Šaltinis: Atmintinė Baltijos kelio organizatoriams
Pateikiami su 1989 m. Baltijos kelio organizavimu susiję dokumentai, atskleidžiantys akcijos organizacinius rūpesčius, jos simbolines detales ir jų prasmes.
Pateikiama atmintinė Baltijos kelio organizatoriams. Dokumentas atskleidžia įprastus organizacinius rūpesčius, pradedant transporto, maitinimo, tualetų ir kt. klausimais. Tačiau jame užfiksuoti ir akcijos prasminiai akcentai: įvardyti jos pragmatiniai ir simboliniai tikslai, atskleidžiamos jos detalių simbolinės reikmės. Pavyzdžiui, kelio trasos suskirstymas į 50 „etapų“ turėjo simbolizuoti 50 tautos kančių metų. Akcijos organizatorių buvo numatytas net ir „rokerių“ pritraukimas bei vaidmuo jiems.
Iliustracijose pridedamas dar vienas dokumentas – Baltijos kelio trasos suskirstymas pagal dalyvaujančias vietoves (miestus, rajonus). Nurodomi ir atskirų trasos ruožų koordinatoriai bei vadovai, kuriais skirti žymūs atgimimo ir visuomenės veikėjai.
Baltijos kelias įvyko 1989 m. rugpjūčio 23 d. Šiandien, prabėgus dešimtmečiams, tebėra gyva šio didelio įvykio atmintis ir materialus palikimas (ženklai) palei buvusią kelio trasą.
Pirmas informacinis biuletenis
AKCIJA „BALTIJOS KELIAS“
- Susikibimas rankomis kelyje Vilnius-Širvintos-Ukmergė-Panevėžys-Pasvalys-Latvijos siena rugpjūčio 23 d. 19 val.
- Akcija simbolizuoja Pabaltijo tautų solidarumą ir ryžtą.
- Dalyvavimas akcijoje turi pademonstruoti mūsų ryžtą eiti pirmyn. Reikia vėl konsoliduoti tautą. Tai būtina sąlyga rinkimams laimėti.
––––––––––
- Trasa suskirstyta į 50 etapų, simbolizuojančių 50 kančių metų.
- Vidutiniškai kas 4 km – aukuras (pilkapis).
- Aukurą supila atvykę žmonės iš atsivežtų žemių, sudeda iš atsivežtų akmenų.
- Prie kiekvieno aukuro ne mažiau kaip 2000 žmonių. Rajonai, galintys sutelkti virš 2000 žmonių, aptarnauja atskirą aukurą (pateikia informaciją, į kurią trasos vietą jiems patogiausia atvykti).
- Stambieji miestai ir rajonai aptarnauja po kelis aukurus, pasiskirstydami juos organizacijomis. Nevengti tokių aukurų pavadinimų, kaip Sąjūdžio, Motinų, Laisvės, Demokratų, šv. Marijos, Vilties, Tremties, Afganistano, Gedimino, Vytauto ir kt.
PENKIASDEŠIMT AUKURŲ VIDURY LIETUVOS
- Būtina sukviesti visus judėjimus ir organizacijas.
- Žmonių organizavimui kviestis į pagalbą bažnyčią.
––––––––––
AUKURAS
- Pageidautina aptarnaujamam aukurui suteikti pavadinimą
- Kiekvienam aukurui sudaryti organizacinę grupę, kuri suderintų organizacinius klausimus su vietine valdžia, paruoštų iš anksto vietą aukurui, pastatytų koplytstulpius ar kita akcentą, nurodantį aukuro statymo vietą, kurioje būtų patogu pravesti mitingą 2-5 tūkst. žmonių, vietą, kurioje būtų patogu sustatyti transportą, suderinti kunigo dalyvavimą ir galbūt mišių laikymą, suderinti LPS Seimo ar Tarybos nario dalyvavimą, organizuotų skaitovus, poetus, rašytojus, choro, etnografinio ansamblio ar kt. dalyvavimą, organizuotų dokumentų, kreipimosi i TSRS AT, LTSR AT ar Gorbačiovą priėmimą, Seimo priimtų dokumentų skaitymą.
