Stompako mūšis
III Nacionaliniai partizanai, II Antrasis pasaulinis karas

01Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L33.jpg
Avots: Gita Memmēna, Vidzemes tūrisma asociācija

1945 m. kovo 2–3 dienomis Abrenės rajono Viļakos valsčiuje (dab. Sušajų valsčius, Viļakos vls.) įvyko Stompakio mūšis – didžiausias Latvijos nacionalinių partizanų mūšis su sovietinio okupacinio režimo ginkluotomis formuotėmis Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

Ginkluotas tautinio pasipriešinimo judėjimas Abrenės rajone pradėjo formuotis 1944 m. vasarą, kai teritoriją vėl užėmė Sovietų Sąjunga. Kad išvengtų areštų ir priverstinės mobilizacijos į Raudonąją armiją, daugelis gyventojų pasitraukė į pogrindį, gyveno miškuose pavieniui arba nedidelėmis grupėmis. 1944 metų spalio 2-osios naktį vokiečiai Abrenės rajone išlaipino 11 žmonių diversantų grupę kodiniu pavadinimu „Laplandija“. Jai vadovavo buvęs rajono vyriausiasis agronomas Pēteris Supe («Cinītis») ir jo pavaduotojas Stanislavs Ločmelis («Dūze»), Latvijos universiteto Ekonomikos fakulteto studentas. 1944 12 10 jie įkūrė Latvijos nacionalinių partizanų sąjungą (LNPA).

1945 metų sausio pradžioje LNPA partizanai P. Supės įsakymu pradėjo burtis į Stompakų pelkes tarp Balvų ir Viļako, kur keliose pelkių salose įkūrė stovyklą, kuri laikoma didžiausia partizanų stovykla visame Baltijos regione. Jo oficialus partizanų vardas buvo „Saliņu mītnes“.

Stovyklą, kurioje buvo apie 350 partizanų, užpuolė NKVD (SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato) 143-asis šaulių pulkas, susidedantis iš 483 žmonių. Mūšis truko nuo kovo 2 d. 7.30 iki 19.30 val., kai kovo 3 dienos rytą mūšio triukšmas nutilo. Abiejų pusių pozicijos buvo tik 70-80 metrų atstumu, o retkarčiais tęsėsi ilgesni ar trumpesni ugnies mainai. Pasinaudojus gausiu snygiu ir nakties priedanga, daugumai partizanų pavyko ištrūkti iš apgulties. Mūšyje krito arba vėliau mirė nuo sužeidimų 28 nacionaliniai partizanai, o priešas prarado 46 žmones.

Vilakuose prie katalikų bažnyčios Parko gatvėje pastatytas paminklas su žuvusių partizanų pavardėmis.

2011 metų rugpjūčio 11 dieną plento Balvi – Viļaka pašonėje atidengtas paminklas 28 Stompakų mūšyje žuvusiems nacionaliniams partizanams.

Pažymėtas takas veda į Nacionalinių partizanų būstinę Stompakų pelkių gamtos rezervate, kuris buvo atidarytas 2019 m. kovo 2 d.

01Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L33.jpg
02Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L34.jpg
03Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L32.jpg
04Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L31.jpg
05Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L5.jpg
06Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L10.jpg
07Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L7.jpg
08Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L14.jpg
09Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L15.jpg
10Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L16.jpg
11Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L17.jpg
12Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L18.jpg
13Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L20.jpg
14Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L21.jpg
15Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L22.jpg
16Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L23.jpg
17Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L24.jpg
18Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L25.jpg
19Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L26.jpg
20Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L27.jpg
21Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L30.jpg
22Stompakupurvapartizanutakaunapmetne_L1.jpg
CelamalauzVilaku1.jpg
CelamalauzVilaku4.jpg
PiemineklisPeterimSupem_L10.jpg
PiemineklisPeterimSupem_L11.jpg
PiemineklisPeterimSupem_L9.jpg
Daugiau informacijos šaltinių

Zigmaras Turčinskis. Stompakio mūšis 1945 m. kovo 2 d. SARGS.LV (2016 04 12): https://www.sargs.lv/lv/otrais-pasaules-kars/2016-04-12/stompaku-kauja-1945-gada-2-marta

Uldis Neiburgs. Turėjome mirti, kad gyventume iki šimto. Stompaku mūšis – 70-asis LA.LV (2015.03.14): https://www.la.lv/mums-bija-jamirst-lai-dzivotu-simtistompaku-kaujai-70.

