Kuržemės ir Žiemgalos pabėgėlių memorialinės vietos ir palaidojimai Cėsiuose
Iki Pirmojo pasaulinio karo Latvijos teritorijoje gyveno 2552 tūkst. žmonių. 1920 metų gyventojų surašymo metu užregistruota 1596 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį Latvijoje gyventojų sumažėjo 956 tūkst. žmonių, arba 37,5 proc.
1915 metų vasarą vokiečių kariuomenė užėmė Kurzemį ir Žiemgalį. Daugiau nei pusė milijono pabėgėlių paliko savo gimtąsias vietas nesibaigiančiu srautu. Pirmieji pabėgėliai į Cesius atvyko jau 1915 metų balandį.
1914 m. Cėsiuose buvo įkurtas „Latvijos pagalbos Cėsių miestui ir apylinkėms komitetas“, kuris savo ruožtu buvo suskirstytas į pakomitečius: pabėgėlių registravimo, ligoninių, vaikų darželių, maitinimo, batsiuvimo ir kt. Vietos gyventojai darė įvairiausius darbus, kad palengvintų nežmoniškas 2705 prieglobstyje apsigyvenusių Cėsių gyvenimo sąlygas.
Nuo 1915 metų rugpjūčio iki 2018 metų gegužės mėnesio Cėsiuose veikė I pabėgėlių ligoninė, kurioje buvo gydoma 2130 pacientų. 1915 08 24 Cėsiuose, Jauna (dabar Piebalgas) g. 6, atidaryta 50 vietų pabėgėlių ligoninė ir infekcinių ligų klinika, Dr. med. Vadovaujant E. Akermansui (1878-1954). Jo žmona gydytoja V. Treigutė-Akermane (1883-1970) vadovavo kitai Cėsiuose atidarytai pabėgėlių ligoninei ir greitosios medicinos pagalbos automobiliui. Latvijos gydytojams taip pat atstovavo dr. E. Akermanis iš Cėsių. Baltijos pabėgėlių aprūpinimo komitetas pareiškimu „Cėsų avize“ priminė cesiškiams, kad „ypač tie, kurie serga užkrečiamomis ligomis, nedelsiant patenka į pabėgėlių ligonines“.
Vyresnioji medicinos sesuo Eba Krēmane (1875–1942) to meto prisiminimuose minima kaip nesavanaudiškumo ir gailestingumo simbolis. Šalpos darbų organizavimo imasi ir Cėsių parapijos klebonas prof. Vadovaujant Voldemarui Maldoniui (1870-1941).
Nepaisant pastangų, vien per epidemijas mirė apie 700 pabėgėlių. Jie buvo palaidoti Lėjos ir Bērzaine kapinėse.
1933 m. vasario 17 d. Rygoje susirinko pabėgėlių komitetas, kuris nusprendė „dirbti kaip padalinys Cėsių parapijoje, siekiant surinkti ir pagražinti pabėgėlių kapus, taip pat pastatyti atminimo ženklus Cėsių ir apylinkių kapinėse“.
Iki 1935 metų gegužės buvo paaukota 6883,20 latų.
1936 02 11 susitarė su skulptoriumi Kārli Jansonu (1896-1986) dėl paminklų statybos Lėjos ir Bėrzainės kapinėse. Abu paminklai buvo atidaryti 1936 metų birželio 14 dieną, jie kainavo 4600 litų.