––––––––––
AKCIJA
- Stengtis atvežti ar pakviesti žmones galimai anksčiau (gal net nuo ryto). Numatyti, kaip atvykusius užimti.
- Trūkstant žmonių gyvai grandinei, panaudoti juodus kaspinus (būtinai paruošti iš anksto) ir žvakutes, kurios bus pastatytos vietoj trūkstamų žmonių ir simbolizuos žuvusius per šiuos 50 metų.
- Iš anksto numatyti, kur bus žmonių su žvakutėmis, kur su kaspinais. Žvakučių uždegimą organizuoti apie 30 min. prieš akcijos pradžią.
- Po susikabinimo (19 val.) suburti žmones prie aukuro mitingui (mišioms), dainoms…
––––––––––
ORGANIZACINIAI KLAUSIMAI
- Pradėti rūpintis benzinu ir transporto priemonėmis.
- Trasoje esančiuose miestuose organizuoti maršrutinius autobusus žmonėms atvežti ir išvežti. Transportas turi būti užtikrintas visiems.
- Organizuoti, kad būtų atvykstama su vėliavomis ir atributika.
- Pritraukti dviratininkus, turistus, užsakyti jiems marškinėlius su užrašu, pvz., „Už Lietuvą, už Sąjūdį“, organizuoti jų atvykimą išvakarėse.
- Ryšiams su gretimais aukurais pritraukti „rokerius“.
- Organizuoti maitinimo tašką (taškus), pasitelkiant kooperatyvus.
- Užtikrinti medicininę pagalbą.
- Įrengti laikiną lauko tualetą.
Organizacinė grupė
„Baltijos kelio vilniečių pirmojo ženklo vieta“, in: Kultūros vertybių registras, prieiga internetu: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/e28e5f9b-31df-4a55-94a9-f4956ead08fa, informacinis biuletenis, 1–2.
„Baltijos kelio vilniečių pirmojo ženklo vieta“, in: Kultūros vertybių registras, prieiga internetu: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/e28e5f9b-31df-4a55-94a9-f4956ead08fa, Baltijos kelio 1989-08-23 trasa, 1–2.
Saistītie objekti
Pieminekļi Baltijas ceļa posmā Baltijas ceļa piemiņai
Pa Baltijas ceļu no Viļņas līdz Škilinpamūšiem.
1989. gads 1993. gada 23. augustā, pieminot noziedzīgā Molotova-Ribentropa pakta un tā slepeno protokolu parakstīšanas 50. gadadienu, cilvēku ķēde pēc Lietuvas Reorganizācijas kustības, Latvijas Tautas frontes un Igaunijas Tautas frontes iniciatīvas savienoja triju Baltijas valstu galvaspilsētas – Viļņu, Rīgu un Tallinu. 2 miljoni cilvēku sadevās rokās aptuveni 650 km garā ķēdē. Šī ķēde, kas pazīstama kā Baltijas ceļš, ir viens no spilgtākajiem un neaizmirstamākajiem notikumiem padomju okupētajām valstīm neatkarības meklējumos.
Baltijas ceļš kādu laiku bija iekļauts Ginesa rekordu grāmatā kā garākā cilvēku ķēde, un par šo notikumu liecinošais dokumentārais mantojums tika iekļauts UNESCO starptautiskajā reģistrā "Pasaules atmiņa". Taču līdzās šīm globālajām un starptautiskajām piemiņas formām sastopamas arī pieticīgākas, taču ne mazāk daiļrunīgākas formas. Lietuvā viņa piemiņas zīmes ir uzstādītas visā Baltijas ceļa garumā (ceļš veda pa posmu Viļņa–Ukmerģe–Panevēža–Pasvalys). Pasvales rajonā vien šodien ir 12 šādas piemiņas vietas – no dažādiem materiāliem un dažādu formu pieminekļi. Un visā posmā to ir desmitiem. Pieminekļi tapuši pēc pašu Baltijas ceļa dalībnieku iniciatīvas.
