Vokiečių armijos radiolokacinis postas Ulmalyje
Vokietijos ginkluotosios pajėgos keliose vietose dislokavo radiolokacines stotis, o tai leido daug anksčiau nustatyti priešo aviacijos veiklą Kuržemės srityje.
Vokiečių armijos radiolokacinio posto liekanos – gelžbetoniniai pamatai – buvo apie 3 km į šiaurę nuo Ulmalės.
Kai 1944 m. spalį Raudonoji armija apsupo Kuržemės pusiasalį, dalis nacistinės Vokietijos pajėgų Baltijos jūroje kovėsi beveik 8 mėnesius dėl Kuržemės armijos grupės aprūpinimo, o vėliau ir evakuacijos. Mūšiuose virš jūros aviacija vaidino ypač svarbų vaidmenį. Todėl, siekdamos pagerinti Vokietijos karinio jūrų laivyno galimybes kovoti su sovietų lėktuvais ir apsaugoti Kuržemės pakrantę nuo galimo sovietų ar net Vakarų sąjungininkų puolimo, Vokietijos ginkluotosios pajėgos keliose vietose dislokavo radiolokacines stotis, kurios leido daug anksčiau identifikuoti priešo aviacijos veiklą.
Ulmalėje ir Jūrmalnėje greičiausiai buvo dislokuotos vokiškos radarų sistemos FuMG 65 Wurzburg-Riese. Tai buvo vieni moderniausių ir dažniausiai naudojamų radarų, pagaminta apie 1500 radarų modelių. Jame buvo 7 metrų parabolinė antena, kuri siekė 9 tonas. Radaro nuotolis buvo 70 kilometrų, tai yra šiek tiek mažiau nei pusė atstumo iki Gotlando. Radaras sugebėjo aptikti artėjantį orlaivį, o tai buvo ypač svarbu sutemus. Jo guolis buvo naudojamas oro gynybos spinduliams nukreipti į taikinį, o tai savo ruožtu leido panaudoti priešlėktuvinę artileriją taikiniui sunaikinti.
Nuo pamatų link jūros matyti dar keli įtvirtinimų fragmentai – šarvai radarų ir oro gynybos pabūklų įguloms.
(Nuotrauka yra iliustracinė)
Viurcburgas – Riese FuMG 65 – Antrasis pasaulinis karas Vokietijos radaras – „YouTube“.
https://www.youtube.com/watch?v=1UB9XnKXUus
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
German army coastguard searchlight site in Usi and border guard post in Kolka
No military infrastructure was planned in Cape Kolka, except for several offshore lighthouses that were rebuilt over a long period of time, either before World War I, during World War I or during World War II. Coastal defence batteries were planned for the narrowest part of the Irbe Strait, between the Sirves Peninsula and the Michael Tower Lighthouse.
The only fortifications of a military nature appeared at the end of 1944, when the German Army Group North was preparing to repel possible landings by the Soviet Baltic Fleet. In the spring of 1945, after the ice retreated, two batteries of the 532nd Artillery Division defended the coast at Cape Kolka. Battery 7 with four 75 mm guns and three 20 mm zenith guns. Battery 8 with four 88 mm mortars, three 20 mm mortars and an 81 mm mortar. The anti-deserter infantry garrison consisted of one of the most famous coastal defence units of the German Navy, the 5th Company of the 531st Artillery Division. Although it was an artillery unit by name, it was an infantry unit by deployment, which started its war in June 1941 at Liepāja. The unit was then garrisoned on islands in the Gulf of Finland and later took part in the fighting on the island of Saaremaa. The remnants of the division were reformed into one company and, reinforced with seven anti-tank guns and three 20 mm anti-aircraft guns, deployed at Cape Kolka.
The Soviet naval landing operation never took place and the German units capitulated in May 1945.
The military infrastructure in Cape Kolka began to be built after the Second World War, when Soviet border guard posts were deployed here and Kolka, like the entire Kurzeme coast from Mērsrags to the Lithuanian border, became a closed zone
Mazirbe border guard tower
The Soviet border defence post was located in the building that used to be a maritime school, and next to it is a well-preserved Soviet border guard watchtower. The second watchtower is located right on the shore next to a parking lot. These watchtowers are a reminder of the Soviet occupation and the times when Mazirbe was a closed border area and civilians were allowed on the shore only in specially designated places and only during the daytime. This border guard watchtower is one of the best-preserved objects of its type on the coast of Latvia. However, it designated is dangerous to climb it.
Pūsēni Dune
Pūsēnu Hill is located just outside Bernāti, a 20-minute drive from Liepāja. Pūsēnu Hill is the highest coastal dune - 37 m high. The dune offers a beautiful view of the surrounding area. There is a path to the sea.
Near the hill there is a concrete structure several hundred metres long (probably a military heritage).
Walk along forest paths and along the seafront.
Šiaurinis molas ir baterija Nr.3 Karostoje
Ilgiausias Latvijoje – Šiaurinis molas – pastatytas XIX amžiaus pabaigoje kaip labai svarbi Liepojos jūrų tvirtovės ir karinio uosto dalis. Prieplaukos ilgis – 1800 metrų, plotis – 7,35 metro.
Šiaurinis molas yra vienas iš pirmųjų imperatoriaus Aleksandro III uosto statinių, pastatytų 1890–1892 metais prieš Karostos kanalo kasimą. Kartu su Šiaurės molu, Pietų molu ir Pietiniu molas sudarė Liepojos forpostą.
Liepojos tvirtovės baterija Nr. 3 buvo įrengta šalia Karostos šiaurinio molo ir buvo planuojama būti didžiausia pagal ginkluotę. Platformos buvo pastatytos keturiems 6 colių (152 mm) 1892 metų modelio Canet sistemos pabūklams, penkiems 1887 metų modelio 11 colių (280 mm) pabūklams ir dviem 57 mm Nordenfeld prieštankiniams pabūklams, taip pat 18 9 colių (229 mm) pabūklų.
Šiandien 3 bateriją labiausiai paveikia vyraujanti pietų-šiaurės jūros srovė, kuri sukuria sūkurinį efektą už Šiaurės molo, dėl kurio išplaunami pabūklo platformos pamatai.
Šiaurinis molas saugo Liepojos uosto teritoriją nuo šiaurės vakarų vėjų. Tai Liepojos gyventojų ir lankytojų mėgstama vieta stebėti saulėlydžius, žvejoti ir stebėti jūrą įvairiomis oro sąlygomis. Ypač įspūdinga per audras.
Prie Šiaurės molo yra daug automobilių stovėjimo aikštelės. Taip pat yra tualetai ir kavinė su unikaliu vaizdu į jūrą.