Tolimas pelkynas sapnuose rujoja ... : [Knyga apie tautinius partizanus Latgaloje] / red. aut. J.Klēdējs. -. Rezeknė: Latgalos kultūros centro leidykla, 1997 m.

Susijusios vietos

Nacionalinių partizanų būstinė gamtos draustinyje „Stompakų pelkės“ (Stompaku purvi)

Antrojo pasaulinio karo metais Stompakų pelkėje buvo viena didžiausių nacionalinių partizanų būstinių Baltijos šalyse. Šiandien ši teritorija priklauso Stompakų gamtos draustiniui.

Pelkių salose esančią gyvenvietę galima pa siekti pažymėtu pėsčiųjų taku. 1945 m. pradžioje Stompakų pelkėje buvusioje nacionali nių partizanų būstinėje gyveno 350–360 žmonių, iš jų – 40 50 moterų. Joje buvo 24 gyvenamieji bunkeriai – pusiau į žemę įkasti statiniai, kuriuose galėjo gyventi 3–8 žmonės. Būstinėje taip pat veikė kepykla, požeminė bažnyčia ir trys antžeminės pašiūrės arkliams. Partizanai rengė išpuo lius prieš okupacinio režimo pareigūnus. 1945 m. kovo 2–3 d. čia vyko Stompakų mūšis – didžiau sias nacionalinių partizanų susirėmimas Latvijoje. Būstinė je buvusius 350–360 partizanų puolė NKVD 143-asis šaulių pulkas ir vietinio stribų (rus. „isterbiteli“) bataliono kovoto jai – iš viso 483 vyrai. Mūšis truko visą kovo 2 dieną. Kovo 3-iosios naktį partizanams pavyko ištrūkti iš būstinės ir pasi traukti į ankstesnės bazės vietą. Mūšyje žuvo 28 partizanai, o NKVD neteko 32 karių. Šiuo metu Stompakų būstinės vietoje yra atkurti trys bun keriai – bažnyčia, štabas ir gyvenamasis bunkeris, taip pat 21 bunkerio vieta. Įrengti informaciniai stendai apie būsti nę ir mūšį. Galima užsisakyti ekskursijas su gidu.

Paminklas pasipriešinimo judėjimo dalyviams Stompakyje

Įsikūręs 15 km nuo Balvų, Viliakos kryptimi, dešinėje kelio pusėje.

Matomas atminimo ženklas.

2011 m. rugpjūčio 11 d., minint Latvijos laisvės kovotojų atminimo dieną, Balvu–Viliako plento pakraštyje priešais Stompakų pelkę buvo atidengtas pasipriešinimo judėjimo dalyvių memorialas, skirtas Pēterio Supės tautinių partizanų, žuvusių 1945 m. kovo 2 ir 3 d. mūšiuose, atminimui. Liepos pabaigoje į paminklo pamatus buvo įkasta kapsulė su žinia ateities kartoms. Kapsulėje įdėtas dokumentas su 28 tautinių partizanų, žuvusių 1945 m. kovo 2 ir 3 d. mūšiuose, vardais ir pavardėmis.

„1945 m. vasarį Stompakų pelkės salose, kurias žmonės pradėjo vadinti Stompakų pelkės salelėmis, 2 km nuo Balvų–Viliakos plento, buvo įkurta didžiausia Latvijoje nacionalinė partizanų stovykla, kurioje 22 apkasuose gyveno 360 žmonių. Tarp jų buvo ir legionierių, kurie, legiono divizijai atsitraukiant, su visais ginklais buvo pasilikę tėvo namuose. Siekdami sunaikinti partizanus, 1945 m. kovo 2 d. dviejų Čekos batalionų kareiviai kartu su naikintojais, kurių ginkluotėje taip pat buvo keturi minosvaidžiai, puolė apkasus. Kovos tęsėsi visą dieną, partizanai atkakliai priešinosi, o puolėjai patyrė didelių nuostolių, todėl negalėjo užimti stovyklos ir sunaikinti partizanų. Mūšyje žuvo arba nuo sunkių sužalojimų mirė ir 28 Stompakų pelkės gyventojai. Kitą naktį partizanai mūšiu pralaužė stovyklos apgultį „ir liko nenugalėti“ – taip rašo Zigfrīds.“ Apdovanojimų departamento Nacionalinio pasipriešinimo judėjimo dalyvių reikalų komisijos pirmininkas Berkis rašo apie Stompako mūšį.

