestą aistringą Arvydo Juozaičio šūkį:
– Lietuva yra jėga!
Kiek pilko netikėjimo buvo minioje tada – ir kiek pasitikėjimo mumyse šiandien! Dar tebejauti delnuose broliškus šiltus delnus. Tą [1989 m. birželio 23 d., Baltijos kelio dienos] paskirtąją 19 valandą mūsų buvo tiek daug, tiek daug, kad ne tik sujungėm rankas, bet daug kur ir surėmėm pečius. Kas tikėjo, kad Sąjūdžiui pakvietus ir vėl išgirs visa Lietuva. Išgirs – ir neliks abejinga!
Valanda iki gyvosios sienos akcijos. Begalinis mašinų srautas, pilnos pakelės būrelių, būrių, šventinančių naujus Baltijos kelio kryžius. Mūsų buvo tiek daug, kad net į Pasvalio parko mitingą važiavusieji Sąjūdžio Seimo nariai įstrigo kelyje ir numatytoj vietoj nebuvo pasakyti žmonėms vežti žodžiai. Nepykim. Tą dieną svarbiausia buvo ne žodžiai, o mūsų valia vieningai būti visiems kartu. Mes buvome. Tikriausiai dėl to ir sustiprėjo supratimas, kaip svarbu trijų tautų [lietuvių, latvių ir estų] žmonių vienybė. Visom pakelėm mitingai, visur lietuviškai rami rimtis, deranti šiai dienai. […] Reikėjo pamatyti visą 47 kilometrų atkarpą per mūsų [Pasvalio] rajoną, kad pajustum tą Lietuvos jėgą – niekam negrasinančią, bet savo teises ir garbę pasiruošusią ginti rimtai ir oriai. O mūsų akcijos nuotaiką ir jėgą turbūt visi pajutom tiesioginės radijo transliacijos dėka girdėdami visą Pabaltijį.
Nelengva buvo patekti į mitingą prie Lietuvos ir Latvijos sienos: pirmomis valandomis po gyvosios sienos […] kelias nebepajėgė sutalpinti mašinų. O ir mitinge buvo daug tūkstančių lietuvių ir latvių. Iki tamsos giedota, kalbėta. Nuskambėjus latvių chorui ir mūsų dainininkės F. Adomonienės graudžiai dainai, galingai suskambo himnai. Į žmones kreipėsi Latvijos Liaudies fronto Dūmos narys Agris Freimanis ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos narys Romualdas Ozolas. Skamba prieš 50 metų įvykusio nusikaltimo pasekmių vertinimas, išsakomi mūsų tautų siekiai. […]
Mitingo vedantiesiems – Kauno dramos teatro aktoriui, mūsų kraštiečiui Petrui Venslovui ir jo kolegei aktorei iš Latvijos pakvietus, ilgai kartojami jų ištarti žodžiai:
– Lietuva, būk laisva! Latvija, būk laisva! Estija, būk laisva!
Nulinko tą vakarą vėliavos uždegant šventąją ugnį – auką, kančią, laisvės troškimą. Po to aukštai pakilo su galingais laisvės žodžiais.
Ir dar kartą pamatėm Baltijos kelią – bėgantį mašinų žiburių kaspiną…
* * *
Bėgs dienos ir metai. Įvažiuojant į Lietuvą latvį pasitiks prie pat sienos lietuviškasis rūpintojėlis (biržiečio Algirdo Butkevičiaus šiai sienai sukurta skulptūra), pakelėm stovės rugpjūčio 23-osios kryžiai, gėlėm ir vainikais apipinti. Prie šiaurinės Pasvalio ribos aplink mūsų nelaisvės akmenų aukurą gimė Baltijos kryžių ansamblis [visi minimi objektai ir vietos išlikę net ir prabėgus daugiau nei 30 metų!]. Kaip švietė žvakelėmis naujieji paminklai pakelėm!
R. Butėnienė, A. Kazlauskas, „Baltijos kelias, 1989 m. rugpjūčio 23-oji. Pasvalys: iš nevilties – ar jau į viltį?“, in: Darbas, 1989-08-26 (nr. 102–103), p. 1.
Susijusios vietos
Paminklai palei Baltijos kelio ruožą Baltijos keliui atminti
Palei Baltijos kelią nuo Vilniaus iki Škilinpamūšio.
