Bombenabwurfplatz Šilėnai

In der Zwischenkriegszeit wurde im Sumpfgebiet von Šilėnai in der Nähe von Šiauliai ein Bombenabwurfplatz betrieben, auf dem die litauische Luftwaffe Bomben- und Schießübungen durchführte. An die Existenz dieses Übungsgeländes erinnern noch heute die erhaltenen Beton-Aussichtstürme.

Der Übungsplatz Šilėnai, etwa 6 Kilometer vom Flugplatz Zokniai in Richtung Radviliškis entfernt, war eine wichtige Trainingsbasis für die litauische Militärluftfahrt. 1939 Im Sommer 1945 wurden hier wichtige Tests durchgeführt, die der Militärpilot Antanas Mikutis wie folgt beschreibt: „Eines schönen Tages flog der Chef der Luftfahrt, General A. Gustaitis, mit einem Flugzeug nach Zokniai, das wir noch nie zuvor gesehen hatten. Es war ein leichter Kampfbomber ANBO-VIII, der getestet wurde.“ Er sagt: „A. Gustaitis hat beschlossen, die letzte Phase der Tests auf das Übungsgelände von Šilėnai zu verlegen, d. h. im Sturzflug eine Reihe von Übungsbomben auf ein Ziel am Boden abzuwerfen.“

Auf dem Testgelände wurde ein spezielles Überwachungssystem installiert, das Mikutis detailliert beschreibt: „Drei Türme wurden auf dem Boden (am Verfolgungspunkt) errichtet, die an den Ecken eines Dreiecks angeordnet waren, etwa einen Kilometer voneinander entfernt, mit einem Ziel in der Mitte. Die Verfolger mussten von ihren Sektoren aus mit Hilfe eines bestimmten Visiers mit kreisförmiger Gradeinteilung den Absturzort der Bombe erfassen und aufschreiben.“

Der Pilot sagt über die Übungen selbst: „Im Sitz des Aufklärers war durch die Unterseite des Flugzeugs ein festes optisches Visier (ein langes Rohr – ein Fernglas) installiert, mit dessen Hilfe ein Objekt am Boden anvisiert wurde. Die Genauigkeit hing stark davon ab, wie der Pilot die Befehle des Aufklärers ausführte, da er das Ziel unter sich nicht sehen konnte.“ Die Flüge fanden in einer Höhe von 1.000 m statt, und „während eines Fluges wurden mehrere Anflüge (insbesondere S-Kreise) über dem Polygon durchgeführt, und bei jedem dieser Anflüge über dem Ziel wurde eine Zementbombe abgeworfen, die beim Aufprall explodierte und eine Rauchwolke verursachte.“

Neben Bombenabwurfübungen wurden auf dem Übungsgelände auch andere Trainings durchgeführt. Laut Mikutis „kamen im Frühjahr neue Übungen hinzu – Schießen auf Bodenziele auf dem Übungsgelände von Šilėnai, Luftkämpfe mit Fotomaschinengewehren, Einstellung des Artilleriefeuers und dergleichen.“ Über dem Rėkyva-See wurden spezielle Übungen durchgeführt: „Mehrmals mussten wir über den Rėkyva-See fliegen und auf den Schatten eines anderen Flugzeugs auf dem Wasser schießen. Das posierende Flugzeug war ANBO-51, und sein Aufklärer markierte die Treffer des schießenden Flugzeugs auf einem Stück Papier, da es von oben gut sichtbar war.“

Erzähler: Antanas Mikutis, tarpukario Lietuvos karo lakūnas

Zugehörige Objekte

Zoknių aerodromas

Šiaulių miesto dalyje, vadinamoje Zokniais, nuo tarpukario laikų veikė aerodromas, vėliau tapęs oro uostu.

