Merkinės mūšis
Vienos didžiausių partizanų kautynių įvykusių Pietų Lietuvoje, kuomet buvo užimtas Merkinės miestelis.
Merkinės mūšis, tai partizanų kautynės, įvykusios 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinės miestelyje.
Idėja dėl Merkinės užpuolimo gimė 1945 m. spalį kilo A. Ramanauskui Vanagui. Žvalgybinį darbą prieš kautynes atliko gimnazijos mokinys, kuris paruošė detalų miestelio planą, sužymėjo visus namus, griuvėsius, apkasus, bunkerius, stribų, rusų ir komunistų namus, galimos atsišaudymo kryptys bei svarbią reikšmę turinčius objektus: rusų štabą, NKVD būstinę, kalėjimą, valsčių, paštą, kooperatyvą, sandėlius ir kt. Galutinis sprendimas pulti Merkinę priimtas Lietuvos partizanų A apygardos vado Juozo Vitkaus – Kazimieraičio vadavietėje po to, kai 1945 m. gruodžio 4 d. Puvočiuose žuvo trys partizanai.
Merkinės puolimas prasidėjo gruodžio 15 d., 11 val., stipriai sningant. A. Ramanausko-Vanago ir Roko Bingelio Vaidevučio vadovaujami partizanai miestelį užpuolė dviem kryptimis, užėmė NKVD būstinę, paštą, valsčiaus ir milicijos įstaigas. Partizanų puolimą kulkosvaidžių ugnimi sustabdė cerkvėje ir bažnyčuoje įsitvirtinę NKVD kovotojai. Partizanų turėti du vokiečių granatsvaidžiai Panzerfaust nebuvo panaudoti iš pagarbos bažnyčios pastatams. Antano Grušausko Siaubo vadovaujamam būriui, turėjusiam prisijungti iš kitos Nemuno pusės, nepavyko persikelti per upę NKVD kovotojų ginamu tiltu. Apie 14 val. prasidėjus kontratakai partizanai pradeda padrikai trauktis iki Subartonių miško, kur po A. Ramanausko-Vanago atliktos mūšio apžvalgos išsiskirstė po miškus.
- A.Ramanauskas Vanagas, „Daugel krito sūnų…“, Kaunas, 1992.