1989 m. rugpjūčio 23 d., minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos liaudies fronto ir Estijos liaudies fronto iniciatyva trijų Baltijos valstybių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – sujungė gyvoji grandinė. Apie 650 km ilgio grandinėje rankomis susikabino 2 milijonai žmonių. Ši grandinė, žinoma kaip Baltijos kelias, yra vienas iš ryškiausių ir įsimintiniausių įvykių sovietų okupuotoms šalims siekiant Nepriklausomybės.
Baltijos kelias kurį laiką buvo įrašytas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė, o šį įvykį liudijantis dokumentinis paveldas įtrauktas į UNESCO Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“. Tačiau greta šių pasaulinių ir tarptautinių įamžinimo formų esama ir kuklesnių, tačiau ne mažiau iškalbingesnių. Lietuvoje palei visą Baltijos kelią pastatyti jo atminimui skirti ženklai (kelias ėjo ruožu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys). Vien Pasvalio rajone šiandien esama 12 tokių atminties ženklų – iš įvairių medžiagų sukurtų ir įvairaus pavidalo paminklų. O per visą ruožą – jų keliasdešimt. Paminklai statyti pačių Baltijos kelio dalyvių iniciatyva.
Baltijos kelias Lietuvoje prasidėjo Vilniuje nuo Gedimino pilies bokšto. Šiandien šis pradžios taškas pažymėtas pilies akmenyje įtvirtintu medalionu. O Vilniaus Šeškinės mikrorajone (palei Ukmergės plentą, ties Ukmergės g. 24) stovi medinis koplytstulpio pavidalo paminklas, kuris gali būti laikomas simboline minimo ženklų kelio pradžia. Simbolinė jo pabaiga – už 200 km greta Saločių stovintis Baltijos kelio Lietuvos ir Latvijos ruožų susijungimo ženklas.
Baltijos kelio kryžių slėnis
Rytiniame Pasvalio miesto pakraštyje, prie „Via Baltica“ automagistralės (E67, A10), yra nukreipiantys kelio ženklai.
1989 m. rugpjūčio 23 d., minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos liaudies fronto ir Estijos liaudies fronto iniciatyva trijų Baltijos valstybių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – sujungė gyvoji grandinė. Apie 650 km ilgio grandinėje rankomis susikabino 2 milijonai žmonių. Ši grandinė, žinoma kaip Baltijos kelias, yra vienas iš ryškiausių ir įsimintiniausių įvykių sovietų okupuotoms šalims siekiant Nepriklausomybės.
Įvykiui įamžinti palei Baltijos kelio trasą (Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Saločiai) pradėti statyti atminimo ženklai. „Kad ši diena liktų įamžinta, kiekvienas vešim ką nors pakelės paminklams. Po akmenį, kaip savo nelaisvę, sumesim į krūvas, kad sumūrytume į aukurą... Gal žemės maišelį – kad senovės papročiu pilkapį supiltume... Gal kryžių...“ (rašytojas Kazys Saja, 1989 m. rugpjūčio 17 d.). Baltijos kelio kryžių slėnis ties Pasvaliu yra vienas iš šio atminties kelio monumentų.
Kryžių slėnio istorija prasidėjo dar Baltijos kelio išvakarėse, kai pasvaliečiai čia iš lauko akmenų pradėjo krauti Laisvės aukurą. Rugpjūčio 23 d. slėnyje kryžius pastatė kelio dalyviai iš Pasvalio, Akmenės, Joniškėlio, Kretingos, Mosėdžio, Pakruojo. Vėliau kryžiai čia statyti svarbiems įvykiams ir iškiliems žmonėms atminti, iškilo kryžiai draugiškoms norvegų ir švedų tautoms. 2024 m. slėnyje stovėjo 14 kryžių.
Baltijos kelio Lietuvos ir Latvijos ruožų susijungimo ženklas
1989 m. rugpjūčio 23 d. trys Baltijos tautos – lietuviai, latviai ir estai – susivienijo istoriniam įvykiui, pavadintam Baltijos keliu. Šią dieną, siekiant pažymėti 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo metines, buvo suorganizuota įspūdinga taikaus pasipriešinimo akcija. Apie 2 milijonus žmonių rankomis susikibo į gyvąją grandinę, kuri nusidriekė 650 kilometrų nuo Vilniaus per Rygą iki Talino. Baltijos kelias tapo ne tik solidarumo simboliu, bet ir stipriu pranešimu pasauliui apie Baltijos šalių ryžtą atkurti savo Nepriklausomybę.
Vienas svarbiausių šį įvykį liudijančių paminklų – Lietuvos ir Latvijos valstybių pasienyje stovintis ženklas, kuris yra pastatytas 2014 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių klubo ir 1989 m. Baltijos kelio organizatorių iniciatyva.