1931 m. Zokniuose nuspręsta įkurti aerodromą, lygūs laukai ir žvyruotas gruntas puikiai tiko lėktuvams. Birželio 1 d. iš Kauno į Zoknius perkelta 3-oji ir 4-oji žvalgybos eskadrilės, kurioms priklausė lėktuvai LVG C.VI ir Albatros C.XV. Buvo pastatyti angarai, štabo pastatas ir kareivinės, o pirmuoju bazės viršininku tapo majoras Leonardas Peseckas.

Augant Lietuvos karo aviacijos pajėgumams, Zoknių aerodromas plėtėsi: čia buvo pastatyti nauji angarai, lėktuvų remonto dirbtuvės, įkurtas poligonas bombų mėtymui netoli Šilėnų. 1937 m. į Zoknius buvo perkelta 5-oji eskadrilė su naikintuvais „Letov Š-20“ ir FIAT C.R.20, o 1938 m. šiuos senus naikintuvus pakeitė modernūs Gloster Gladiator, pasižymėję puikiais rezultatais Suomijos–SSRS (Žiemos) kare.

1936 m., vykdant S. Raštikio kariuomenės reformas, karo aviacija buvo decentralizuota, o Zoknių aerodromas tapo viena iš pagrindinių šalies karinių bazių. Karo aviacijos pajėgos čia plėtėsi, įsteigtos aviacinės dirbtuvės, kurios prisidėjo prie lėktuvų priežiūros ir remonto, o vėliau jose dirbo žymūs konstruktoriai, kaip Bronius Oškinis. Zoknių aerodromas tapo strateginiu tašku, kurio svarba augo dėl šalia esančių branduolinių ginklų dislokacijos sovietmečiu.

2005 m., reikalaujant miesto verslininkams, buvo įsteigta Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“. Lietuvai tapus NATO nare prasidėjo ir aerodromo pakilimo takų remontas: 2005 m. atlikta atsarginio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija. Lėšas skyrė NATO.

Pagrindinio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija oficialiai baigta 2006 m. spalio 26 d. iškilmingu tako atidarymu. Rekonstruoto aerodromo apskraidymą ir sertifikavimą atlikę specialistai pripažino jį geriausiu visoje Rytų Europoje.

Zoknių aviacijos bazės angaras (KVR)

Zoknių aviacijos bazės angaras, dar vadinamas Antano Gustaičio  angaru pastatytas Šiauliuose netoli geležinkelio linijos.

Angaras pastatytas apie 1936 m., manoma, kad projekto autorius –  inžinierius Antanas Gustaitis. Angaras buvo skirtas karo aviacijos bazės orlaiviams. Tai yra vienas pirmųjų pastatytų Pirmosios Lietuvos respublikos angarų, atspindintis tarpukario aviacijos raidą – jame buvo surenkami lietuviški ANBO lėktuvai.

ANBO (Antanas Nori Būti Ore abreviatūra) – to paties inžinieriaus A. Gustaičio sukonstruoti ir Kauno aviacijos dirbtuvėse gaminti lėktuvai. 1925–39 m. buvo pagaminti 66 lėktuvai (vienviečiai sportiniai, dviviečiai mokomieji ir žvalgybiniai, dvivietis lengvasis bombonešis su automatiškai keičiamo žingsnio sraigtu). Visų tipų lėktuvai buvo pusiau metalinės konstrukcijos su oru aušinamais varikliais. 1934-06-25 – 07-19 trys lėktuvai ANBO IV apskrido Europą.

Vėliau angare pradėti remontuoti Karinių oro pajėgų (KOP) lėktuvai ir malūnsparniai: jų bakuose esantis kuras ir tepalai iš anksto perpumpuojami į atokiau angaro esančias požemines gelžbetonines talpyklas, o remonto metu lėktuvai ir malūnsparniai transportuoti automobiliniu vilkiku.

Statinys iki šiol tebenaudojamas Šiaulių aviacijos bazės reikmėms. 2010 m. jame buvo paminėta Aviacijos bazės diena.