Paminklas Šiaurės Rytų nacionalinių partizanų vadui Pēteriui Supei – „Cinītis“

Pagerbiant nacionalinių partizanų vado Pēterio Supės atminimą, 2005 m. gegužės 28 d. Viliake buvo atidengtas jam skirtas paminklas. Jis stovi netoli Viliakos katalikų bažnyčios, karo metu iškastų apkasų pakraštyje, kur čekistai laidojo sušaudytus nacionalinius partizanus. Po P. Supės paminklu įdėta kapsulė su 386 žuvusių nacionalinių partizanų vardais, mūšių aprašymais ir medžiaga apie partizanų vadą. Akmenyje iškalti žodžiai: „Tau, Latvija, likau ištikimas iki paskutinio atodūsio“.
Paminklą suprojektavo Pēteris Kravalis.

Netoliese yra memorialas Latvijos laisvės kovotojams, žuvusiems Stompaku miške ir kitose mūšių vietose bei nužudytiems čekistų 1944–1956 m.
2008 m. birželio 20 d. dešinėje sienoje buvo atidengta granito lenta su trimis stulpeliais išdėstytais 55 žuvusių partizanų vardais.
Paminklas pastatytas toje vietoje, kur komunistinė okupacinė valdžia kadaise eksponavo nužudytų partizanų palaikus, siekdama įbauginti likusius gyventojus.

Ant greta esančios lentelės išgraviruoti padėkos žodžiai Pēteriui Supei ir Bronislavos Martuževos eilėraštis:
"Kelkis, Piteri Supe,
Siela, kovok kare!
Šiandien tavo kraujo auka,
Iškilo tarp žmonių.
Išeik ir gyvenk amžinai
Jaunystės stiprybėje ir energingoje
Jis plasnoja, plasnoja, plasnoja
"Kylančioje vėliavoje!"

Viliakos muziejus

Viliakos muziejus įsikūręs dviejuose pastatuose – 1913 m. statytuose miestelio kultūros istorijai svarbiuose katalikų parapijos namuose ir buvusiame kapucinų vienuolyne, kurio rūsiai glaudžiai susiję su nacionalinių partizanų judėji mu Stompakuose ir sovietų čekistų veikla. Žmonės prisime na, kad šiuose rūsiuose buvo laikomi ir kankinami žmonės. Senajame muziejaus pastate įrengtos kelios ekspozicijos. Viena jų pristato 1920 m. laisvės kovas Šiaurės Latgaloje, Antrojo pasaulinio karo įvykius – žydų holokaustą Viliakoje ir informaciją apie sušaudytas šeimas. Daugiau apie kie kvieną šeimą galima sužinoti pagal gyvenamosios vietos adresą.

Ekspoziciją papildo informacija apie nacionali nių partizanų judėjimą Stompakuose – įvairūs eksponatai: nuotraukos, daiktai. Muziejaus lankytojai gali susipažinti su karinio paveldo vietomis Viliakoje ir jos aplinkinėse vie tovėse, pavyzdžiui, kovotojų už Laisvę paminklu Jaškove, kuris sovietmečiu buvo nugriautas ir atstatytas 1990 m., stela, skirta Lačplėsio karo ordinu apdovanotiesiems. Mu ziejaus ekspozicijoje girdisi Antrojo pasaulinio karo lėktuvo garsas, kaip priminimas apie netoli Viliakos buvo vokiečių aerodromas „Luftwaffe“. Muziejuje galima susipažinti su prisiminimais apie Antrojo pasaulinio karo įvykius Viliakoje ir gauti informacijos apie vokiečių karo belaisvių stovyklą Račuose.

Susijusi istorija

Pēteris Supe - Latvijos nacionalinių partizanų asociacijos įkūrimo iniciatorius

1944–1946 m. Pēteriui Supei pavyko suburti miškuose išsibarsčiusius tautinių partizanų būrius į organizuotą judėjimą, kuris po II pasaulinio karo keletą metų Abrenės apskrityje kovojo prieš Latvijos okupaciją. Pēteris Supe, pravarde „Cinītis“, buvo vienas ryškiausių nacionalinio partizaninio judėjimo Šiaurės Latgaloje organizatorių ir vadų.

Miško dukra Domicella nykštukė (Liucija)

Domicella Pundure – 90. 2018 metų gegužės 3 dieną Rygos pilyje ji iš prezidento Raimondo Vējonio rankų gavo Viesturo ordiną už ypatingus nuopelnus tautiniam pasipriešinimo judėjimui ir šalies nepriklausomybės gynimui. Domicella Pundure yra paskutinis likęs Stompaku pelkės mūšio liudininkas.