J. Lukšos Daumanto atsiminimai apie partizanų Kalėdas

Kaip kiekviena diena Lietuvoje, taip ir Kalėdos neapsieidavo be kraujo. Per šventes bolševikai būdavo ypatingai aktyvūs. Jiems buvo aišku, kad kiekvienas partizanas švenčių proga, lietuviškų papročių vedamas, stengdavosi aplankyti savo šeimą, pajusti šventišką šilimą jaukioje artimųjų aplinkoje. Tai ir paskatindavo bolševikus tokių švenčių metu stipriau sėlinėti prie iššifruotų partizanų tėviškių.

Ryšium su tuo partizanų vadovybės išleido įsakymą, draudžiantį kovotojams lankyti savas šeimas didesnių švenčių progomis. Betgi pasitaikydavo kad kovotojai prasilenkdavo su šio įsakymo vykdymu ir, savo šeimų ilgėdamiesi, rizikuodavo savo gyvybe.

Viesulas su dauguma savo kuopos vyrų Kūčias praleido kartu. Kelios dienos prieš tai iš anksto numatyton vieton buvo pristatyta maisto, konfiskuoto iš komunistinių pareigūnų ar surinkto aukų būdu. Prie Kūčių stalo radosi svečių iš kaimyninių dalinių ir partizanų artimųjų.

Pirmosios Kalėdų dienos naktį Viesulas, Tigras ir Gaidys išvyko aplankyti švenčių proga kaimyninį dalinį. Pasiekę Pašvenčio kaimą ir toliau nežinodami tiksliai kelio, užsuko pas ūkininką Z. pasiteirauti, šis lietuvišku įpročiu partizanus pasisodino už kalėdinio stalo, pradėdamas juos vaišinti.

Juos einančius į šią sodybą, pro gretimo kaimyno praskleistas langų užuolaidas kažkas stebėjęs. Tigrui atrodę, kad tai uniformuotas rusas, bet Viesulas su Gaidžiu tai nuginčiję. Savo nepastabumo tą vakarą jie vos neapmokėjo savo galvomis.

Laimė, pas šį ūkininką jie ilgai nesivaišino. Per dvidešimt minučių vaišės buvo baigtos. Partizanai jau ruošėsi eiti pro duris. Lauke prie durų kažkas susibaladojo, šeimininkui pasiteiravus, kas beldžias, niekas į klausimą neatsakė, tik įsakančiu tonu liepė atidaryti duris. Kalbėjo lietuviškai, bet balsas buvo nepažįstamas.

Partizanai pasiruošė ginklus. Gaidys ir Viesulas turėjo tik pistalietus. Gi atsargusis Tigras buvo ginkluotas vokišku MG 36 kulkosvaidžiu. Jis buvo vienintelė trejulės pajėga ir viltis.

Paprašęs šeimininką pasitraukti nuo priemenės durų j kitą kambarį, Tigras su kulkosvaidžiu atsidūrė prie lauko durų. Kieme, už kelių metrų nuo durų jis pastebėjo ginkluotus bolševikus. Tigras, nieko nelaukdamas, truktelėjo iš savo kulkosvaidžio.

Iš lauko atsakė automato serija. Ją paleido prie durų stovėjęs Prienų NKGB tardytojas Kruglov Arkadij. Bet pasirodė, kad Tigro oda buvo per kieta. Kulkos, pralindusios pro duris, paliko Tigro milinėje, nė viena nepasiekdama kūno. Tigras atsakė nauja kulkosvaidžio serija. Duryse kulkosvaidis išgraužė geram šuniui pralįsti skylę. Prie jų tysojo tardytojas Kruglovas. Išbaigtas kaspinas buvo pakeistas kitu. Dabar Gaidys paleido šviečiamomis kulkomis. Atidarė duris. Į kiemo tamsumą Tigras paleido dar vieną seriją. Iš rusų pusės neatsakė nė vienas šūvis, tik kieme buvo girdėti rusiškas sužeistojo keiksmas.

Partizanai išsivertė į kiemą. Šūvių vis negirdėjo. Gaidys klausė, kas šaudė. Vėl nei amo. Tada jis nubėgo į savo roges ir atsinešė šovinių atsargas. Gaidys apsiginklavo automatu, paimtu iš nukauto Kruglovo. Tik dabar iš šiaudų kūgio pasipylė keletas automatinių serijų. Tigrui nubrozdino kišką, šis, užpykęs, patraukė į kūgį. Ruskeliai vėl nutilo, šį kartą Tigrui jau talkino ir Gaidys.

Po šio susišaudymo partizanai paliko arklius ir traukėsi pėsčiomis.

Kaip vėliau paaiškėjo, bolševikai tylėjo todėl, kad pirmaisiais šūviais Tigras nuskynė tris NKGB dalinio buvusius vadus: kpt. Kruglovą, leit. Marcinkevičių ir dar vieną rusą karininką. Išmušus visą vadovybę, likę gyvi enkagiebistai nesugalvojo, kaip toliau pulti be komandų. Jie leido partizanams pasitraukti neapšaudomiems.