Pēteris Supe - Latvijos nacionalinių partizanų asociacijos įkūrimo iniciatorius
1944–1946 m. Pēteriui Supei pavyko suburti miškuose išsibarsčiusius tautinių partizanų būrius į organizuotą judėjimą, kuris po II pasaulinio karo keletą metų Abrenės apskrityje kovojo prieš Latvijos okupaciją. Pēteris Supe, pravarde „Cinītis“, buvo vienas ryškiausių nacionalinio partizaninio judėjimo Šiaurės Latgaloje organizatorių ir vadų.
Pēteris Supe gimė 1920 m. Abrenės rajone, Purvmalos valsčiuje, jauname Dārzo name. Vaikystėje aktyviai dalyvavo mažųjų judėjime ir vienintelis visame rajone gavo „Līdumnieks“ titulą. Būdamas 17 metų baigė vidurinę mokyklą Viļakoje, vėliau studijavo Latvijos universiteto Žemės ūkio fakultete Jelgavoje, o sulaukęs 20 metų tapo diplomuotu agronomu.
Amžininkai jį apibūdino kaip labai iniciatyvų, darbštų, tautiškai nusiteikusį, net iki fanatizmo žmogų, turintį gerų oratorinių ir psichologinių įgūdžių. Vokiečių okupacijos metais buvo Abrenės apskrities vyriausiasis agronomas. 1944 m. pabaigoje sovietų kariuomenei priartėjus prie Latgalos ir Vidžemės, P. Supė išvyko į tremtį, kad sugrįžtų į gimtąsias vietas kaip vokiečių žvalgų grupės vadas, tačiau reikia pabrėžti, kad, būdamas tikras patriotas, jis nenorėjo tarnauti nei vokiečių, nei Rusijos sovietų pusei. Mūšiams priešo užnugaryje buvusį agronomą vokiečiai ruošė vadinamojo „miško kačių“ būryje, tačiau P. Supė, tikėdamasis Vakarų pagalbos atkuriant Latvijos nepriklausomybę, pasirinko kitą kelią. Per vieną pirmųjų žvalgybinių misijų vokiečių vardu netoli Abrenės, pastebėjęs daug latvių, pašauktų į Raudonąją armiją, bet vėliau dezertyravo, per radiją paprašė vokiečiams lėktuvu atsiųsti ginklus formuoti ginkluotas grupes, tačiau buvo atsisakyta. Karas dar nesibaigė, kai 1944 metų rudenį P. Supė nusprendė mesti tarnystę vokiečiams ir pradėti organizuoti tautinio pasipriešinimo judėjimą.
Peteris Supe buvo Latvijos nacionalinių partizanų asociacijos (LNPA - galėjo veikti iki 1953 m.) įkūrimo iniciatorius, jo pavaduotojas buvo buvęs Latvijos universiteto Ekonomikos fakulteto studentas Staņislavs Ločmelis („Dūze“). Steigiamasis susirinkimas įvyko 1944 m. gruodžio 10 d. miške prie Stompakių kaimo. Jie turėjo savo būstinę, propagandos, ekonomikos ir kontržvalgybos skyrius, teismą ir net laikraštį. Įkūrimo metu joje buvo 123 žmonės, tačiau jau 1945 m., Viļakos rajono karinio komisariato duomenimis, 1000 žmonių, o netrukus organizacijos žinioje buvo partizanų grupės Viļakos, Alūksnės, Valkos, Gulbenės, Cėsių, iš dalies ir Madonos rajonuose.
1945 metų sausio pradžioje LNPA partizanai P. Supės įsakymu pradėjo burtis į Stompakų pelkes tarp Balvų ir Viļako, kur keliose pelkių salose įkūrė stovyklą, kurią galima neperdedant laikyti didžiausia partizanų stovykla visame Baltijos regione. Jo oficialus partizanų pavadinimas buvo „Saliņu mītnes“, bet liaudyje jis buvo žinomas ir kaip „Naujasis Berlynas“.
P. Supės partizaninei veiklai buvo būdingas bekompromisis karas, kuriame su partizanais kovoję sovietiniai aktyvistai nedvejodami žuvo. P. Supės partizanai kovojo ir garsiajame Stompakio mūšyje 1945 metų kovo pradžioje, gindami savo gerai įrengtą bazę Stompakių pelkės salelėse. Tai tapo didžiausiu mūšiu per visą Latvijos nacionalinio partizaninio judėjimo istoriją, kuriame partizanų pusėje dalyvavo 300, sovietų – daugiau nei 560 karių. Būdamas talentingas vadas, jis turėjo visas galimybes nacionalinį partizaninį karą Latvijoje iš atskirų dalinių kovos pamažu paversti visa apimančiu, gerai vadovaujamu judėjimu, jei tik Pēteris Supi 1946 m. balandžio 1 d. nebūtų nušautas į partizanų gretas atsiųstas čekos agentas Jānis Klimkāns. P. Supė žuvo per partizanų susirinkimą Jaungulbenės valsčiuje, kai išdavikas Jānis Klimkāns atidengė ugnį į P. Supę ir jo pavaduotoją Henriką Auselį (Tāraud).
Latvijos žinios, 2005 m.
Sovietų Sąjungos okupacija Latvijoje, 1944 m. – šeštojo dešimtmečio pabaiga. Latvijos nacionalinių partizanų draugijos kūrimasis ir veikla Stompako laikotarpiu
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Monument to members of the resistance movement in Stompakis
It is located 15 km from Balvi in the direction of Viļakas, on the right side of the road.
A memorial is visible...
