Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai
I WW1, II Antrasis pasaulinis karas
Balandžio pabėgėliai
Pirmasis vokiečių puolimas regione buvo nukreiptas prieš Lietuvą, pasiekus Šiaulius. Dėl to lietuviai ir žydai iš Kauno gubernijos bėgo Žiemgalos link. Pirmieji pabėgėliai Bauskės apylinkes pasiekė 1915 m. balandžio 17 d. Pirmieji pabėgėliai į Rygą atvyko per Jelgavą balandžio 18 d. Miestas pabėgėliams skyrė kelis įvažiavimo punktus ir atidarė du maitinimo punktus. Pagrindinius rūpesčius ėmėsi žydų ir latvių organizacijos. Balandžio 19 d. Latvijos draugijos namuose atidarytas maitinimo punktas, kuriame kasdien pamaitindavo apie 1000 žmonių. Pabėgėlių prieglaudos buvo įkurtos Latvijos mokyklos ir studentų brolijos Talavijoje ir Sėlonijoje patalpose. Pabėgimas iš Liepojos į Kuršo gilumą prasidėjo balandžio 21 d. Pabėgėliai iš Liepojos ir Aizputės apskričių iš pradžių apsigyveno Valtaikių, Laidų ir Skrundos miškuose, tikėdamiesi ankstyvų Rusijos karinių pergalių, kurios leistų jiems grįžti namo. Balandžio 25 d. vokiečiai užėmė Kuldygą ir toliau puolė Aizputę, todėl dalis Kuržemės pabėgėlių buvo grąžinti iš likusios Rusijos teritorijos ir grįžo namo.
Liepos pabėgėliai
Vasarą vokiečių puolimas Kurše prasidėjo sparčiai, o birželį Rusijos armija vėl pabėgo iš Kuršo. Gubernatorius ir administracinė valdžia jau birželio pabaigoje buvo palikę Jelgavą. Daugelyje vietų kareiviai padegė javų laukus ir namus, išvijo gyvulius ir jėga privertė gyventojus bėgti. Pabėgėliams buvo įsakyta vykti į rytus. Liepos 2 d. prasidėjo didelis pabėgėlių judėjimas iš Pampalų, Ezerės, Aucės, Talsų, Kandavos, Tukumo ir Dobelės apylinkių. Liepos 5 d. dideli pabėgėlių srautai pradėjo plūsti per Bauskę, kur buvo tiltai per upes ir keliai, vedantys į Koknesą ir Daugpilį. Kita didelė kolona pajudėjo Rygos link. Bendras pabėgėlių skaičius tuo metu galėjo būti 300–400 000, kurie su savimi varė milijonus galvijų, kiaulių ir avių. Jaunjelgavoje susidarė 20 varstų ilgio pabėgėlių eilė. Prasidėjo maisto ir vandens trūkumas. Kai kurie pabėgėliai liko Vidžemės gubernijoje. Didžioji dalis pabėgėlių per Vidžemę ir Latgalą keliavo į Rusiją. Rusijoje latviai dažnai buvo painiojami su vokiečiais. Pabėgėliams nebuvo leista apsigyventi miestuose, jie buvo siunčiami toliau į Vidinę Rusiją ir Sibirą. Vėliau čia buvo įkurta Latvijos nacionalinė Sibiro ir Uralo taryba, atstovaujanti apie 200 000 latvių. Kai kurie iš jų buvo kolonistai, kurie į Sibirą persikėlė jau carinės valdžios laikais, kuri čia pasidalijo žemes.
Daugiau informacijos šaltinių
http://pedas.lapamuzejs.lv/?page_id=1180 (žiūrėta 2021-11-04)
https://lv.wikipedia.org/wiki/Pirm%C4%81_pasaules_kara_latvie%C5%A1u_b%C4%93g%C4%BCi (žiūrėta 2021-11-04)
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Atminimo akmuo „Pabėgėlių kelias“
Daugmalės parapija, Kalniniai. Kelyje Ķekava – Jaunjelgava (P85), kairėje pusėje.
Pirmojo pasaulinio karo metu per Daugmalę ėjo vadinamasis Pabėgėlių kelias. 1915 m., įžengus vokiečių kariuomenei, pabėgėliai iš Kuržemės ir Žiemgalos per Dauguvą patraukė į Rygą, Vidžemę ir Rusiją. Pabėgėlių judėjime Latvijos kaime dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių. Iš viso pabėgėlių kelionėje dalyvavo mažiausiai 850 000 Latvijos gyventojų. Tikslus pabėgėlių skaičius nežinomas, nes didelė dalis pabėgėlių nebuvo suskaičiuota. Pabėgėliai vyko ne tik į Vidžemę ir Latgalą, bet didelė dalis keliavo toliau į Rusiją, daugiausia į jos didžiuosius miestus. Pakeliui jie dažniausiai prarasdavo visą savo turtą, įskaitant gyvulius, kurie arba nugaišo pakeliui, arba buvo nupirkti kariuomenės už nedidelį mokestį.
1991 m. kelią pažymėjo skulptoriaus Vilnio Titano akmuo, kurį pastatė Kultūros fondas. Jame yra užrašas „Pabėgėlių kelias“, o akmenyje, regis, matyti mažų basų pėdučių pėdsakai, vedantys tolyn nuo namų.
