Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai
I WW1, II Antrasis pasaulinis karas
balandžio mėnesio pabėgėliai
Pirmasis vokiečių puolimas regione buvo nukreiptas į Lietuvą, pasiekęs Šiaulius. Tai paskatino lietuvius ir žydus iš Kauno gubernijos bėgti į Žiemgalą. Pirmieji pabėgėliai Bauskės apylinkes pasiekė 1915 metų balandžio 17 dieną. Pirmieji pabėgėliai į Rygą per Jelgavą atvyko balandžio 18 d. Miestas pabėgėliams paskyrė kai kuriuos įvažiavimo taškus ir atidarė dvi maisto pardavimo vietas. Pagrindinius rūpesčius ėmėsi žydų ir latvių organizacijos. Balandžio 19 dieną Latvių draugijos namuose atidarytas maitinimo punktas, kasdien pamaitinantis apie 1000 žmonių. Latvijos mokyklų ir studentų brolijų patalpose Talavijoje ir Selonijoje buvo įrengtos pabėgėlių prieglaudos. Pabėgimas iš Liepojos prasidėjo balandžio 21 d. Kuršo vidaus link. Pabėgėliai iš Liepojos ir Aizputės apskričių iš pradžių apsigyveno Valtaikių, Laidų ir Skrundos miškuose, tikėdamiesi ankstyvos Rusijos karinės sėkmės, leisiančios grįžti namo. Balandžio 25 d. vokiečiai užėmė Kuldygą ir toliau puolė Aizputę, todėl dalis Kuržemės pabėgėlių buvo sugrąžinti iš likusios Rusijos teritorijos ir grįžo namo.
liepos mėnesio pabėgėliai
Vasarą greitai prasidėjo vokiečių puolimas Kuršoje, o birželį Rusijos kariuomenė vėl pabėgo iš Kuržemės. Gubernatorius ir administracinė valdžia jau buvo išvykę iš Jelgavos birželio pabaigoje. Daug kur kariai padegė grūdų laukus ir namus, išvarė gyvulius, jėga privertė gyventojus bėgti. Pabėgėliams buvo įsakyta eiti į rytus. Liepos 2 dieną prasidėjo didelis pabėgėlių judėjimas iš Pampalio, Ezerės, Autės, Talsų, Kandavos, Tukumo ir Dobelės apylinkių. Dideli pabėgėlių srautai per Bauskę pradėjo tekėti liepos 5 d., kur buvo tiltai per upes ir keliai, vedantys į Koknes ir Daugpilį. Kita didelė kolona judėjo Rygos link. Bendras pabėgėlių skaičius šiuo metu gali siekti 300–400 000, su savimi atsinešant milijonus galvijų, kiaulių ir avių. Jaunjelgavoje susiformavo 20 mylių ilgio pabėgėlių eilė. Prasidėjo maisto ir vandens trūkumas. Dalis pabėgėlių liko Vidžemės gubernijoje. Daugiausia pabėgėlių į Rusiją išvyko per Vidžemę ir Latgalą. Latviai Rusijoje dažnai buvo painiojami su vokiečiais. Pabėgėliams nebuvo leista apsigyventi miestuose, jie buvo išsiųsti toliau link Vidinės Rusijos ir Sibiro. Vėliau čia susikūrė Sibiro ir Uralo latvių nacionalinė taryba, atstovaujanti apie 200 000 latvių. Dalis jų buvo kolonistai, persikėlę į Sibirą carinės valdžios, kuri čia dalijo žemę, laikais.
Daugiau informacijos šaltinių
http://pedas.lapamuzejs.lv/?page_id=1180 (žiūrėta 2021 11 4)
https://lv.wikipedia.org/wiki/Pirm%C4%81_pasaules_kara_latvie%C5%A1u_b%C4%93g%C4%BCi (žiūrėta 2021 11 4)
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Atminimo akmuo „Pabėgėlių kelias“
Daugmalės parapija, Kalniniai. Kelyje Ķekava – Jaunjelgava (P85), kairėje pusėje.
Pirmojo pasaulinio karo metu per Daugmalę ėjo vadinamasis Pabėgėlių kelias. 1915 m., įžengus vokiečių kariuomenei, pabėgėliai iš Kuržemės ir Žiemgalos per Dauguvą patraukė į Rygą, Vidžemę ir Rusiją. Pabėgėlių judėjime Latvijos kaime dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių. Iš viso pabėgėlių kelionėje dalyvavo mažiausiai 850 000 Latvijos gyventojų. Tikslus pabėgėlių skaičius nežinomas, nes didelė dalis pabėgėlių nebuvo suskaičiuota. Pabėgėliai vyko ne tik į Vidžemę ir Latgalą, bet didelė dalis keliavo toliau į Rusiją, daugiausia į jos didžiuosius miestus. Pakeliui jie dažniausiai prarasdavo visą savo turtą, įskaitant gyvulius, kurie arba nugaišo pakeliui, arba buvo nupirkti kariuomenės už nedidelį mokestį.
1991 m. kelią pažymėjo skulptoriaus Vilnio Titano akmuo, kurį pastatė Kultūros fondas. Jame yra užrašas „Pabėgėlių kelias“, o akmenyje, regis, matyti mažų basų pėdučių pėdsakai, vedantys tolyn nuo namų.
