Stompako mūšis III Nacionaliniai partizanai, II WW2
1945 m. kovo 2–3 dienomis Abrenės rajono Viļakos valsčiuje (dab. Sušajų valsčius, Viļakos vls.) įvyko Stompakio mūšis – didžiausias Latvijos nacionalinių partizanų mūšis su sovietinio okupacinio režimo ginkluotomis formuotėmis Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.
Ginkluotas tautinio pasipriešinimo judėjimas Abrenės rajone pradėjo formuotis 1944 m. vasarą, kai teritoriją vėl užėmė Sovietų Sąjunga. Kad išvengtų areštų ir priverstinės mobilizacijos į Raudonąją armiją, daugelis gyventojų pasitraukė į pogrindį, gyveno miškuose pavieniui arba nedidelėmis grupėmis. 1944 metų spalio 2-osios naktį vokiečiai Abrenės rajone išlaipino 11 žmonių diversantų grupę kodiniu pavadinimu „Laplandija“. Jai vadovavo buvęs rajono vyriausiasis agronomas Pēteris Supe («Cinītis») ir jo pavaduotojas Stanislavs Ločmelis («Dūze»), Latvijos universiteto Ekonomikos fakulteto studentas. 1944 12 10 jie įkūrė Latvijos nacionalinių partizanų sąjungą (LNPA).
1945 metų sausio pradžioje LNPA partizanai P. Supės įsakymu pradėjo burtis į Stompakų pelkes tarp Balvų ir Viļako, kur keliose pelkių salose įkūrė stovyklą, kuri laikoma didžiausia partizanų stovykla visame Baltijos regione. Jo oficialus partizanų vardas buvo „Saliņu mītnes“.
Stovyklą, kurioje buvo apie 350 partizanų, užpuolė NKVD (SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato) 143-asis šaulių pulkas, susidedantis iš 483 žmonių. Mūšis truko nuo kovo 2 d. 7.30 iki 19.30 val., kai kovo 3 dienos rytą mūšio triukšmas nutilo. Abiejų pusių pozicijos buvo tik 70-80 metrų atstumu, o retkarčiais tęsėsi ilgesni ar trumpesni ugnies mainai. Pasinaudojus gausiu snygiu ir nakties priedanga, daugumai partizanų pavyko ištrūkti iš apgulties. Mūšyje krito arba vėliau mirė nuo sužeidimų 28 nacionaliniai partizanai, o priešas prarado 46 žmones.
Vilakuose prie katalikų bažnyčios Parko gatvėje pastatytas paminklas su žuvusių partizanų pavardėmis.
2011 metų rugpjūčio 11 dieną plento Balvi – Viļaka pašonėje atidengtas paminklas 28 Stompakų mūšyje žuvusiems nacionaliniams partizanams.
Pažymėtas takas veda į Nacionalinių partizanų būstinę Stompakų pelkių gamtos rezervate, kuris buvo atidarytas 2019 m. kovo 2 d.
Daugiau informacijos šaltinių
Zigmaras Turčinskis. Stompakio mūšis 1945 m. kovo 2 d. SARGS.LV (2016 04 12): https://www.sargs.lv/lv/otrais-pasaules-kars/2016-04-12/stompaku-kauja-1945-gada-2-marta
Uldis Neiburgs. Turėjome mirti, kad gyventume iki šimto. Stompaku mūšis – 70-asis LA.LV (2015.03.14): https://www.la.lv/mums-bija-jamirst-lai-dzivotu-simtistompaku-kaujai-70.
Tolimas pelkynas sapnuose rujoja ... : [Knyga apie tautinius partizanus Latgaloje] / red. aut. J.Klēdējs. -. Rezeknė: Latgalos kultūros centro leidykla, 1997 m.
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Nacionalinių partizanų būstinė gamtos draustinyje „Stompakų pelkės“ (Stompaku purvi)
Antrojo pasaulinio karo metais Stompakų pelkėje buvo viena didžiausių nacionalinių partizanų būstinių Baltijos šalyse. Šiandien ši teritorija priklauso Stompakų gamtos draustiniui.
Pelkių salose esančią gyvenvietę galima pa siekti pažymėtu pėsčiųjų taku. 1945 m. pradžioje Stompakų pelkėje buvusioje nacionali nių partizanų būstinėje gyveno 350–360 žmonių, iš jų – 40 50 moterų. Joje buvo 24 gyvenamieji bunkeriai – pusiau į žemę įkasti statiniai, kuriuose galėjo gyventi 3–8 žmonės. Būstinėje taip pat veikė kepykla, požeminė bažnyčia ir trys antžeminės pašiūrės arkliams. Partizanai rengė išpuo lius prieš okupacinio režimo pareigūnus. 1945 m. kovo 2–3 d. čia vyko Stompakų mūšis – didžiau sias nacionalinių partizanų susirėmimas Latvijoje. Būstinė je buvusius 350–360 partizanų puolė NKVD 143-asis šaulių pulkas ir vietinio stribų (rus. „isterbiteli“) bataliono kovoto jai – iš viso 483 vyrai. Mūšis truko visą kovo 2 dieną. Kovo 3-iosios naktį partizanams pavyko ištrūkti iš būstinės ir pasi traukti į ankstesnės bazės vietą. Mūšyje žuvo 28 partizanai, o NKVD neteko 32 karių. Šiuo metu Stompakų būstinės vietoje yra atkurti trys bun keriai – bažnyčia, štabas ir gyvenamasis bunkeris, taip pat 21 bunkerio vieta. Įrengti informaciniai stendai apie būsti nę ir mūšį. Galima užsisakyti ekskursijas su gidu.
