Paminklas Šiaurės Rytų nacionalinių partizanų vadui Pēteriui Supei – „Cinītis“
Memorialinė vieta

Šaltinis: Inese Matisāne, Viļakos krašto muziejus
Šaltinis: Inese Matisāne, Viļakos krašto muziejus
Paminklas Latvijos laisvės kovotojams, žuvusiems Stompakų miške ir kitose mūšių vietose bei nužudytiems čekistų 1944–1956 m., ir Šiaurės rytų nacionalinių partizanų vadui Pēteriui Supei – „Cinītis“. Nuotrauka: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Paminklas Latvijos laisvės kovotojams, žuvusiems Stompakų miške ir kitose mūšių vietose bei nužudytiems čekistų 1944–1956 m., ir Šiaurės rytų nacionalinių partizanų vadui Pēteriui Supei – „Cinītis“. Nuotrauka: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Paminklas Šiaurės Rytų tautinių partizanų vadui Pēteriui Supei – „Cinītis“. Nuotrauka: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Paminklas Latvijos laisvės kovotojams, žuvusiems Stompakų miške ir kitose mūšių vietose bei nužudytiems čekistų 1944–1956 m., ir Šiaurės rytų nacionalinių partizanų vadui Pēteriui Supei – „Cinītis“. Nuotrauka: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Paminklas Latvijos laisvės kovotojams, žuvusiems Stompakų miške ir kitose mūšių vietose bei nužudytiems čekistų 1944–1956 m., ir Šiaurės rytų nacionalinių partizanų vadui Pēteriui Supei – „Cinītis“. Nuotrauka: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Paminklas Šiaurės Rytų tautinių partizanų vadui Pēteriui Supei – „Cinītis“. Nuotrauka: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Paminklas Šiaurės Rytų tautinių partizanų vadui Pēteriui Supei – „Cinītis“. Nuotrauka: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Paminklas Šiaurės Rytų tautinių partizanų vadui Pēteriui Supei – „Cinītis“. Nuotrauka: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Paminklas Latvijos laisvės kovotojams, žuvusiems Stompakų miške ir kitose mūšių vietose bei nužudytiems čekistų 1944–1956 m., ir Šiaurės rytų nacionalinių partizanų vadui Pēteriui Supei – „Cinītis“. Nuotrauka: Gita Memmēna, Vidžemės turizmo asociacija
Šaltinis: Inese Matisāne, Viļakos krašto muziejus
Įkeliama...
 Parka iela 2, Viļaka, Balvu nov., Latvija
 +371 28686600
 Inese Matisāne, Viļakas novada tūrisma speciāliste
246

Pagerbiant nacionalinių partizanų vado Pēterio Supės atminimą, 2005 m. gegužės 28 d. Viliake buvo atidengtas jam skirtas paminklas. Jis stovi netoli Viliakos katalikų bažnyčios, karo metu iškastų apkasų pakraštyje, kur čekistai laidojo sušaudytus nacionalinius partizanus. Po P. Supės paminklu įdėta kapsulė su 386 žuvusių nacionalinių partizanų vardais, mūšių aprašymais ir medžiaga apie partizanų vadą. Akmenyje iškalti žodžiai: „Tau, Latvija, likau ištikimas iki paskutinio atodūsio“.
Paminklą suprojektavo Pēteris Kravalis.

Netoliese yra memorialas Latvijos laisvės kovotojams, žuvusiems Stompaku miške ir kitose mūšių vietose bei nužudytiems čekistų 1944–1956 m.
2008 m. birželio 20 d. dešinėje sienoje buvo atidengta granito lenta su trimis stulpeliais išdėstytais 55 žuvusių partizanų vardais.
Paminklas pastatytas toje vietoje, kur komunistinė okupacinė valdžia kadaise eksponavo nužudytų partizanų palaikus, siekdama įbauginti likusius gyventojus.

Ant greta esančios lentelės išgraviruoti padėkos žodžiai Pēteriui Supei ir Bronislavos Martuževos eilėraštis:
"Kelkis, Piteri Supe,
Siela, kovok kare!
Šiandien tavo kraujo auka,
Iškilo tarp žmonių.
Išeik ir gyvenk amžinai
Jaunystės stiprybėje ir energingoje
Jis plasnoja, plasnoja, plasnoja
"Kylančioje vėliavoje!"

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

http://balvurcb.lv/kb/index.php?View=entry&EntryID=358
http://latgalesdati.du.lv/notikums/904
https://karavirukapi.blogspot.com/2019/07/vilaka-piemineklis-ziemellatgales.html

Susijusi istorija

Pēteris Supe – Latvijos nacionalinės partizanų asociacijos įkūrimo iniciatorius

Nuo 1944 iki 1946 metų Pēteriui Supei pavyko suvienyti miškuose išsibarsčiusius nacionalinių partizanų būrius į organizuotą judėjimą, kuris po Antrojo pasaulinio karo dar kelerius metus tęsė kovą prieš Latvijos okupaciją Abrenės apskrityje. Pēteris Supe, pravarde „Cinītis“, buvo vienas iškiliausių Šiaurės Latgalos nacionalinio partizanų judėjimo organizatorių ir vadovų.

Miško dukra Domicella Dwarf (Lucia)

Domicellai Pundure – 90 metų. 2018 m. gegužės 3 d. Rygos pilyje ji iš prezidento Raimondo Vėjonio rankų gavo Viesturo ordiną už ypatingus nuopelnus nacionalinio pasipriešinimo judėjime ir šalies nepriklausomybės gynime. Domicella Pundure yra paskutinė Stompaku pelkės mūšio liudininkė.