Mažeikių ir jų apylinkių žydų žudynių vieta
Piemiņas vieta

Objektas yra prie senųjų Mažeikių žydų kapinių. Važiuojant Sedos gatve (164 keliu) iš Mažeikių link Tirkšlių/Sedos, kairėje kelio pusėje stovi ženklas „Žydų genocido ir II-ojo pasaulinio karo aukų kapavietė“.

Iki Holokausto pradžios, 1940 m. liepos 1 d., Mažeikių mieste gyveno apie 1 100 žydų. 1941 m. birželio pabaigoje, prasidėjus vokiečių okupacijai, iki 1 000 žydų buvo suimti ir laikomi Mažeikių sinagogoje. Liepos viduryje Leckavos žydai – apie 40 žmonių – buvo uždaryti į Lačo daržinę Mažeikiuose, moterys ir vaikai – daržinėje, o vyrai – sinagogoje.

1941 m. liepos 29 d. į Mažeikius atvykę vokiečiai vertė žydus kasti duobes prie žydų kapinių, o liepos 30 d. 6 val. ryto prasidėjo masinės žudynės. Pirmą dieną šaudė vokiečiai, vėliau žudynes tęsė vietos baltaraiščiai. Rugpjūčio pradžioje prie tų pačių kapinių sušaudyti ir žydai iš kitų valsčių bei tarybiniai aktyvistai.

1944 m. gruodžio 7 d. sovietų komisijos nurodymu buvo atkasti kapai ir atlikta teismo medicininė ekspertizė. Konstatuota, kad už 3 km nuo Mažeikių, ant Ventos upės kranto, žydų kapinėse rastos 5 kapavietės, kuriose užkasta apie 4000 palaikų. Prie Mažeikių sušaudytų žydų skaičius nurodomas skirtingai – nuo 3000 iki 4000. Istoriniai tyrimai leidžia teigti, kad šie skaičiai padidinti – aukų būta apie 2500.

Šiuo metu objektas yra lankytina vieta, kurią gali aplankyti visi besidomintys karinio paveldo istorija.

Saistītās tēmas

Saistītie stāsti

Mažeiķos savu dzīvi izbeidza 2500 nelaimīgo dvēseļu

1941. gada jūlija beigās Mažeiķos sākās ebreju masveida slepkavības, kuras ierosināja vācieši un vēlāk turpināja vietējie balto apkaklīšu noziedznieki. Cilvēki grupās tika vesti uz ebreju kapsētu, piespiesti izģērbties un nošauti pie izraktām bedrēm. Dažu dienu laikā tika noslepkavoti vairāk nekā 2000 ebreju no Mažeiķiem un apkārtējām pilsētām.