Šaltinis: Atmintinė Baltijos kelio organizatoriams
Pateikiami su 1989 m. Baltijos kelio organizavimu susiję dokumentai, atskleidžiantys akcijos organizacinius rūpesčius, jos simbolines detales ir jų prasmes.
Pateikiama atmintinė Baltijos kelio organizatoriams. Dokumentas atskleidžia įprastus organizacinius rūpesčius, pradedant transporto, maitinimo, tualetų ir kt. klausimais. Tačiau jame užfiksuoti ir akcijos prasminiai akcentai: įvardyti jos pragmatiniai ir simboliniai tikslai, atskleidžiamos jos detalių simbolinės reikmės. Pavyzdžiui, kelio trasos suskirstymas į 50 „etapų“ turėjo simbolizuoti 50 tautos kančių metų. Akcijos organizatorių buvo numatytas net ir „rokerių“ pritraukimas bei vaidmuo jiems.
Iliustracijose pridedamas dar vienas dokumentas – Baltijos kelio trasos suskirstymas pagal dalyvaujančias vietoves (miestus, rajonus). Nurodomi ir atskirų trasos ruožų koordinatoriai bei vadovai, kuriais skirti žymūs atgimimo ir visuomenės veikėjai.
Baltijos kelias įvyko 1989 m. rugpjūčio 23 d. Šiandien, prabėgus dešimtmečiams, tebėra gyva šio didelio įvykio atmintis ir materialus palikimas (ženklai) palei buvusią kelio trasą.
Pirmas informacinis biuletenis
AKCIJA „BALTIJOS KELIAS“
- Susikibimas rankomis kelyje Vilnius-Širvintos-Ukmergė-Panevėžys-Pasvalys-Latvijos siena rugpjūčio 23 d. 19 val.
- Akcija simbolizuoja Pabaltijo tautų solidarumą ir ryžtą.
- Dalyvavimas akcijoje turi pademonstruoti mūsų ryžtą eiti pirmyn. Reikia vėl konsoliduoti tautą. Tai būtina sąlyga rinkimams laimėti.
––––––––––
- Trasa suskirstyta į 50 etapų, simbolizuojančių 50 kančių metų.
- Vidutiniškai kas 4 km – aukuras (pilkapis).
- Aukurą supila atvykę žmonės iš atsivežtų žemių, sudeda iš atsivežtų akmenų.
- Prie kiekvieno aukuro ne mažiau kaip 2000 žmonių. Rajonai, galintys sutelkti virš 2000 žmonių, aptarnauja atskirą aukurą (pateikia informaciją, į kurią trasos vietą jiems patogiausia atvykti).
- Stambieji miestai ir rajonai aptarnauja po kelis aukurus, pasiskirstydami juos organizacijomis. Nevengti tokių aukurų pavadinimų, kaip Sąjūdžio, Motinų, Laisvės, Demokratų, šv. Marijos, Vilties, Tremties, Afganistano, Gedimino, Vytauto ir kt.
PENKIASDEŠIMT AUKURŲ VIDURY LIETUVOS
- Būtina sukviesti visus judėjimus ir organizacijas.
- Žmonių organizavimui kviestis į pagalbą bažnyčią.
––––––––––
AUKURAS
- Pageidautina aptarnaujamam aukurui suteikti pavadinimą
- Kiekvienam aukurui sudaryti organizacinę grupę, kuri suderintų organizacinius klausimus su vietine valdžia, paruoštų iš anksto vietą aukurui, pastatytų koplytstulpius ar kita akcentą, nurodantį aukuro statymo vietą, kurioje būtų patogu pravesti mitingą 2-5 tūkst. žmonių, vietą, kurioje būtų patogu sustatyti transportą, suderinti kunigo dalyvavimą ir galbūt mišių laikymą, suderinti LPS Seimo ar Tarybos nario dalyvavimą, organizuotų skaitovus, poetus, rašytojus, choro, etnografinio ansamblio ar kt. dalyvavimą, organizuotų dokumentų, kreipimosi i TSRS AT, LTSR AT ar Gorbačiovą priėmimą, Seimo priimtų dokumentų skaitymą.
––––––––––
AKCIJA
- Stengtis atvežti ar pakviesti žmones galimai anksčiau (gal net nuo ryto). Numatyti, kaip atvykusius užimti.
- Trūkstant žmonių gyvai grandinei, panaudoti juodus kaspinus (būtinai paruošti iš anksto) ir žvakutes, kurios bus pastatytos vietoj trūkstamų žmonių ir simbolizuos žuvusius per šiuos 50 metų.
- Iš anksto numatyti, kur bus žmonių su žvakutėmis, kur su kaspinais. Žvakučių uždegimą organizuoti apie 30 min. prieš akcijos pradžią.
- Po susikabinimo (19 val.) suburti žmones prie aukuro mitingui (mišioms), dainoms…
––––––––––
ORGANIZACINIAI KLAUSIMAI
- Pradėti rūpintis benzinu ir transporto priemonėmis.
- Trasoje esančiuose miestuose organizuoti maršrutinius autobusus žmonėms atvežti ir išvežti. Transportas turi būti užtikrintas visiems.
- Organizuoti, kad būtų atvykstama su vėliavomis ir atributika.
- Pritraukti dviratininkus, turistus, užsakyti jiems marškinėlius su užrašu, pvz., „Už Lietuvą, už Sąjūdį“, organizuoti jų atvykimą išvakarėse.
- Ryšiams su gretimais aukurais pritraukti „rokerius“.
- Organizuoti maitinimo tašką (taškus), pasitelkiant kooperatyvus.