Monument to the commander of the North-Eastern national partisans Pēteris Sup - "Cinītis"
Honoring the memory of the national partisan commander Pēteras Supes, on May 28, 2005, a monument dedicated to him was unveiled in Vilakas. It is placed near the Viļaka Catholic Church, on the edge of the trenches dug during the war, where the Chekists buried the shot national partisans. A capsule with the names of 386 fallen national partisans, battle descriptions and materials about the partisan commander is placed under the monument dedicated to P.Supem. The words engraved in stone: "I remained faithful to you, Latvia, until my last breath".
The monument was created by Pēteris Kravalis.
...
Nacionalinių partizanų būstinė gamtos draustinyje „Stompakų pelkės“ (Stompaku purvi)
Antrojo pasaulinio karo metais Stompakų pelkėje buvo viena didžiausių nacionalinių partizanų būstinių Baltijos šalyse. Šiandien ši teritorija priklauso Stompakų gamtos draustiniui.
Pelkių salose esančią gyvenvietę galima pa siekti pažymėtu pėsčiųjų taku. 1945 m. pradžioje Stompakų pelkėje buvusioje nacionali nių partizanų būstinėje gyveno 350–360 žmonių, iš jų – 40 50 moterų. Joje buvo 24 gyvenamieji bunkeriai – pusiau į žemę įkasti statiniai, kuriuose galėjo gyventi 3–8 žmonės. Būstinėje taip pat veikė kepykla, požeminė bažnyčia ir trys antžeminės...
Bronislavos Martuževos poezijos klėtelė
Bronislavos Martuževos muziejus įsikūręs poetės vaikystės namų vietoje Indranų valsčiuje, Maduonos savivaldybėje. Muziejaus ekspozicija įrengta renovuotame tvarte, kuriame eksponuojami balso ir vaizdo įrašai iš Nacionalinio pasipriešinimo judėjimo, poetės darbo leidžiant pogrindinį žurnalą, taip pat kuriant eilėraščius ir dainas nacionaliniams partizanams. Bronislava Martuževa dalyvavo pasipriešinimo judėjime nuo pat jo įkūrimo. Lazdinės, Martuževos namai, kurie neišliko, taip pat buvo prieglobstis Latvijos nacionalinių partizanų asociacijos vadovui Pēteriui Supei ir jo bendražygiams. Poetė penkerius metus slapstėsi savo namų rūsyje, susitikinėjo su partizanais, rašė eilėraščius (įskaitant kūrinius, skirtus partizanams Pēteriui Supei, Viliui Tomui, Smilgos...
Privati ekspozicija „Abrenės kambariai“ (Abrenes istabas)
Privati ekspozicija „Abrenės kambariai“ įsikūrusi Viliakos mieste, istoriniame pastate. Iš pradžių šis pastatas stovėjo senosios Marienhauzeno turgaus aikštėje. Vėliau čia vei kė butai, biurai, įvairios parduotuvės, o Antrojo pasaulinio karo metais – latvių savigynos štabas, gestapas ir čekistų būstinė. Ekspozicijose pristatomi įvairūs Viliakos ir jos apylinkių isto rijos laikotarpiai bei įvykiai nuo 1920 iki 1960 metų – kai miestelis priklausė Jaunlatgalės, vėliau Abrenės apskri čiai. Tarp eksponatų – Stompakų pelkės partizanų štabo daiktai, pasakojantys apie nacionalinį pasipriešinimą Lat galoje, taip pat dokumentai ir fotografijos iš Nepriklauso mybės kovų laikotarpio. Naujausioje ekspozicijoje lankytojai gali susipažinti su ka daise garsia motokroso trasa...
Rendos nacionalinio pasipriešinimo judėjimo muziejus
Muziejus yra įsikūręs už kelių kilometrų nuo Rendos parapijos centro. Parodoje pasakojama apie 50 metų trukusį pasipriešinimo judėjimą Latvijoje: pasipriešinimą pirmajai sovietų okupacijai, pasipriešinimą nacistinės Vokietijos okupacijai ir ginkluotą bei nesmurtinį pasipriešinimą sovietų okupacijai. Paroda įsikūrusi dviejuose pastatuose. Pirmajame pastate saugomi pirmosios sovietų ir vokiečių okupacijos įrodymai. Parodoje eksponuojamas restauruotas tvarto pastatas, kuriame dėmesys sutelktas į Nacionalinį partizaninį karą. Tarp dviejų pastatų yra autentiško išplanavimo bunkeris ir kareivių naudoti apkasai. Netoli muziejaus Rendoje esantys kasinėjimai, blindažo aikštelė ir kliūčių ruožas tarnauja kaip jaunimo sargybinių ir visų susidomėjusiųjų...
Viliakos muziejus
Viliakos muziejus įsikūręs dviejuose pastatuose – 1913 m. statytuose miestelio kultūros istorijai svarbiuose katalikų parapijos namuose ir buvusiame kapucinų vienuolyne, kurio rūsiai glaudžiai susiję su nacionalinių partizanų judėji mu Stompakuose ir sovietų čekistų veikla. Žmonės prisime na, kad šiuose rūsiuose buvo laikomi ir kankinami žmonės. Senajame muziejaus pastate įrengtos kelios ekspozicijos. Viena jų pristato 1920 m. laisvės kovas Šiaurės Latgaloje, Antrojo pasaulinio karo įvykius – žydų holokaustą Viliakoje ir informaciją apie sušaudytas šeimas. Daugiau apie kie kvieną šeimą galima sužinoti pagal gyvenamosios vietos adresą.
...