Paminklas Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliams iš Kuržemės ir Žiemgalos
Memorialinė vieta
89
Įsikūręs Bērzainės kapinėse
Paminklas Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliams iš Kuržemės ir Žiemgalos.
1933 m. vasario 17 d. Rygoje susirinko pabėgėlių komitetas, kuris nusprendė „veikti kaip Cėsių miesto parapijos padalinys, kurio tikslas – rinkti ir gražinti pabėgėlių kapines, taip pat statyti paminklus Cėsių ir apylinkių kapinėse“.
Iki 1935 m. gegužės mėn. buvo paaukota 6 883,20 lato.
1936 m. vasario 11 d. buvo susitarta su skulptoriumi Kārliu Jansonu pastatyti paminklus Lėjos ir Bērzainės kapinėse. Abu paminklai buvo atidengti 1936 m. birželio 14 d., o jų statyba kainavo 4600 latų.
Bērzainės kapinėse granito laiptai veda į piliakalnį, kur virš dviejų pakopų pagrindo kyla stela. Lygiame granito paviršiuje puikuojasi bronzinis kryžius, po kuriuo bronzinėmis raidėmis iškalti žodžiai:
PAMĖTI ČIA
Ilsėkis Dievo ramybėje
472 COURZIE IR
PABĖGĖLIAI IŠ ŽEMGALĖS
1915–1918 m.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
S.Upīte, P.Puķīte, Pirmojo pasaulinio karo ir laisvės kovų memorialinės vietos Cėsių rajone, Cėsių muziejų draugija, 1989 m.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusi istorija
Kuržemės ir Žiemgalos pabėgėlių memorialinės vietos ir palaidojimai Cėsiuose
Iki Pirmojo pasaulinio karo Latvijos teritorijoje gyveno 2552 tūkst. žmonių. 1920 metų gyventojų surašymo metu užregistruota 1596 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį Latvijoje gyventojų sumažėjo 956 tūkst. žmonių, arba 37,5 proc.
1915 metų vasarą vokiečių kariuomenė užėmė Kurzemį ir Žiemgalį. Daugiau nei pusė milijono pabėgėlių paliko savo gimtąsias vietas nesibaigiančiu srautu. Pirmieji pabėgėliai į Cesius atvyko jau 1915 metų balandį.