Monument to members of the resistance movement in Stompakis
It is located 15 km from Balvi in the direction of Viļakas, on the right side of the road.
A memorial is visible.
The memorial to the members of the resistance movement, dedicated to the memory of the national partisans of Pēteras Supes who fell in the battles of March 2 and 3, 1945, on the side of the Balva - Viļaka highway opposite the Stompaki swamp, was opened on August 11, 2011, on the day of remembrance of Latvian freedom fighters. At the end of July, a capsule with a message for future generations was embedded in the base of the monument. A document with the names of 28 national partisans who fell in the battles of March 2 and 3, 1945 is placed in the capsule.
"In February 1945, Latvia's largest national partisan camp was established on the islands of the Stompaku swamp, which the people began to call the islands of the Stompaku swamp, 2 km from the Balvu - Viļaka highway, where 360 people lived in 22 dugouts. Among them, some legionnaires who, for the legion division retreating, they had stayed at their father's house with all their weapons. In order to destroy the partisans, on March 2, 1945, the soldiers of two battalions of Czech troops attacked the dugouts together with destroyers, which also had four mortars in their armament. The battles took place all day, the partisans resisted stubbornly, and the attackers suffered suffered great losses, so that they could not capture the camp and destroy the partisans. 28 inhabitants of the Stompaku swamp had also fallen or died after being seriously injured in the battle. The next night, the partisans broke the siege of the camp with a battle and left undefeated" - this is what a member of the national resistance movement of the award department writes about the Stompaku battle chairman of the case commission, Zigfrīds Berķis.
Monument to the commander of the North-Eastern national partisans Pēteris Sup - "Cinītis"
Honoring the memory of the national partisan commander Pēteras Supes, on May 28, 2005, a monument dedicated to him was unveiled in Vilakas. It is placed near the Viļaka Catholic Church, on the edge of the trenches dug during the war, where the Chekists buried the shot national partisans. A capsule with the names of 386 fallen national partisans, battle descriptions and materials about the partisan commander is placed under the monument dedicated to P.Supem. The words engraved in stone: "I remained faithful to you, Latvia, until my last breath".
The monument was created by Pēteris Kravalis.
Next to it is a memorial place in the Stompaki forest and other places of battle for Latvian freedom fighters who fell and were murdered by the Chekists in 1944-1956.
On June 20, 2008, a granite plaque with the names of 55 fallen partisans arranged in three columns was discovered on the right wall.
The monument was erected in the place where the communist occupation authorities once displayed the remains of the murdered partisans to intimidate the rest of the population.
Words of thanks to Pēteris Supe and a poem by Bronislava Martuževa are engraved on the adjacent plaque:
"Get up, Peter Supe,
Soul, in battle!
Today Your blood sacrifice,
Risen in the nation.
Go out to live forever
In the strength and vigor of the young,
Wraps, flutters, folds
In the rising flag!"
Viliakos muziejus
Viliakos muziejus įsikūręs dviejuose pastatuose – 1913 m. statytuose miestelio kultūros istorijai svarbiuose katalikų parapijos namuose ir buvusiame kapucinų vienuolyne, kurio rūsiai glaudžiai susiję su nacionalinių partizanų judėji mu Stompakuose ir sovietų čekistų veikla. Žmonės prisime na, kad šiuose rūsiuose buvo laikomi ir kankinami žmonės. Senajame muziejaus pastate įrengtos kelios ekspozicijos. Viena jų pristato 1920 m. laisvės kovas Šiaurės Latgaloje, Antrojo pasaulinio karo įvykius – žydų holokaustą Viliakoje ir informaciją apie sušaudytas šeimas. Daugiau apie kie kvieną šeimą galima sužinoti pagal gyvenamosios vietos adresą.
Ekspoziciją papildo informacija apie nacionali nių partizanų judėjimą Stompakuose – įvairūs eksponatai: nuotraukos, daiktai. Muziejaus lankytojai gali susipažinti su karinio paveldo vietomis Viliakoje ir jos aplinkinėse vie tovėse, pavyzdžiui, kovotojų už Laisvę paminklu Jaškove, kuris sovietmečiu buvo nugriautas ir atstatytas 1990 m., stela, skirta Lačplėsio karo ordinu apdovanotiesiems. Mu ziejaus ekspozicijoje girdisi Antrojo pasaulinio karo lėktuvo garsas, kaip priminimas apie netoli Viliakos buvo vokiečių aerodromas „Luftwaffe“. Muziejuje galima susipažinti su prisiminimais apie Antrojo pasaulinio karo įvykius Viliakoje ir gauti informacijos apie vokiečių karo belaisvių stovyklą Račuose.
Susijusi istorija
Pēteris Supe - Latvijos nacionalinių partizanų asociacijos įkūrimo iniciatorius
1944–1946 m. Pēteriui Supei pavyko suburti miškuose išsibarsčiusius tautinių partizanų būrius į organizuotą judėjimą, kuris po II pasaulinio karo keletą metų Abrenės apskrityje kovojo prieš Latvijos okupaciją. Pēteris Supe, pravarde „Cinītis“, buvo vienas ryškiausių nacionalinio partizaninio judėjimo Šiaurės Latgaloje organizatorių ir vadų.
Miško dukra Domicella nykštukė (Liucija)
Domicella Pundure – 90. 2018 metų gegužės 3 dieną Rygos pilyje ji iš prezidento Raimondo Vējonio rankų gavo Viesturo ordiną už ypatingus nuopelnus tautiniam pasipriešinimo judėjimui ir šalies nepriklausomybės gynimui. Domicella Pundure yra paskutinis likęs Stompaku pelkės mūšio liudininkas.