Paminklas Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliams iš Kuržemės ir Žiemgalos
Įsikūręs Bērzainės kapinėse
Paminklas Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliams iš Kuržemės ir Žiemgalos.
1933 m. vasario 17 d. Rygoje susirinko pabėgėlių komitetas, kuris nusprendė „veikti kaip Cėsių miesto parapijos padalinys, kurio tikslas – rinkti ir gražinti pabėgėlių kapines, taip pat statyti paminklus Cėsių ir apylinkių kapinėse“.
Iki 1935 m. gegužės mėn. buvo paaukota 6 883,20 lato.
1936 m. vasario 11 d. buvo susitarta su skulptoriumi Kārliu Jansonu pastatyti paminklus Lėjos ir Bērzainės kapinėse. Abu paminklai buvo atidengti 1936 m. birželio 14 d., o jų statyba kainavo 4600 latų.
Bērzainės kapinėse granito laiptai veda į piliakalnį, kur virš dviejų pakopų pagrindo kyla stela. Lygiame granito paviršiuje puikuojasi bronzinis kryžius, po kuriuo bronzinėmis raidėmis iškalti žodžiai:
PAMĖTI ČIA
Ilsėkis Dievo ramybėje
472 COURZIE IR
PABĖGĖLIAI IŠ ŽEMGALĖS
1915–1918 m.
Paminklas Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliams iš Kuržemės ir Žiemgalos Lėjos kapinėse
Įsikūręs Cėsių Žemutinėse kapinėse.
Verta aplankyti paminklą Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliams iš Kuržemės ir Žiemgalos.
Apatinėse kapinėse virš kvadratinio pagrindo iškyla grubiai aptašyta granito stela, kurios viršuje yra bronzinis kryžius. Po ja – bronzinėmis raidėmis užrašytas pranešimas:
PAMĖGIMAS
ČIA, DIEVO RAMYBĖJE
METU
96 COURZIE
IR ŽEMGALĖ
PABĖGĖLIAI
1915–1918 m.
1933 m. vasario 17 d. Rygoje susirinko pabėgėlių komitetas, kuris nusprendė „veikti kaip Cėsių miesto parapijos padalinys, kurio tikslas – rinkti ir gražinti pabėgėlių kapines, taip pat statyti paminklus Cėsių ir apylinkių kapinėse“.
Iki 1935 m. gegužės mėn. buvo paaukota 6 883,20 lato.
1936 m. vasario 11 d. buvo susitarta su skulptoriumi Kārliu Jansonu pastatyti paminklus Lėjos ir Bērzainės kapinėse. Abu paminklai buvo atidengti 1936 m. birželio 14 d., o jų statyba kainavo 4600 latų.
Girnikų piliakalnis
Piliakalnis yra Šiaulių rajone, tai aukščiausias kalnas rajone, iškilęs 183,4 m virš jūros lygio.
Nors nėra tiesioginių įrodymų apie kalno ryšį su baltų kultūra ar jo dirbtinę kilmę, vietos legenda pasakoja, kad kalną iš nukautų priešų lavonų supylė milžinas Anculis. Ant kalno daugiau nei 100 metų švenčiamos Joninės. 1905 m. balandžio 24 d., minint spaudos draudimo panaikinimo metines, kunigo J. Vizbaro iniciatyva ir remiant grafams Pliateriams ant kalno buvo pastatytas paminklinis kryžius, kurį vėliau sunaikino sovietų valdžia. Pirmojo pasaulinio karo metais, apie 1915 m. prie Girnikų piliakalnio vyko nuožmūs mūšiai, dalis žuvusiųjų, apie 240 Vokietijos karių buvo palaidota šiaurinėje jo papėdėje.
Šiandien 1914-1918 m. žuvusiesiems bei čia palaidotiems atminti stovi medinis kryžius su memorialine lenta ir trys simboliniai betoniniai kryžiai.
Susijusi istorija
Kuržemės ir Žiemgalos pabėgėlių atminimo vietos ir palaidojimai Cėsiuose
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Latvijos teritorijoje gyveno 2 552 tūkst. žmonių. 1920 m. surašymo duomenimis, jų buvo 1 596 tūkst. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį Latvijos gyventojų skaičius sumažėjo 956 tūkst. žmonių arba 37,5 %.
1915 m. vasarą vokiečių kariuomenė okupavo Kuršą ir Žiemgalą. Daugiau nei pusė milijono pabėgėlių begaliniu srautu paliko savo gimtąsias vietas. Pirmieji pabėgėliai į Cėsį atvyko 1915 m. balandžio mėn.
Iš Ádolfo Erso knygos „Vidzemė kovoje už laisvę“ apie pabėgėlių kelionę Valkoje
Nuo pabėgėlių laikų Valkai buvo skiriamas svarbesnis vaidmuo nei kitiems Vidžemės miestams, nes čia buvo leidžiamas politiškai aktyvus laikraštis „Līdums“, kuriame buvo kaldinami Latvijos dvasiniai ir politiniai ginklai, taip pat todėl, kad tai buvo kryžkelė, kurioje susitiko keliai iš trijų Latvijos pusių: iš Rygos, Alūksnės, Mozekilės, taip pat iš Estijos ir Rusijos. Ji turėjo ryšių su pabėgėliais iš visų pusių – Tartu, Pliskos, Maskvos ir Sankt Peterburgo. Čia buvo didelis pabėgėlių centras.