Akmenrago švyturys ir seklumas – vienos didžiausių laivų kapinių Baltijos jūroje

XIX–XX amžių karo ir karinių konfliktų atvejais švyturiai buvo svarbūs kariniai-strateginiai objektai, kuriuos priešas siekė sunaikinti, kad sutrikdytų ar trukdytų priešo laivų judėjimą pakrančių vandenyse. Panašiai nutiko ir su Akmensrago švyturiu. Siekiant apsaugoti laivus nuo klastingų čia esančių seklumos, 1879 metais čia buvo įžiebtas pirmasis navigacinis žibintas, o po 10 metų čia buvo pastatytas pirmasis 28 metrų aukščio medinis švyturys. Jis buvo sunaikintas per I pasaulinį karą, 1921 metais pastatytas naujas švyturys, kurio šviesa yra 37,5 metro virš jūros lygio. Šis švyturys tarnauja ir šiandien.

Vietos žvejai ir žinovai taip pat sako, kad čia, Akmensrage, yra viena didžiausių laivų kapinių Baltijos jūroje. Būtent Akmensrago švyturio apylinkėse 1923 m. sausio 13 d. ant seklumos tragiškai užplaukė ir sudužo garlaivis Saratov , prie kurio prisiglaudė K. Ulmanio vadovaujama laikinoji vyriausybė, kuriant nepriklausomą Latvijos valstybę. Tiesa, nelaimės metu laivas plaukiojo su raudona vėliava, nes buvo atiduotas SSRS dispozicijai. Jis gabena krovinius iš Rygos į Didžiąją Britaniją, pakeliui planuojama sustoti Liepojoje. Avarijos metu snigo ir, matyt, dėl blogo matomumo ar dėl navigacijos klaidos laivas užplaukė ant seklumos, kur gylis buvo vos 5 metrai... Laivo vairininkas buvo nušautas grįžęs į SSRS dėl savo klaidos, tačiau žvejams ir laivybai trukdęs laivas liko susprogdintas 1930-aisiais, o kai kurios jo dalys buvo pergabentos į Liepoją neliks be savo dalies.