Baltijas ceļš Lietuvā sākās Viļņā no Ģedimina pils torņa. Mūsdienās šo sākumpunktu iezīmē pils akmenī iestrādāts medaljons. Savukārt Viļņas Šeškines mikrorajonā (gar Ukmerges šoseju, Ukmergės g. 24) atrodas koka piemineklis kapelas staba formā, ko var uzskatīt par simbolisku piemiņas takas sākumu. Tā simboliskais noslēgums ir Baltijas ceļa Lietuvas un Latvijas posmu savienojuma zīme, kas atrodas 200 km attālumā pie Saločiem.
Krustu ieleja Baltijas ceļa piemiņai
Krustu ieleja Baltijas ceļa piemiņai atrodas Pasvales austrumu nomalē pie “Via Baltica” automaģistrāles (E67, A10), ir uzstādītas norādes zīmes. 1989. gada 23. augustā, pieminot noziedzīgā Molotova– Ribentropa pakta un tā slepenā protokola parakstīšanas 50. gadadienu, pēc Lietuvas pārbūves kustības “Sajūdis” un Latvijas Tautas frontes, un Igaunijas Tautas frontes iniciatīvas cilvēku dzīvā ķēde savienoja triju Baltijas valstu galvaspilsētas – Viļņu, Rīgu un Tallinu. Sadodoties rokās, apmēram divi miljoni cilvēku apvienojās aptuveni 650 km garā dzīvā ķēdē. Šī ķēde, kas pazīstama kā Baltijas ceļš, ir viens no ievērojamākajiem un atmiņā paliekošākajiem notikumiem ceļā uz padomju okupēto valstu neatkarību. Par godu šim notikumam Baltijas ceļa maršrutā (Viļņa–Ukmerģe–Panevēža–Pasvale–Saloči) ir uzstādītas piemiņas zīmes. Baltijas ceļa Krustu ieleja pie Pasvales ir viens no šī piemiņas ceļa monumentiem. Krustu ielejas vēsture aizsākās Baltijas ceļa priekšvakarā, kad pasvalieši no laukakmeņiem sāka celt Brīvības altāri. 23. augustā krustus ielejā uzstādīja Baltijas ceļa dalībnieki no Pasvales, Akmenes, Jonišķiem, Kretingas, Mosēdas un Pakrojas. Vēlāk tika uzstādīti krusti, lai pieminētu nozīmīgus notikumus un ievērojamus cilvēkus, kā arī krusti, kas ir veltīti draudzīgajai norvēģu un zviedru tautai.
Baltijas ceļa Lietuvas un Latvijas posma piemiņas zīme
1989. gads 23. augusts Trīs Baltijas tautas – lietuvieši, latvieši un igauņi – apvienojās vēsturiskā notikumā, ko sauc par Baltijas ceļu. Šajā dienā, atzīmējot Molotova-Ribentropa pakta un tā slepeno protokolu parakstīšanas 50. gadadienu, tika organizēta iespaidīga miermīlīgās pretošanās akcija. Aptuveni 2 miljoni cilvēku sadevās rokās cilvēku ķēdē, kas stiepās 650 kilometrus no Viļņas cauri Rīgai līdz Tallinai. Baltijas ceļš ir kļuvis ne tikai par solidaritātes simbolu, bet arī spēcīgu vēstījumu pasaulei par Baltijas valstu apņēmību atjaunot savu neatkarību.
Viens no nozīmīgākajiem pieminekļiem, kas liecina par šo notikumu, ir uz Lietuvas un Latvijas robežas stāvošā zīme, kas tika uzstādīta 2014. gadā. Lietuvas Reformu kustības iniciatīvas grupas biedru klubs un 1989. g Baltijas ceļa organizatoru iniciatīva.