- Užtikrinti medicininę pagalbą.
- Įrengti laikiną lauko tualetą.
Organizacinė grupė
„Baltijos kelio vilniečių pirmojo ženklo vieta“, in: Kultūros vertybių registras, prieiga internetu: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/e28e5f9b-31df-4a55-94a9-f4956ead08fa, informacinis biuletenis, 1–2.
„Baltijos kelio vilniečių pirmojo ženklo vieta“, in: Kultūros vertybių registras, prieiga internetu: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/e28e5f9b-31df-4a55-94a9-f4956ead08fa, Baltijos kelio 1989-08-23 trasa, 1–2.
Susijusios vietos
Paminklai palei Baltijos kelio ruožą Baltijos keliui atminti
Palei Baltijos kelią nuo Vilniaus iki Škilinpamūšio.
1989 m. rugpjūčio 23 d., minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos liaudies fronto ir Estijos liaudies fronto iniciatyva trijų Baltijos valstybių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – sujungė gyvoji grandinė. Apie 650 km ilgio grandinėje rankomis susikabino 2 milijonai žmonių. Ši grandinė, žinoma kaip Baltijos kelias, yra vienas iš ryškiausių ir įsimintiniausių įvykių sovietų okupuotoms šalims siekiant Nepriklausomybės.
Baltijos kelias kurį laiką buvo įrašytas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė, o šį įvykį liudijantis dokumentinis paveldas įtrauktas į UNESCO Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“. Tačiau greta šių pasaulinių ir tarptautinių įamžinimo formų esama ir kuklesnių, tačiau ne mažiau iškalbingesnių. Lietuvoje palei visą Baltijos kelią pastatyti jo atminimui skirti ženklai (kelias ėjo ruožu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys). Vien Pasvalio rajone šiandien esama 12 tokių atminties ženklų – iš įvairių medžiagų sukurtų ir įvairaus pavidalo paminklų. O per visą ruožą – jų keliasdešimt. Paminklai statyti pačių Baltijos kelio dalyvių iniciatyva.
Baltijos kelias Lietuvoje prasidėjo Vilniuje nuo Gedimino pilies bokšto. Šiandien šis pradžios taškas pažymėtas pilies akmenyje įtvirtintu medalionu. O Vilniaus Šeškinės mikrorajone (palei Ukmergės plentą, ties Ukmergės g. 24) stovi medinis koplytstulpio pavidalo paminklas, kuris gali būti laikomas simboline minimo ženklų kelio pradžia. Simbolinė jo pabaiga – už 200 km greta Saločių stovintis Baltijos kelio Lietuvos ir Latvijos ruožų susijungimo ženklas.
Baltijos kelio kryžių slėnis
Rytiniame Pasvalio miesto pakraštyje, prie „Via Baltica“ automagistralės (E67, A10), yra nukreipiantys kelio ženklai.
1989 m. rugpjūčio 23 d., minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos liaudies fronto ir Estijos liaudies fronto iniciatyva trijų Baltijos valstybių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – sujungė gyvoji grandinė. Apie 650 km ilgio grandinėje rankomis susikabino 2 milijonai žmonių. Ši grandinė, žinoma kaip Baltijos kelias, yra vienas iš ryškiausių ir įsimintiniausių įvykių sovietų okupuotoms šalims siekiant Nepriklausomybės.
Įvykiui įamžinti palei Baltijos kelio trasą (Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Saločiai) pradėti statyti atminimo ženklai. „Kad ši diena liktų įamžinta, kiekvienas vešim ką nors pakelės paminklams. Po akmenį, kaip savo nelaisvę, sumesim į krūvas, kad sumūrytume į aukurą... Gal žemės maišelį – kad senovės papročiu pilkapį supiltume... Gal kryžių...“ (rašytojas Kazys Saja, 1989 m. rugpjūčio 17 d.). Baltijos kelio kryžių slėnis ties Pasvaliu yra vienas iš šio atminties kelio monumentų.
Kryžių slėnio istorija prasidėjo dar Baltijos kelio išvakarėse, kai pasvaliečiai čia iš lauko akmenų pradėjo krauti Laisvės aukurą. Rugpjūčio 23 d. slėnyje kryžius pastatė kelio dalyviai iš Pasvalio, Akmenės, Joniškėlio, Kretingos, Mosėdžio, Pakruojo. Vėliau kryžiai čia statyti svarbiems įvykiams ir iškiliems žmonėms atminti, iškilo kryžiai draugiškoms norvegų ir švedų tautoms. 2024 m. slėnyje stovėjo 14 kryžių.
Baltijos kelio Lietuvos ir Latvijos ruožų susijungimo ženklas
1989 m. rugpjūčio 23 d. trys Baltijos tautos – lietuviai, latviai ir estai – susivienijo istoriniam įvykiui, pavadintam Baltijos keliu. Šią dieną, siekiant pažymėti 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo metines, buvo suorganizuota įspūdinga taikaus pasipriešinimo akcija. Apie 2 milijonus žmonių rankomis susikibo į gyvąją grandinę, kuri nusidriekė 650 kilometrų nuo Vilniaus per Rygą iki Talino. Baltijos kelias tapo ne tik solidarumo simboliu, bet ir stipriu pranešimu pasauliui apie Baltijos šalių ryžtą atkurti savo Nepriklausomybę.
Vienas svarbiausių šį įvykį liudijančių paminklų – Lietuvos ir Latvijos valstybių pasienyje stovintis ženklas, kuris yra pastatytas 2014 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių klubo ir 1989 m. Baltijos kelio organizatorių iniciatyva.