Apatinėse kapinėse virš keturkampio pagrindo iškilusi grubiai tašyta granitinė stela, kurios viršutinėje dalyje – bronzinis kryžius. Žemiau pateikiamas pranešimas bronzinėmis raidėmis:
ATMINKITE
DIEVAS BŪK RAMYBĖJE
GLOSTOMAS
96 KURZEMOS
IR ŽEMGALES
PABĖGĖLIAI
1915-1918 m
Bērzaine kapinių granitiniai laiptai veda į kalvą, kur virš dviejų pakopų pagrindo iškyla stela. Ant lygaus granito paviršiaus išsiskiria bronzinis kryžius, po kuriuo bronzinėmis raidėmis užrašyti žodžiai:
PAMINKITE ČIA
Tegul jie ilsisi DIEVO RAMYBĖJE
472 KURZEMES IR
ŽEMGALĖS PABĖGĖLIAI
1915-1918 m
Karo belaisvių ir pabėgėlių sugrįžimas prasidėjo jau 1919 m., tai yra iškart po naujos Latvijos valstybės įkūrimo. Tačiau masinė reemigracija įvyko 1920–1921 m. metų, kai grįžo beveik 200 tūkst. 1922–1927 m. žmonės taip pat keliaudavo namo, tačiau grįžusiųjų vis mažėjo.
S. Upīte, P. Puķīte, 1 pasaulinio karo ir laisvės kovų memorialinės vietos Cėsių rajone, Cėsių muziejų asociacija, 1989 m.
https://www.literatura.lv/lv/person/Voldemars-Maldonis/873554
http://www.muzejs.cesis.lv/lv/jubilaru-pietura-cesis/
http://edruva.lv/piemineklis-berzaines-kapos/
https://lr1.lsm.lv/lv/raksts/siis-dienas-aciim/latviesu-begli-krievija-prima-pasaules-kara-laika.a55907/
https://www.vestnesis.lv/ta/id/31751
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Paminklas Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliams iš Kuržemės ir Žiemgalos
Įsikūręs Bērzainės kapinėse
Paminklas Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliams iš Kuržemės ir Žiemgalos.
1933 m. vasario 17 d. Rygoje susirinko pabėgėlių komitetas, kuris nusprendė „veikti kaip Cėsių miesto parapijos padalinys, kurio tikslas – rinkti ir gražinti pabėgėlių kapines, taip pat statyti paminklus Cėsių ir apylinkių kapinėse“.
Iki 1935 m. gegužės mėn. buvo paaukota 6 883,20 lato.
1936 m. vasario 11 d. buvo susitarta su skulptoriumi Kārliu Jansonu pastatyti paminklus Lėjos ir Bērzainės kapinėse. Abu paminklai buvo atidengti 1936 m. birželio 14 d., o jų statyba kainavo 4600 latų.
Bērzainės kapinėse granito laiptai veda į piliakalnį, kur virš dviejų pakopų pagrindo kyla stela. Lygiame granito paviršiuje puikuojasi bronzinis kryžius, po kuriuo bronzinėmis raidėmis iškalti žodžiai:
PAMĖTI ČIA
Ilsėkis Dievo ramybėje
472 COURZIE IR
PABĖGĖLIAI IŠ ŽEMGALĖS
1915–1918 m.
Paminklas Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliams iš Kuržemės ir Žiemgalos Lėjos kapinėse
Įsikūręs Cėsių Žemutinėse kapinėse.
Verta aplankyti paminklą Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliams iš Kuržemės ir Žiemgalos.
Apatinėse kapinėse virš kvadratinio pagrindo iškyla grubiai aptašyta granito stela, kurios viršuje yra bronzinis kryžius. Po ja – bronzinėmis raidėmis užrašytas pranešimas:
PAMĖGIMAS
ČIA, DIEVO RAMYBĖJE
METU
96 COURZIE
IR ŽEMGALĖ
PABĖGĖLIAI
1915–1918 m.
1933 m. vasario 17 d. Rygoje susirinko pabėgėlių komitetas, kuris nusprendė „veikti kaip Cėsių miesto parapijos padalinys, kurio tikslas – rinkti ir gražinti pabėgėlių kapines, taip pat statyti paminklus Cėsių ir apylinkių kapinėse“.
Iki 1935 m. gegužės mėn. buvo paaukota 6 883,20 lato.
1936 m. vasario 11 d. buvo susitarta su skulptoriumi Kārliu Jansonu pastatyti paminklus Lėjos ir Bērzainės kapinėse. Abu paminklai buvo atidengti 1936 m. birželio 14 d., o jų statyba kainavo 4600 latų.