Paminklas Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliams iš Kuržemės ir Žiemgalos
Įsikūręs Bērzainės kapinėse
Paminklas Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliams iš Kuržemės ir Žiemgalos.
1933 m. vasario 17 d. Rygoje susirinko pabėgėlių komitetas, kuris nusprendė „veikti kaip Cėsių miesto parapijos padalinys, kurio tikslas – rinkti ir gražinti pabėgėlių kapines, taip pat statyti paminklus Cėsių ir apylinkių kapinėse“.
Iki 1935 m. gegužės mėn. buvo paaukota 6 883,20 lato.
1936 m. vasario 11 d. buvo susitarta su skulptoriumi Kārliu Jansonu pastatyti paminklus Lėjos ir Bērzainės kapinėse. Abu paminklai buvo atidengti 1936 m. birželio 14 d., o jų statyba kainavo 4600 latų.
Bērzainės kapinėse granito laiptai veda į piliakalnį, kur virš dviejų pakopų pagrindo kyla stela. Lygiame granito paviršiuje puikuojasi bronzinis kryžius, po kuriuo bronzinėmis raidėmis iškalti žodžiai:
PAMĖTI ČIA
Ilsėkis Dievo ramybėje
472 COURZIE IR
PABĖGĖLIAI IŠ ŽEMGALĖS
1915–1918 m.
Paminklas Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliams iš Kuržemės ir Žiemgalos Lėjos kapinėse
Įsikūręs Cėsių Žemutinėse kapinėse.
Verta aplankyti paminklą Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliams iš Kuržemės ir Žiemgalos.
Apatinėse kapinėse virš kvadratinio pagrindo iškyla grubiai aptašyta granito stela, kurios viršuje yra bronzinis kryžius. Po ja – bronzinėmis raidėmis užrašytas pranešimas:
PAMĖGIMAS
ČIA, DIEVO RAMYBĖJE
METU
96 COURZIE
IR ŽEMGALĖ
PABĖGĖLIAI
1915–1918 m.
1933 m. vasario 17 d. Rygoje susirinko pabėgėlių komitetas, kuris nusprendė „veikti kaip Cėsių miesto parapijos padalinys, kurio tikslas – rinkti ir gražinti pabėgėlių kapines, taip pat statyti paminklus Cėsių ir apylinkių kapinėse“.
Iki 1935 m. gegužės mėn. buvo paaukota 6 883,20 lato.
1936 m. vasario 11 d. buvo susitarta su skulptoriumi Kārliu Jansonu pastatyti paminklus Lėjos ir Bērzainės kapinėse. Abu paminklai buvo atidengti 1936 m. birželio 14 d., o jų statyba kainavo 4600 latų.
Girnikų piliakalnis
Piliakalnis yra Šiaulių rajone, tai aukščiausias kalnas rajone, iškilęs 183,4 m virš jūros lygio.
Nors nėra tiesioginių įrodymų apie kalno ryšį su baltų kultūra ar jo dirbtinę kilmę, vietos legenda pasakoja, kad kalną iš nukautų priešų lavonų supylė milžinas Anculis. Ant kalno daugiau nei 100 metų švenčiamos Joninės. 1905 m. balandžio 24 d., minint spaudos draudimo panaikinimo metines, kunigo J. Vizbaro iniciatyva ir remiant grafams Pliateriams ant kalno buvo pastatytas paminklinis kryžius, kurį vėliau sunaikino sovietų valdžia. Pirmojo pasaulinio karo metais, apie 1915 m. prie Girnikų piliakalnio vyko nuožmūs mūšiai, dalis žuvusiųjų, apie 240 Vokietijos karių buvo palaidota šiaurinėje jo papėdėje.
Šiandien 1914-1918 m. žuvusiesiems bei čia palaidotiems atminti stovi medinis kryžius su memorialine lenta ir trys simboliniai betoniniai kryžiai.
Susijusi istorija
Kuržemės ir Žiemgalos pabėgėlių memorialinės vietos ir palaidojimai Cėsiuose
Iki Pirmojo pasaulinio karo Latvijos teritorijoje gyveno 2552 tūkst. žmonių. 1920 metų gyventojų surašymo metu užregistruota 1596 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį Latvijoje gyventojų sumažėjo 956 tūkst. žmonių, arba 37,5 proc.
1915 metų vasarą vokiečių kariuomenė užėmė Kurzemį ir Žiemgalį. Daugiau nei pusė milijono pabėgėlių paliko savo gimtąsias vietas nesibaigiančiu srautu. Pirmieji pabėgėliai į Cesius atvyko jau 1915 metų balandį.
Iš Ádolfo Erso knygos „Vidzeme kovoje už laisvę“ apie pabėgėlių kelionę Valkoje
Nuo pabėgėlių laikų Valkai buvo suteiktas svarbesnis vaidmuo nei kitiems Vidžemės miestams, nes čia veikė politiškai aktyvus laikraštis „Līdums“, kuriame buvo kaldinami Latvijos dvasiniai ir politiniai ginklai, taip pat dėl to, kad čia susiliejo keliai iš trijų Latvijos pusių: iš Rygos, Alūksnės, Mozekilės, taip pat iš Estijos ir Rusijos. Ji turėjo ryšių su pabėgėliais iš visų pusių – Tartu, Pliska, Maskva ir Sankt Peterburge. Čia buvo didelis pabėgėlių centras.